Nėštumo metu atsirandanti mažakraujystė – gana dažna būklė, kuomet organizmui ima trūkti raudonųjų kraujo kūnelių, o kartu ir deguonies, kuris reikalingas visoms jūsų kūno funkcijoms. Jei kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, organizmas lėčiau tiekia deguonį, todėl žmogus gali nepajausti pilnavertės savijautos. Jei laukiatės ir aptinkama mažakraujystė, diagnozuojamas nėštumo metu išsivystęs anemijos sutrikimas.
- 1.Kaip atsiranda mažakraujystė nėštumo metu?
- 2.Dėl ko būtent nėštumo metu atsiranda mažakraujystė?
- 3.Kokios anemijos rūšys dažniausios nėštumo metu?
- 4.Kurioms moterims kyla didžiausia rizika?
- 5.Ar šiek tiek mažakraujystės nėštumo metu – normalu?
- 6.Kaip mažakraujystė veikia vaisių?
- 7.Mažakraujystės simptomai
- 8.Kaip diagnozuojama mažakraujystė neštumo metu?
- 9.Mažakraujystės gydymo būdai nėštumo metu
- 10.Kaip palaikyti sveiką kraują nėštumo metu namuose?
- 11.Kada pastebimas pagerėjimas, pradėjus gydymą nuo mažakraujystės?
- 12.Kuo gali baigtis negydoma mažakraujystė?
- 13.Mažakraujystės prevencija nėštumo metu
- 14.Perspektyvos ir gyvenimas su mažakraujyste nėštumo metu
- 15.Kada verta sunerimti dėl mažakraujystės?
- 16.Kaip rūpintis savo sveikata, kai nustatyta mažakraujystė nėštumo metu?
Kaip atsiranda mažakraujystė nėštumo metu?
Raudonuosiuose kraujo kūneliuose yra baltymas – hemoglobinas. Šis baltymas aprūpina organizmą deguonimi, pernešdamas jį iš plaučių ir pašalindamas anglies dvideginį. Kad kraujas galėtų atlikti šias funkcijas, būtinas nuolatinis geležies ir tam tikrų vitaminų, ypač vitamino B12 bei folio rūgšties, kiekis. Be jų organizmas negeba gaminti pakankamai hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių, o tai dažnai nutinka nėštumo metu, kai padidėja poreikis šioms medžiagoms.
Nėštumo metu kraujo tūris gali padidėti net 20–30 %. Didėjant kraujo kiekiui, organizmui reikia daugiau geležies, todėl moterims, negaunančioms jos pakankamai su maistu ar papildais, dažnai išsivysto mažakraujystė. Ypač didesnė rizika susirgti atsiranda laukiatės dvynių ar daugiau kūdikių, turintiems trumpas pertraukėles tarp nėštumų arba didelių kraujo netekimų dėl gausių menstruacijų bei dažnai vemiant dėl rytinio pykinimo.
Dėl ko būtent nėštumo metu atsiranda mažakraujystė?
Pagrindinė mažakraujystės priežastis nėštumo metu – išaugęs geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties poreikis dėl padidėjusio kraujo tūrio. Taip pat mažakraujystę gali lemti tam tikros ligos, kraujo donorystė, virškinamojo trakto opelės ar polipai bei dažni gausūs mėnesinių ciklai iki pastojimo.
Kokios anemijos rūšys dažniausios nėštumo metu?
- Geležies stokos anemija – dažniausias tipas, kurią sukelia per mažas geležies kiekis organizme.
- Folio rūgšties trūkumo anemija – išsivysto dėl nepakankamo folio rūgšties kiekio.
- Vitamino B12 trūkumo anemija – kyla, jei kraujyje trūksta vitamino B12.
Kurioms moterims kyla didžiausia rizika?
- Laukiančioms daugiau nei vieno kūdikio.
- Toms, kurios gauna per mažai geležies su maistu.
- Turinčioms trumpą atotrūkį tarp nėštumų.
- Patyrusioms gausius kraujavimus iki pastojimo.
- Dažnai kenčiančioms nuo rytinio pykinimo ir vėmimo.
Ar šiek tiek mažakraujystės nėštumo metu – normalu?
Nėštumo laikotarpiu švelni geležies stokos anemija yra gana įprasta, kadangi didėja bendra kraujo apimtis. Net iki pusės moterų, ypač besilaukiančių mažesnių pajamų šalyse, susiduria su geležies trūkumu. Visgi, pažengusi ar sunki mažakraujystė nėra normali ir reikalauja gydymo.
Kaip mažakraujystė veikia vaisių?
Būsimas kūdikis visas reikalingas medžiagas gauna iš motinos, todėl geležies, B12 vitaminų ar folio rūgšties trūkumas gali paveikti vaisiaus augimą – ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Nevykdant gydymo, naujagimis gali gimti su mažesniu svoriu ar netgi būsimu mažakraujystės sutrikimu, o moteriai padidėja priešlaikinio gimdymo rizika.
Mažakraujystė tiesiogiai nesukelia persileidimo, tačiau labai sunki jos forma gali komplikuoti nėštumą.
Mažakraujystės simptomai
Pirmaisiais etapais ši būklė gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Progresuojant galima pajusti:
- Silpnumą ar nuolatinį nuovargį;
- Šalčio pojūtį;
- Dusulį.
Kiti požymiai gali būti:
- Galvos svaigimas arba bendras silpnumas;
- Greitas ar padažnėjęs širdies plakimas;
- Galvos skausmai;
- Blyški, sausa arba mėlynėmis lengvai pasidengianti oda;
- Skausminga liežuvis;
- Nekontroliuojamas kojų trūkčiojimas ar neramios kojos sindromas.
Kaip diagnozuojama mažakraujystė neštumo metu?
Norint išaiškinti mažakraujystę, atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT), kuris dažniausiai įtraukiamas į pirmuosius nėščiosios vizitus. Šis tyrimas apima:
- Raudonųjų kraujo kūnelių kiekio, jų dydžio ir formos analizė;
- Geležies atsargų įvertinimas organizme;
- Vitaminų B12 ir B9 kiekio nustatymas.
Labai sunki mažakraujystė diagnozuojama, kai hemoglobino kiekis sumažėja iki 6,5–7,9 g/dl. Esant tokiai būklei, gali prireikti kraujo perpylimo, kuris dažniausiai atliekamas dienos stacionare, siekiant atkurti normalų raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.
Mažakraujystės gydymo būdai nėštumo metu
Kokia gydymo taktika bus taikoma, lemia būklės sunkumas. Lengvesnėms ar vidutinio sunkumo formoms dažniausiai rekomenduojami kasdieniai nėščiosioms skirti vitaminai arba preparatai su geležimi, B12 vitaminu ir folio rūgštimi. Sunkiu atveju gali prireikti kraujo perpylimo.
Kaip palaikyti sveiką kraują nėštumo metu namuose?
Svarbiausia – užtikrinti pakankamą geležies, B12 ir folio rūgšties kiekį. Kasdien vartokite gydytojo rekomenduotus nėščiųjų vitaminus. Racioną papildykite geležies turinčiais maisto produktais: špinatais, liesa jautiena, kalakutiena. Taip pat valgykite daug vitamino C turinčių vaisių ir daržovių – apelsinų, pomidorų, paprikų, nes šie vitaminai pagerina geležies pasisavinimą.
Kada pastebimas pagerėjimas, pradėjus gydymą nuo mažakraujystės?
Pradėjus vartoti geležies, B12 ar folio rūgšties papildus, savijauta paprastai pagerėja kelių dienų laikotarpiu. Jei pojūčių pokyčio nejaučiate, būtina pasitarti su gydytoju.
Kuo gali baigtis negydoma mažakraujystė?
Be gydymo, mažakraujystė ilgainiui gali progresuoti. Sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje gali pažeisti organus, širdžiai tenka dirbti stipriau, todėl išauga nereguliaraus širdies ritmo, širdies padidėjimo ar net širdies nepakankamumo rizika.
Mažakraujystės prevencija nėštumo metu
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo mažakraujystės – kasdien su maistu ar papildais gauti bent 30 miligramų geležies (panašu į tris sočius geležies turinčių produktų patiekalus). Jei mityba nepakankama, pasikalbėkite su gydytoju apie papildomus geležies preparatus.
Nepamirškite ir nėščiųjų vitaminų. Geriausia pradėti juos vartoti dar planuojant nėštumą. Vis dėlto kai kurie papildai gali turėti nepakankamą geležies kiekį, todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio varianto.
Taip pat svarbu suprasti, kad net labai prižiūrint savo mitybą ir sveikatą, dėl natūraliai augančio kraujo kiekio galite patirti nedidelę mažakraujystę. Jei pajutote nuolatinį nuovargį, galvos svaigimą ar kitus negalavimus – nepraleiskite progos pasikalbėti su specialistu.
Perspektyvos ir gyvenimas su mažakraujyste nėštumo metu
Gavus tinkamą gydymą, mažakraujystės nėštumo metu prognozė yra labai gera – dažniausiai pakanka papildų ir nedidelių mitybos pokyčių. Po gimdymo kraujo tūris ir plazmos lygis turėtų sugrįžti į įprastas ribas.
Kada verta sunerimti dėl mažakraujystės?
Būtina pasitarti su gydytoju, jei pasireiškia šie požymiai:
- Dažnas galvos svaigimas
- Galvos skausmai
- Greitas širdies plakimas
- Blyški oda
- Skausminga liežuvis
- Nekontroliuojami judesiai apatinėse galūnėse
Jei kilo abejonė – paprašykite atlikti reikiamus tyrimus ir aptarkite su specialistu, kaip užtikrinti sveiką raudonųjų kraujo kūnelių kiekį viso nėštumo metu.
Kaip rūpintis savo sveikata, kai nustatyta mažakraujystė nėštumo metu?
Rinkitės subalansuotą, geležimi turtingą mitybą, suteikite sau pakankamai poilsio, vartokite pakankamai skysčių. Nepamirškite kasdien ir/arba pagal poreikį vartoti gydytojo paskirtus vitaminus ar geležies papildus, aptarkite su specialistu, kurie iš jų jums tinkamiausi.
