Niežai yra užkrečiama odos liga, pasireiškianti stipriu niežėjimu bei paraudusiomis dėmėmis ar spuogeliais. Tai dažna problema visame pasaulyje, nepriklausanti nuo amžiaus, rasės ar gyvenimo sąlygų. Svarbiausia žinoti, kaip ją atpažinti, išgydyti ir užkirsti kelią plitimui.
Kas sukelia niežus?
Niežai atsiranda, kai oda užsikrečia mažyčiu erkiniu parazitu – Sarcoptes scabiei. Šie mikroskopinio dydžio parazitai rausia tunelius paviršiniuose odos sluoksniuose, kad išgyventų bei dėtų kiaušinėlius. Organizmas į tokią invaziją reaguoja – pradeda niežėti, atsiranda bėrimas, neretai formuojasi pūlinukai.
Erkės itin lengvai plinta tiesioginio odos kontakto metu, ypač žmonėms, kurie gyvena ar glaudžiai kontaktuoja kartu. Todėl užsikrėtus niežais, patartina kartu gydyti visus šeimos narius ar artimus asmenis, net jei simptomų jie dar nejaučia.
Niežų formos ir ypatybės
Yra keletas niežų rūšių. Be klasikinės formos, tarp dažnesnių variantų išskiriami:
- Šašinis (norvegiškas) niežų tipas: Paprastai išsivysto žmonėms, kurių imuninė sistema silpnesnė. Tuomet erkės masiškai dauginasi – kūnas gali būti nusėtas šašais, kuriose slepiasi milijonai parazitų. Klasikinių niežų atveju odoje gyvena vos keliolika erkių.
- Mazginis niežų tipas: Dažniau pasitaiko vaikams, mat gali atsirasti iškilimų kirkšnyse, lytinių organų srityje ar pažastyse. Šios odos formacijos išlieka dar ilgai, net ir išnaikinus erkes.
Kaip dažnai pasitaiko niežai?
Pasaulyje kasmet niežais suserga per 400 milijonų žmonių. Dažniausiai tai nutinka vietovėse, kuriose žmonės gyvena tankiai, pavyzdžiui, bendrabučiuose, slaugos namuose ar vaikų globos įstaigose. Nors ligos dažnis didesnis tose šalyse, kur medicinos paslaugos sunkiau prieinamos, užsikrėsti gali bet kas – ir higiena čia ne priežastis.
Niežų simptomai
Labiausiai būdingas simptomas – sunkiai pakeliamas niežėjimas, ypač sustiprėjantis naktį. Bėrimas dažnai didėja pamažu, vis plisdmas po kūną. Jei pirmą kartą užsikrečiama niežais, pirmieji požymiai gali pasirodyti tik po kelių savaičių, o pakartotinio užsikrėtimo atveju – greičiau.
- Stiprėjantis niežėjimas, trukdantis miegui.
- Skaudžios, kartais pūliuojančios žaizdelės, atsirandančios dėl nuolatinio kasymosi.
- Iškilę, odos spalvos ar rausvos vingiuotos linijos – požymis, kad erkės rausia tunelius.
- Vaikams niežėjimas gali apimti visą kūną, dėl to jie tampa irzlūs, prastai miega.
Kur dažniausiai apsigyvena erkės?
- Tarpupirščiuose ir tarpupilviuose.
- Kirkšnyse, lytinių organų srityje.
- Ant riešų, alkūnių, kelių linkių.
- Po žiedais, laikrodžių apyrankėmis ar apyrankėmis.
- Aplink krūtis ar po nagais.
- Aplink taliją.
Kaip atrodo niežų bėrimas?
Bėrimo išvaizda priklauso nuo odos atspalvio: gali būti rausvi, rusvi ar pilkšvi mazgeliai. Kartais panašūs į vabzdžių įkandimus ar dilgėlinę. Niežai dažnai sudaro tiesias linijas, kurios vizualiai primena randelius ar poodinius tunelius.
Niežų plitimas ir rizikos veiksniai
Niežai lengviausiai perduodami tiesioginio odos kontakto metu – net trumpam paliestus užsikrėtusį asmenį. Retesniais atvejais infekcija galima užsikrėsti naudojant tuos pačius rankšluosčius, patalynę, drabužius.
Gyvūnai žmogaus niežų nesukelia – jais gali užsikrėsti tik žmonės.
Niežams imlūs visi, tačiau tam tikros grupės susiduria su didesne rizika:
- Žmonės, gyvenantys per ankštai, gausiai apsigyvenusiose vietose.
- Kūdikiai, mažesni vaikai – dėl didesnio fizinio kontakto su kitais.
- Pagyvenę asmenys, gyvenantys slaugos įstaigose.
- Mylimosios poros ar asmenys, dažnai keičiantys lytinius partnerius.
- Sveikatos priežiūros darbuotojai, kuriems gali tekti prižiūrėti niežais sergančius asmenis.
- Žmonės su nusilpusia imunine sistema.
Galimos komplikacijos
- Nuolatinis kasymasis ilgainiui pažeidžia odą – gali susidaryti skausmingos žaizdos.
- Odos infekcijos gali tapti sunkesnės ir išplisti į kraują.
- Retais atvejais ilgalaikė infekcija gali prisidėti prie širdies ar inkstų ligų atsiradimo.
Niežų diagnozavimas
Sergant niežais, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Patyrusiems specialistams dažnai pakanka vien apžiūrėti odą, kad būtų galima įtarti šią ligą. Taip pat kartais atliekamas odos paviršiaus gremžtas – oda specialiai apdirbama ir mikroskopu ieškoma erkių arba jų kiaušinėlių.
Kaip gydomi niežai?
Niežų gydymas remiasi vaistais nuo parazitų – jie gali būti tepami ant kūno arba geriami. Dažniausiai skiriami specialūs kremai, losjonai arba tepalai, kurie kertasi su parazitų gyvybiniu ciklu. Svarbu žinoti, kad vaistai dažniausiai sunaikina tik suaugusias erkes – kiaušinėliai lieka nepažeisti, taigi kai kuriais atvejais reikia pakartotinai gydytis, jei simptomai užsitęsia.
Labai svarbu, kad gydytųsi visi namiškiai ir artimi kontaktai tuo pačiu metu. Dažniausiai kremai užtepami ant viso kūno nuo kaklo iki pėdų, įskaitant ir delnus bei padus. Vaikams gydytojai gali rekomenduoti preparatą užtepti ir ant veido arba galvos odos. Dauguma vaistų turi būti palikti ant odos 8–14 valandų, dažniausiai tai daroma per naktį.
Dažniausiai skiriami vietiniai preparatai
- Permetrino kremas.
- Krotamitono kremas ar losjonas.
- Benzilbenzoatas losjono pavidalu.
- Sieros tepalas.
Vaistai vartojami per burną
Jei vietiniai gydymo būdai nėra efektyvūs, gali būti skiriami vaistai geriami tabletėmis. Dažniausiai naudojamas vaistas – ivermektinas, kuris vartojamas dviem dozemis: pradžioje ir po vienos–dviejų savaičių. Tačiau kai kuriems vaikams (sveriantiems mažiau nei 15 kg), nėščiosioms ar žindančioms moterims šis gydymas neskiriamas.
- Antihistamininiai vaistai (niežuliui mažinti).
- Antibiotikai (jei išsivysto antrinės infekcijos, pūliuoja žaizdelės).
- Steroidiniai kremai (uždegimo ir paraudimo mažinimui).
Kiek laiko gyja oda ir kiek laiko išlieka bėrimai?
Raudoni išbėrimai dažniausiai išnyksta per mėnesį po tinkamo gydymo, tačiau niežėjimas gali užtrukti dar kelias savaites – net ir tada, kai erkės jau sunaikintos. Vienas gydymo kursas paprastai sunaikina parazitus, tačiau sunkesniais atvejais arba esant šašinei niežų formai, tenka kartoti gydymą.
Niežai savaime nepraeina – būtinas gydymas. Nesigydant tęstinis niežėjimas, odos kasymas didina užsikrėtimo plitimo pavojų kitiems ir didina komplikacijų riziką.
Ar niežais susirgus gali užsikrėsti vėl?
Taip, bet kuriuo metu vėl susidūrus su užsikrėtusiu asmeniu galima užsikrėsti pakartotinai. Imunitetas šiai ligai nesusiformuoja, todėl svarbu prevencija.
Niežų prevencija ir apsauga
Norint išvengti niežų plitimo reikia laikytis keleto esminių taisyklių:
- Labai kruopščiai skalbti lovos patalynę, drabužius ir rankšluosčius karštame vandenyje, džiovinti džiovyklėje.
- Patikrinti ir gydyti visus šeimos narius ar asmenis, su kuriais bendraujate artimai.
- Vengti glaudaus kontakto kol gydymas trunka.
- Minkštus žaislus, pagalves ar kitus plaunamaisiais būdais neišvalomus daiktus galima uždaryti sandariuose maišuose ir laikyti vėsioje vietoje keletą dienų – erkės be žmogaus odos žūva greitai.
Vakcinacijos nuo niežų nėra, todėl vienintelė prevencijos priemonė – vengti kontaktų su užsikrėtusiais žmonėmis ar jų aplinka, laikytis švaros ir laiku reaguoti pasireiškus simptomams.
Prognozė ir gyvenimas po niežų
Nors niežai kelioms savaitėms gali gerokai apsunkinti gyvenimą dėl nuolatinio niežėjimo, šiuolaikiniai medikamentai leidžia visiškai išnaikinti parazitus ir sumažinti ligos požymius. Oda pilnai atsinaujina per keletą savaičių ar mėnesių. Jei odos bėrimai ar simptomai užsitęsia ilgiau nei keturias savaites, reikėtų pasitarti su gydytoju – gali būti reikalingas papildomas gydymas.
Po gydymo patartina kruopščiai išvalyti namus, išskalbti visus skalbinius ir nuvalyti grindis – nors erkės išgyvena ant paviršių trumpai, papildoma švara padeda išvengti pakartotinio užsikrėtimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei praėjus mėnesiui po gydymo ligos požymiai neišnyko ar oda pradėjo stipriai rausti, pūliuoti, reikia kreiptis pas sveikatos specialistą. Įvertinti situaciją būtina ir užsitęsus simptomams ar įtariant, kad esate vėl užsikrėtę.
Aktualūs klausimai apie niežus
- Ar galima jausti, kaip erkės “ropoja” ant odos? Ne – erkės yra itin mažos, judėjimas nesukelia jokio pojūčio, jaučiamas tik niežulys ar uždegimas.
- Ar erkės gali išgyventi čiužinyje? Kai kurios erkės gali laikinai būti ant paviršių (čiužinio, baldų, drabužių), tačiau be žmogaus odos greitai žūsta.
- Ar netvarkinga patalynė sukelia niežus? Ne, ši liga nesusijusi su švara ar netvarka. Tačiau kontaktas su užsikrėtusiais daiktais (pvz., patalyne) padidina ligos perdavimo riziką.
Niežai – nemaloni, bet pilnai įveikiama problema, jei laiku pastebimi simptomai, imtasi gydymo ir laikomasi prevencijos rekomendacijų.
