Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) yra svarbi imuninės sistemos dalis – jie padeda organizmui atpažinti ir neutralizuoti infekcijas bei kitus „įsibrovėlius“. Pagal dabartines medicinos žinias išskiriamos penkios pagrindinės leukocitų grupės:
Turinys
- neutrofilai,
- limfocitai,
- monocitai,
- eozinofilai,
- bazofilai.
Skirtingos ligos ar būklės šiuos leukocitų tipus gali paveikti nevienodai, todėl vien bendras skaičius ne visada atskleidžia visą situaciją.
Ką parodo leukocitų skaičius ir leukocitų formulė
Leukocitų skaičius (WBC) – tai tyrimas, kuriuo nustatomas bendras baltųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje. Papildomai dažnai atliekama leukocitų formulė (diferencialinis leukocitų tyrimas) – ji parodo, kokią dalį sudaro kiekvienas leukocitų tipas.
Medicinos praktikoje leukocitų formulė ypač naudinga todėl, kad gali padėti pastebėti neįprastus pokyčius, pavyzdžiui, nesubrendusių leukocitų atsiradimą ar kitus nukrypimus, kurie kartais siejami su organizme vykstančiais sutrikimais.
Kodėl šie tyrimai skiriami
Gydytojas gali rekomenduoti leukocitų skaičių ir leukocitų formulę, jei įtariama, kad simptomus gali lemti uždegiminiai ar kraujo sistemos pokyčiai. Dažniausiai tokie tyrimai padeda įvertinti situaciją, kai svarstoma apie:
- mažakraujystę (anemiją),
- infekciją,
- leukemiją.
Abu tyrimai kartu padeda geriau suprasti, ar leukocitų kiekis yra padidėjęs, sumažėjęs ar pasikeitęs jų pasiskirstymas. Taip pat jie gali būti naudojami stebėti ligos eigą ar organizmo reakciją į gydymą.
Kaip atliekamas tyrimas ir ar reikia pasiruošimo
Paprastai specialaus pasiruošimo nereikia. Vis dėlto kai kurie vaistai ir papildai gali keisti leukocitų rodiklius. Dėl to gydytojas kartais gali paprašyti kelias dienas iki tyrimo nevartoti tam tikrų preparatų (tiek receptinių, tiek nereceptinių), jei tai mediciniškai pagrįsta. Svarbu nekeisti gydymo savarankiškai – sprendimą priima gydytojas.
Tyrimui paimamas kraujo mėginys iš venos, dažniausiai rankos linkyje arba plaštakoje. Mėginys perduodamas laboratorijai, kur atliekami skaičiavimai ir įvertinama leukocitų sudėtis.
Ką svarbu žinoti apie pojūčius po kraujo paėmimo
Kraujo paėmimas paprastai yra saugi procedūra. Dažniausiai pasitaiko nedidelis jautrumas ar mėlynė dūrio vietoje. Kai kurie žmonės kraujo ėmimo metu ar netrukus po jo gali jausti trumpalaikį maudimą, dilgčiojimą, silpnumą ar galvos svaigimą – tokiais atvejais verta pranešti medicinos darbuotojui ir ramiai pasėdėti, kol savijauta pagerės.
Retais atvejais po dūrio gali susiformuoti kraujo sankaupa po oda (hematoma). Taip pat itin retai dūrio vieta gali tapti jautresnė dėl vietinio odos sudirginimo.
Kaip interpretuojami atsakymai
Rezultatų kartais tenka palaukti kelias dienas – tai priklauso nuo laboratorijos ir užsakytų tyrimų apimties. Svarbu suprasti, kad vienas leukocitų skaičiaus ar formulės tyrimas paprastai neatsako į visus klausimus apie organizmo būklę. Tačiau tai yra reikšmingi rodikliai, padedantys gydytojui susieti laboratorinius duomenis su simptomais.
Kai padaugėja neutrofilų
Padidėjęs neutrofilų kiekis gali būti siejamas su įvairiomis būklėmis, pavyzdžiui:
- ūmiu stresu,
- infekcija,
- podagra,
- reumatoidiniu artritu,
- skydliaukės uždegimu (tiroiditu),
- trauma,
- nėštumu.
Kai sumažėja neutrofilų
Neutrofilų sumažėjimas kartais nustatomas esant:
- mažakraujystei,
- bakterinei infekcijai,
- gydymui chemoterapija,
- gripui ar kitoms virusinėms ligoms,
- spinduliuotės poveikiui.
Kai padaugėja limfocitų
Limfocitų padidėjimas gali būti susijęs su:
- lėtine infekcija,
- mononukleoze,
- leukemija,
- virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, kiaulyte ar tymais.
Kai sumažėja limfocitų
Limfocitų sumažėjimas gali pasitaikyti, kai yra:
- gydymas chemoterapija,
- ŽIV infekcija,
- leukemija,
- sepsis,
- spinduliuotės poveikis (įskaitant taikomą spindulinę terapiją ar atsitiktinį apšvitinimą).
Kai padaugėja monocitų
Monocitų padidėjimą kartais lydi:
- lėtinės uždegiminės ligos,
- tuberkuliozė,
- virusinės infekcijos, pavyzdžiui, tymai, mononukleozė ar kiaulytė.
Kai sumažėja monocitų
Monocitų sumažėjimas gali būti siejamas su:
- kraujo infekcija,
- chemoterapija,
- kaulų čiulpų sutrikimais,
- odos infekcijomis.
Kai padaugėja eozinofilų
Eozinofilų padidėjimas dažniau nustatomas esant:
- alerginei reakcijai,
- parazitinei infekcijai.
Kai sumažėja bazofilų
Bazofilų sumažėjimas gali būti siejamas su ūmia alergine reakcija.
Ką daryti gavus atsakymus
Rezultatus kartu su jumis įvertins gydytojas, atsižvelgdamas į savijautą, apžiūrą ir kitus tyrimus. Jei reikia, sudaromas individualus ištyrimo ar gydymo planas. Kartais diagnozei patvirtinti prireikia papildomų tyrimų, o kai kuriais atvejais leukocitų skaičius ir formulė kartojami po tam tikro laiko, kad būtų galima stebėti pokyčių dinamiką.