Pulsuojantis spengimas ausyse – tai pojūtis, kai ausyje girdimas ritmiškas garsas, sutampantis su širdies plakimu. Medicinos praktikoje toks simptomas dažniausiai siejamas su kraujotakos ypatumais ir būklėmis, kurios gali paveikti širdį bei galvos ir kaklo kraujagysles (venas ar arterijas).
Turinys
Daugelis žmonių pastebi, kad pulsuojantis spengimas kinta priklausomai nuo galvos padėties. Pavyzdžiui, atsigulus, pasilenkus ar pasukus galvą signalas gali sustiprėti, susilpnėti arba net visai išnykti.
Kodėl atsigulus pulsuojantis spengimas gali sustiprėti?
Pagal dabartines medicinos žinias, atsigulimas gali pakeisti slėgį organizme ir kraujo tekėjimo kryptį bei greitį šalia ausies esančiose kraujagyslėse. Kadangi pulsuojantis spengimas dažnai susijęs su kraujo tėkmės sukeliamais garsais, šie pokyčiai kai kuriems žmonėms tampa labiau juntami.
Taip pat svarbu tai, kad gulint dažniausiai būna tyliau ir mažiau aplinkos dirgiklių. Dėl to net ir nestiprus, bet ritmiškas garsas gali atrodyti ryškesnis, ypač prieš užmiegant.
Kiti žmonės, priešingai, pastebi pagerėjimą atsigulus. Tai gali būti susiję su laikysenos pokyčiais, kitokiu kraujo pasiskirstymu kraujagyslėse aplink ausį ar konkrečia galvos padėtimi ant pagalvės.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad daliai žmonių simptomų intensyvumą gali veikti ir stresas: kai kūnas atsipalaiduoja, nurimsta kvėpavimas, sumažėja įtampa, spengimas gali tapti mažiau varginantis.
Ar miego padėtis sukelia pulsuojantį spengimą?
Miego padėtis gali padėti labiau pastebėti pulsuojantį spengimą arba pakeisti jo intensyvumą, tačiau dažniausiai ji nėra pagrindinė priežastis. Dažniau tai yra kitos, gilesnės sveikatos būklės požymis.
Dažniausiai pulsuojantis spengimas siejamas su būklėmis, kurios veikia galvos ir kaklo kraujagysles arba širdies ir kraujotakos sistemą. Tarp galimų priežasčių medicinoje minimos:
- aterosklerozė (kraujagyslių standėjimas ir susiaurėjimas);
- padidėjęs kraujospūdis;
- vienos iš galvos smegenų venų susiaurėjimas;
- galvos ar kaklo srities navikai;
- sunki mažakraujystė (anemija);
- padidėjusi skydliaukės veikla;
- padidėjęs spaudimas kaukolės viduje, kai aiškios priežasties nenustatoma;
- būgnelio pažeidimas ar prakiurimas;
- migrena.
Kartais pulsuojantis spengimas būna laikinas. Jį gali išprovokuoti sustiprėjęs budrumas ar nerimo epizodai, kai žmogus tampa itin jautrus kūno pojūčiams. Kai kuriems tai pasireiškia, pavyzdžiui, panikos epizodo metu.
Kaip sumažinti pulsuojantį spengimą naktį?
Jeigu simptomai labiausiai vargina atsigulus, verta išbandyti miego padėties korekciją. Kai kurie žmonės pastebi, kad palengvėja atsigulus ant tos pusės, kurioje spengimas jaučiamas stipriau, kai ta ausis priglaudžiama prie pagalvės. Pavyzdžiui, jei garsas labiau girdimas kairėje ausyje, kai kam padeda gulėjimas ant kairio šono.
Atsipalaidavimo praktikos taip pat gali sumažinti pojūčių intensyvumą, nes jos padeda nuraminti nervų sistemą ir kai kuriems žmonėms palankiai veikia kraujospūdį. Galite išbandyti:
- meditaciją;
- kvėpavimo pratimus;
- minčių užrašymą (dienoraštį);
- dėmesingo įsisąmoninimo praktikas.
Dažnai veiksmingiausias kelias – spręsti priežastį. Jei pulsuojantis spengimas susijęs, pavyzdžiui, su kraujospūdžio pokyčiais, skydliaukės veiklos sutrikimu ar mažakraujyste, šių būklių koregavimas gali reikšmingai sumažinti simptomus arba juos panaikinti.
Vakare ir naktį taip pat gali padėti bendri įpročiai, mažinantys dirgiklių poveikį:
- pastovus foninis garsas miegamajame (pvz., ventiliatorius ar baltasis triukšmas);
- kofeino vengimas vakarais;
- alkoholio atsisakymas vakarais, jei jis vartojamas;
- reguliarus fizinis aktyvumas dienos metu;
- miegamojo pritemdymas ir šviesos dirgiklių mažinimas;
- nuoseklus vakaro režimas;
- miego aplinkos pritaikymas patogumui.
Kada būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?
Pulsuojantis spengimas gali būti susijęs su įvairiomis būklėmis, todėl apie jį vertėtų pasikalbėti su gydytoju, ypač jei tai kartojasi ar tampa dažnas. Medicinos praktikoje neretai pavyksta nustatyti aiškią priežastį didelei daliai žmonių, kurie patiria šį simptomą.
Kai kuriais atvejais pulsuojantis spengimas gali rodyti skubiai įvertintiną situaciją. Kuo greičiau kreipkitės į medicinos pagalbą, jei pulsuojantis spengimas:
- prasideda po galvos traumos;
- yra tik vienoje ausyje ir nepraeina kelias savaites;
- pasireiškia kartu su kitais simptomais, pavyzdžiui, pusiausvyros sutrikimu, galvos svaigimu, pykinimu ar vėmimu.
Svarbiausia mintis
Galvos padėtis gali pastebimai pakeisti pulsuojančio spengimo ausyse intensyvumą: vieniems atsigulus simptomai sustiprėja, kitiems – sumažėja. Dažniausiai tai siejama su kraujo tėkmės pokyčiais kraujagyslėse, esančiose šalia ausies, ir tuo, kad tyloje garsas tampa labiau pastebimas. Miego padėties korekcija ir atsipalaidavimo metodai gali padėti, tačiau svarbiausia – įvertinti galimas priežastis, ypač jei simptomas kartojasi ar kelia nerimą.