Menjero liga: simptomai, priežastys, gydymas ir diagnozė

Menjero liga, mediciniškai apibūdinama kaip idiopatinis endolimfinis hidropsas, yra reta vidinės ausies liga, kuri sutrikdo tiek klausos funkciją, tiek pusiausvyros kontrolę. Šiai būklei būdingi staiga atsirandantys galvos svaigimo epizodai, kai žmogui atrodo, jog aplinka sukasi, nors jis pats nejuda. Taip pat dažnai pasireiškia nuolatinis ar epizodinis ūžesys ausyse bei palaipsniui ar staiga blogėjanti klausa. Simptomai gali prasidėti netikėtai, vėliau kuriam laikui išnykti, tačiau ilgainiui linkę kartotis ir pasireikšti pakartotiniais priepuoliais.

Negydoma Menjero liga laikui bėgant progresuoja. Dėl to gali išsivystyti nuolatinis, neatsistatantis klausos praradimas ir ilgalaikiai pusiausvyros sutrikimai, darantys įtaką kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybei. Vis dėlto, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros specialistu ir taikant individualiai parinktą gydymo strategiją, galima suvaldyti simptomus ir sumažinti ligos poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.

Menjero ligos simptomai

Menjero ligos simptomai pasireiškia epizodais, kurie gali trukti nuo maždaug 20 minučių iki 24 valandų. Kai kuriais atvejais priepuoliai kartojasi dažnai, vienas po kito, o kitais – tarp jų gali būti ilgi laikotarpiai be jokių nusiskundimų.

Pagrindiniai Menjero ligos priepuolio simptomai

Galvos svaigimas (vertigo). Tai intensyvus pojūtis, tarsi aplinka suktųsi. Kai kuriems žmonėms šis svaigimas būna toks stiprus, kad jie netikėtai praranda pusiausvyrą, nugriūva ar parkrenta.

Klausos sutrikimai ir klausos praradimas. Dažniausiai paveikiama viena ausis. Pradinėse ligos stadijose dažnai sunkiau girdimi žemi garsai. Negydant, klausos pablogėjimas laikui bėgant gali progresuoti.

Susiję įrašai

Spengimas ausyse (tinitas). Gali atsirasti pojūtis, kad viena ausis zvimbia ar ūžia. Šis garsas neretai primena veikiančių mechanizmų skleidžiamą triukšmą arba šniokštimą, panašų į garsą, girdimą laikant kriauklę prie ausies.

Spaudimo ar pilnumo jausmas ausyje. Pažeistoje ausyje gali būti jaučiamas nemalonus spaudimas ar tarsi ausis būtų užgulusi.

Kiti galimi simptomai

Be pagrindinių požymių, priepuolių metu gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas.

Menjero ligos priežastys

Tikslios Menjero ligos atsiradimo priežastys nėra galutinai nustatytos. Vis dėlto manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka vidinėje ausyje esančio skysčio – endolimfos – perteklius. Padidėjęs šio skysčio kiekis gali sutrikdyti klausos ir pusiausvyros signalų perdavimą į smegenis.

Būklės, galinčios skatinti endolimfos kaupimąsi

alerginės reakcijos
vidinės ausies užsikimšimai, trukdantys normalų skysčio nutekėjimą
galvos traumos
infekcinės ligos
migreniniai galvos skausmai

Norint geriau suprasti šių veiksnių ryšį su Menjero liga, reikalingi papildomi moksliniai tyrimai.

Rizikos veiksniai

Amžius

Menjero liga dažniausiai diagnozuojama 40–60 metų žmonėms.

Lytis

Kai kurie tyrimai rodo, kad moterims ši liga nustatoma šiek tiek dažniau nei vyrams.

Paveldimumas

Apie 7–10 % sergančiųjų turi šeiminę ligos istoriją, o tai leidžia manyti, kad tam tikrais atvejais Menjero liga gali būti paveldima.

Autoimuninės ligos

Didėjanti rizika siejama su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar ankilozinis spondilitas.

Galimos komplikacijos

Stiprūs galvos svaigimo priepuoliai gali sukelti pavojingus kritimus ir traumas. Dėl to kasdienė veikla, pavyzdžiui, kopimas kopėčiomis ar automobilio vairavimas, gali tapti rizikinga. Ilgainiui, dažniausiai po 8–10 metų, liga gali lemti nuolatinį, negrįžtamą klausos praradimą.

Menjero liga daro įtaką ir psichologinei savijautai. Nuolatinis nerimas dėl ligos eigos ir ilgalaikių pasekmių gali prisidėti prie nerimo sutrikimų ar depresijos išsivystymo.

Svarbu aptarti tiek fizinius, tiek emocinius šios ligos padarinius su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų parinkta tinkama pagalba ir gydymo strategija.

Kaip diagnozuojama Menjero liga

Menjero ligą diagnozuoja ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai (otorinolaringologai). Vizito metu specialistas atlieka bendrą fizinį ir neurologinį ištyrimą, išsamiai aptaria paciento patiriamus simptomus. Taip pat skiriami tyrimai, padedantys atmesti kitas ligas, kurių požymiai gali būti panašūs į Menjero ligą.

Taikomi diagnostiniai tyrimai

Klausos tyrimas. Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar yra klausos susilpnėjimas ir kokio jis laipsnio.

Vestibulinės funkcijos tyrimų kompleksas. Atliekami testai, vertinantys vidinės ausies pusiausvyros sistemos refleksus bei akių raumenų reakcijas.

Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija su kontrastu. Šis vaizdinis tyrimas naudojamas siekiant atmesti smegenų navikus ar kitas neurologines būkles, galinčias sukelti galvos svaigimą ar klausos sutrikimus.

Kaip gydoma Menjero liga

Menjero ligos visiškai išgydyti šiuo metu neįmanoma, tačiau taikomos gydymo priemonės gali sumažinti priepuolių intensyvumą ir trukmę. Gydymas paprastai pradedamas nuo konservatyvių metodų. Jei jie neefektyvūs, gali būti svarstomos chirurginės intervencijos.

Gyvenimo būdo korekcija

Kasdienių įpročių keitimas gali padėti sumažinti simptomų pasireiškimą. Rekomenduojama:

riboti kofeino ir alkoholio vartojimą
skirti pakankamai laiko poilsiui ir miegui
vengti streso ir mokytis jį valdyti
laikytis mažo druskos kiekio dietos

Sveikatos priežiūros specialistai paprastai pataria per parą suvartoti ne daugiau kaip 1,5 gramo druskos, tai atitinka maždaug tris ketvirtadalius arbatinio šaukštelio. Taip pat gali būti rekomenduojama vengti maisto produktų, kurių sudėtyje yra natrio glutamato.

Medikaментinis gydymas

Menjero ligai gydyti dažniausiai skiriami geriamieji vaistai.

Diuretikai ir betahistinas. Diuretikai mažina skysčių kiekį organizme, o betahistinas gerina kraujotaką vidinėje ausyje ir padeda sumažinti skysčio spaudimą.

Vaistai nuo galvos svaigimo ir pykinimo. Šie preparatai padeda kontroliuoti vertigo priepuolius arba palengvina pykinimą. Gali būti skiriami raminamojo ar priešpykinimo poveikio vaistai.

Jeigu geriamieji vaistai nepadeda, gali būti taikomas gydymas injekcijomis.

Injekciniai vaistai

Steroidų injekcijos į vidurinę ausį. Steroidai suleidžiami per ausies būgnelį, siekiant sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą.

Gentamicinas. Tai antibiotikas, veikiantis tą vidinės ausies dalį, kuri sukelia simptomus. Nors sveikoji ausies dalis gali išlaikyti pusiausvyros ir klausos funkcijas, šis gydymas didina papildomo klausos praradimo riziką.

Terapijos ir pagalbinės priemonės

Menjero ligai valdyti gali būti taikomos įvairios terapijos ir techninės priemonės.

Vestibulinė reabilitacija. Specialūs pratimai padeda gerinti pusiausvyrą ir prisitaikyti prie galvos svaigimo.

Klausos aparatai. Jų gali prireikti ligai progresuojant. Pradžioje jie naudojami rečiau, nes klausa gali svyruoti – blogėti priepuolių metu ir pagerėti jiems pasibaigus.

Kochlearinis implantas. Esant ryškiam klausos praradimui ir nepakankamam klausos aparatų efektyvumui, gali būti svarstomas šis sprendimas.

Slėgio impulsų terapija. Specialus prietaisas, dedamas į išorinę ausį, sukuria oro slėgio impulsus vidurinėje ausyje. Manoma, kad tai gali padėti reguliuoti endolimfos kiekį, nors šio metodo veiksmingumas vertinamas nevienareikšmiškai.

Kognityvinė elgesio terapija. Ši terapija gali padėti susidoroti su stresu, nerimu ar depresiniais simptomais, kuriuos sukelia liga.

Chirurginis gydymas

Esant sunkiai ligos formai, gali būti taikomos operacijos, kurių tikslas – sumažinti ar nukreipti vidinės ausies skysčio spaudimą.

Galimos operacijos

Endolimfinio maišelio operacija. Endolimfinis maišelis yra struktūra, atsakinga už skysčio nutekėjimą iš vidinės ausies. Operacijos metu pašalinamas skysčio perteklius, kartais įdedamas mažas vamzdelis, kad nutekėjimas būtų nuolatinis.

Vestibulinio nervo perkirpimas. Šios procedūros metu nutraukiamas nervas, perduodantis pusiausvyros signalus į smegenis, taip siekiant sustabdyti galvos svaigimo priepuolius, išsaugant klausą.

Labirintektomija. Operacijos metu pašalinama vidinės ausies dalis, atsakinga už pusiausvyrą. Ši procedūra neišvengiamai sukelia klausos praradimą pažeistoje ausyje, todėl ji taikoma tik tais atvejais, kai klausa jau yra prarasta.

Ar Menjero liga gali praeiti?

Menjero liga gali laikinai atsitraukti ir nepasireikšti ištisus mėnesius ar net kelerius metus, tačiau ši būklė linkusi atsinaujinti. Nors šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai pašalintų ligą, medicinos specialistai gali pasiūlyti gydymo būdus, padedančius sumažinti galvos svaigimo epizodų intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Ką galima padaryti, kad savijauta pagerėtų?

Svarbu laikytis sveikatos priežiūros specialisto pateiktų rekomendacijų dėl gyvenimo būdo korekcijos, nes jos gali reikšmingai sumažinti simptomus. Taip pat patariama visada turėti paskirtus vaistus su savimi. Jų vartojimas vos prasidėjus priepuoliui gali padėti greičiau palengvinti savijautą ir sutrumpinti simptomų trukmę.

Šaltiniai

Lopez-Escamez, J. A., Carey, J., Chung, W. H. et al. Diagnostic criteria for Menière’s disease. Journal of Vestibular Research, 2015.– Tarptautiniai diagnostikos kriterijai, parengti bendradarbiaujant su Barany Society.
Basura, G. J., Adams, M. E., Monfared, A. et al. Clinical practice guideline: Ménière’s disease. Otolaryngology–Head and Neck Surgery, 2020.– Išsamios klinikinės gairės: diagnostika, gydymas, gyvenimo būdo rekomendacijos.
NIDCD – National Institute on Deafness and Other Communication Disorders. Ménière’s Disease.– Valstybinės JAV sveikatos institucijos parengta, moksliškai patikrinta informacija apie ligos eigą ir valdymą.
Mayo Clinic Staff. Ménière’s disease: Symptoms and causes, Diagnosis and treatment.– Klinikinė, gydytojų redaguota medžiaga, dažnai naudojama akademiniuose darbuose kaip antrinis šaltinis.
Eggers, S. D. Z., Zee, D. S. Vertigo and Imbalance: Clinical Neurophysiology of the Vestibular System. Handbook of Clinical Neurology, 2016.– Mokslinis leidinys apie vestibulinės sistemos sutrikimus, įskaitant Menjero ligą.