Po areola susikaupęs pūlinys – tai infekcijos sukelta skysčio sankaupa krūtyje, tiesiai po spenelio areola (tamsesne odos zona aplink spenelį). Šis darinys yra vienas iš krūties pūlinių tipų ir dažniausiai pasireiškia kaip mastito komplikacija. Po oda gali susiformuoti guzas, kuris gali būti skausmingas, o spaudžiant – iš jo ištekėti pūliai.
Subareolinio pūlinio simptomai
Pirmieji šios būklės požymiai dažniausiai yra skausmas ir dvilypis guzas po oda. Dažnai pastebimas ir aplink guzį esantis patinimas, odos paraudimas ar spalvos pakitimas, kartais oda būna šiltesnė. Spenelio įtrauktis ir pūlių pasirodymas – dar vieni tipiniai simptomai.
- Skausmas (dažnai pats ankstyviausias požymis)
- Aiškiai apčiuopiamas guzas po oda
- Tinimas ir paraudimas aplink guzį
- Spenelio įtrauktis
- Pūlių išsiskyrimas
- Dažnai jaučiami peršalimo ar infekcijos požymiai: nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šis pūlinys dažniausiai vystosi kaip uždegimo (mastito) komplikacija. Mastitas – tai krūties audinio uždegimas. Jei uždegimo metu į krūtį patenka bakterijų, gali išsivystyti bakterinis mastitas. Negydant infekcija gali progresuoti, po oda kaupiasi pūliai, susidaro lokalizuotas pūlinys.
Skysčių sankaupos gali vystytis bet kurioje krūties vietoje, tačiau esant subareoliniam pūliniui, jie kaupiasi būtent po areola. Krūties pūlinys – tai bendras medicininis terminas, naudojamas apibūdinti bet kokioje krūties vietoje susidariusiems pūliniams.
- Žindymas yra vienas dažniausių veiksnių, didinančių pūlinio tikimybę
- Rūkymas
- Neseniai atliktas spenelio auskarų vėrimas
- Įgimtas įtrauktas spenelis
Galimos komplikacijos
Nesigydomas ar nuolat pasikartojantis subareolinis pūlinys gali išprovokuoti nenormalios pieno tekėjimo angos – pieno fistulės – susiformavimą. Tuomet pienas ima tekėti ne iš spenelio, o iš kitų odos vietų. Labai retai užleistos infekcijos atveju galimos ir pavojingos komplikacijos, tokios kaip sepsis. Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, jei atsiranda dusulys, nuolatinis karščiavimas, stiprus šaltkrėtis, sąmonės sutrikimai ar greitas širdies plakimas.
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnozuojant subareolinį pūlinį, gydytojas pirmiausia apklaus apie atsiradusius simptomus ir jų trukmę, atliks apčiuopą. Dažnai prireikia papildomų tyrimų – krūtų echoskopijos ir (kai kuriais atvejais) mamografijos. Taip pat gali būti paimamas pūlinio turinys, kurį laboratorijoje ištiria dėl infekcijos tipo.
Gydymas ir priežiūra
Subareolinio pūlinio gydymas dažniausiai susideda iš antibiotikų kurso ir pūlinio drenavimo. Gydytojas gali paskirti tinkamiausius antibiotikus, dažniausiai kursas trunka 10–14 dienų. Pūlinys kartais drenuojamas – vietiškai nuskausminus, įvedama adata arba atliekamas mažas pjūvis, pro kurį išleidžiami susikaupę pūliai. Tai atlaisvina pūlinio ertmę ir padeda sumažinti infekciją.
Po drenavimo gydytojas pataria, kaip namuose prižiūrėti žaizdą. Dažnai rekomenduojama žaizdą užpildyti sterilios marlės tamponu („pakavimas“), kad ertmė geriau sugytų iš vidaus ir išvengtumėte infekcijos pasikartojimo.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Rūkymas yra vienas stipriausių rizikos veiksnių, didinančių krūties pūlinių tikimybę. Mesti rūkyti – svarbus žingsnis. Be to, mažinate riziką laikantis šių rekomendacijų:
- Gaukite pagalbą žindymo metu, ypač jei sunku tinkamai priglausti kūdikį prie krūties
- Nereguliuokite pieno tiekimo per staigiai: maitinkite ar nusitraukite pieną atsižvelgdami į vaiko poreikius
- Stenkitės žindyti tiesiai krūtimi, jei tik turite galimybę
- Nekeiskite pieno nusitraukimo dažnio per greitai
Gyvenimas po diagnozės
Po gydymo krūties žaizda paprastai gyja per kelias savaites. Svarbu laikytis gydytojo duotų žaizdos priežiūros nurodymų ir, jei reikia, atvykti į pakartotinę apžiūrą.
Žindymas gijimo metu
Dėl žindymo laikotarpiu visada pasitarkite su gydytoju, tačiau dauguma atvejų žindyti galima ir gydymo metu. Laikykitės įprasto žindymo ar pieno nusitraukimo ritmo, kad išsaugotumėte pieno kiekį ir išvengtumėte sąstovio ar uždegimo. Dažnesnis pieno nusitraukimas nei reikia gali sukelti papildomą uždegimą arba skausmą.
Svarbu informuoti gydytoją, jei planuojate toliau žindyti, kad būtų parinkti tinkami vaistai gydymui.
