Chemoterapijos reikia ne visiems žmonėms, kuriems diagnozuotas krūties vėžys. Vis dėlto gydytojai ją gali rekomenduoti tam tikrose situacijose – pavyzdžiui, prieš operaciją, kad sumažėtų navikas, arba po operacijos, kad būtų sunaikintos galimai likusios vėžinės ląstelės ir sumažėtų ligos atsinaujinimo rizika.
Turinys
- 1. Krūties vėžio potipiai ir chemoterapijos vaidmuo
- 2. Kodėl kartais norima vengti chemoterapijos
- 3. Kaip sprendžiama, ar chemoterapija būtina
- 4. Ar chemoterapijos atsisakymas didina ligos atsinaujinimo riziką
- 5. Kokie gydymo būdai dažniau pasirenkami vietoje chemoterapijos
- 6. Ar chemoterapijos galima atsisakyti gydant kitų tipų vėžį
Krūties vėžio potipiai ir chemoterapijos vaidmuo
Medicinos praktikoje dažniausiai išskiriami trys pagrindiniai krūties vėžio biologiniai potipiai:
- hormonų receptoriams teigiamas (dažniausiai ER/PR teigiamas),
- trigubai neigiamas,
- HER2 teigiamas.
Pagal dabartines medicinos žinias, daugumai žmonių, sergančių trigubai neigiamu arba HER2 teigiamu krūties vėžiu, chemoterapija dažnai yra svarbi gydymo dalis. Išimtis gali būti labai mažos, ankstyvos stadijos formos, kai liga nėra išplitusi į limfmazgius. Šiuose potipiuose chemoterapija paprastai laikoma vienu veiksmingiausių būdų sumažinti išplitimo ar atsinaujinimo tikimybę.
Tuo tarpu hormonų receptoriams teigiamam krūties vėžiui chemoterapija neretai turi mažesnę reikšmę, nes šio potipio gydymo pagrindą dažnai sudaro antiestrogeninė (hormoninė) terapija.
Kodėl kartais norima vengti chemoterapijos
Sprendimas dėl chemoterapijos dažniausiai remiasi naudos ir galimos žalos pusiausvyra. Jei tikėtina, kad chemoterapija reikšmingai nesumažins ligos atsinaujinimo rizikos, natūralu, kad pacientas ir gydytojas svarsto, ar jos galima išvengti.
Klinikinė patirtis rodo, kad chemoterapija gali sukelti įvairių nepageidaujamų poveikių ir laikinai pabloginti savijautą. Dažniausiai aptariami aspektai:
- kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais didesnė infekcijų rizika),
- pykinimas ir vėmimas,
- plaukų slinkimas,
- rankų ir pėdų tirpimas ar dilgčiojimas (periferinės nervų sistemos dirginimas),
- kai kurioms iki menopauzės esančioms moterims – menopauzės pradžios paskatinimas,
- tam tikrų vaistų atvejais – nedidelis ilgalaikės kraujo ligų rizikos padidėjimas.
Kaip sprendžiama, ar chemoterapija būtina
Vertinant ankstyvos stadijos krūties vėžį, sprendimas dėl chemoterapijos paprastai nėra paremtas vienu kriterijumi. Dažniausiai atsižvelgiama į kelis svarbius veiksnius:
- naviko dydį,
- ar liga yra išplitusi į limfmazgius,
- biologinį potipį (hormonų receptorių ir HER2 būklę).
Hormonų receptorių statusas dažnai tampa vienu svarbiausių orientyrų. Nors trigubai neigiamo ir HER2 teigiamo krūties vėžio atvejais chemoterapija daugeliui pacientų yra standartinė gydymo dalis, daliai hormonų receptoriams teigiamo krūties vėžio pacientų jos galima saugiai atsisakyti.
Genominiai tyrimai, padedantys apsispręsti
Moksliniai duomenys rodo, kad kai kuriems pacientams sprendimą gali palengvinti genominiai naviko tyrimai. Tokie testai analizuoja vėžinių ląstelių genų aktyvumą ir padeda įvertinti:
- kiek tikėtinas ligos atsinaujinimas,
- ar chemoterapija greičiausiai suteiktų papildomos naudos kartu su hormonine terapija.
Vienas plačiai taikomų pavyzdžių – testas, skirtas apskaičiuoti krūties vėžio atsinaujinimo rizikos balą. Jis dažniausiai svarstomas ankstyvos stadijos, estrogenų receptoriams teigiamo (ER teigiamo) ir HER2 neigiamo krūties vėžio atvejais. Praktikoje tai yra reikšminga pažanga, nes daliai šio potipio pacientų suteikia pagrįstą galimybę išvengti chemoterapijos, nepabloginant gydymo rezultatų.
Ar chemoterapijos atsisakymas didina ligos atsinaujinimo riziką
Tai priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, kai kuriais ER teigiamo krūties vėžio atvejais genominis tyrimas gali parodyti, kad chemoterapija tikėtinos naudos nesuteiktų. Tokiose aplinkybėse chemoterapijos atsisakymas paprastai nelaikomas veiksniu, didinančiu atsinaujinimo riziką, nes gydymo planas remiasi kitomis veiksmingomis priemonėmis.
Kokie gydymo būdai dažniau pasirenkami vietoje chemoterapijos
Jeigu ER teigiamo krūties vėžio atveju nustatoma, kad chemoterapijos nauda būtų menka, gydymo pagrindą dažniausiai sudaro antiestrogeninė terapija. Šios grupės vaistai skirti sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, nes slopina estrogenų poveikį vėžio ląstelėms arba mažina estrogenų gamybą organizme.
Dažniausiai taikomi pasirinkimai apima aromatazės inhibitorius ir tamoksifeną, o konkretus variantas parenkamas individualiai, įvertinus amžių, menopauzės būklę, gretutines ligas ir kitus veiksnius.
Ar chemoterapijos galima atsisakyti gydant kitų tipų vėžį
Kiekviena onkologinė liga turi savitą biologiją, o chemoterapijos vieta gydyme tarp skirtingų vėžio rūšių gali labai skirtis. Dėl to sprendimai, kurie tinka krūties vėžiui, nebūtinai bus taikomi kitoms diagnozėms.
Perteklinio gydymo mažinimas ir gydymo nauda
Gydant krūties vėžį ypač svarbu nepraleisti progos sumažinti riziką ligai progresuoti iki išplitusios (metastazavusios) formos. Todėl chemoterapijos nauda neturėtų būti nuvertinama.
Kita vertus, šiuolaikinis, tikslesnis gydymo parinkimas, į pagalbą pasitelkiant genominius naviko profilio tyrimus, padeda geriau atskirti, kam chemoterapija išties gali būti naudinga. Dėl to ateityje tikimasi mažiau perteklinio gydymo, kai intensyvi terapija skiriama tiems, kuriems jos nauda minimali.
Ko tikėtis ateityje
Toliau tobulėjant navikų genominio profiliavimo metodams, tikėtina, kad bus dar tiksliau vertinama atsinaujinimo rizika ir skirtingų gydymo būdų nauda. Klinikinėje praktikoje toks vertinimas gali būti vis dažniau taikomas ne tik labai ankstyvomis stadijomis, bet ir sudėtingesniais ankstyvos ligos atvejais, kai sprendimai dėl gydymo intensyvumo ypač svarbūs.