Kūno vientisumo tapatybės sutrikimas (angl. Body Integrity Identity Disorder, BIID), dar vadinamas kūno vientisumo disforija, yra reta psichikos sveikatos būklė, kai žmogus nuolat jaučia, kad tam tikra jo galūnė ar kita sveika kūno dalis neturėtų būti jo kūno dalimi. Nors šios galūnės ar kūno dalys veikia normaliai, žmogus viduje jaučiasi tarsi jos būtų svetimos. Dažniausiai toks pojūtis sukelia stiprų norą atsisakyti tos kūno dalies ir gyventi be jos.
Kas paveikiamos kūno dalys
BIID gali pasireikšti bet kuriai kūno sričiai. Dažniausiai žmogus jaučia, kad „svetimi“ yra:
- koja,
- ranka,
- pirštas,
- pirštas (kojų),
- akis ar akys,
- ausis ar ausys,
- dantys.
Tyrimai rodo, kad dažniausiai paveikiama kairė koja. Kai kurie žmonės paaiškina, kad, pavyzdžiui, dešinės kojos atsisakyti nenori, nes ji reikalinga kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, vairuojant automobilį.
Kiek BIID yra dažnas?
Kūno vientisumo tapatybės sutrikimas yra labai retas. Tikslaus paplitimo nustatyti sudėtinga, nes daug žmonių slepia savo simptomus arba nesikreipia pagalbos.
Kuo pasireiškia BIID simptomai
Būdingiausi šio sutrikimo požymiai:
- Nuolatinis stiprus troškimas būti fiziškai neįgaliam arba gyventi be tam tikros kūno dalies,
- Psichologinis diskomfortas ar įsitikinimas, kad sveika kūno dalis yra nereikalinga, netinkama ar ne sava,
- Minčių apie norą pašalinti kūno dalį užvaldymas tiek, kad tai trukdo socialiniam ar kasdieniam gyvenimui,
- Elgesys, imituojantis neįgalumą, nors fiziškai kūnas lieka sveikas,
- Žalingi veiksmai kūno daliai, kuri, žmogaus manymu, yra „svetima“.
Simptomai gali svyruoti nuo nuolatinio psichologinio diskomforto iki savęs žalojimo. Kiekvieno žmogaus patirtis gali būti skirtinga.
Kaip jaučiasi žmogus, turintis BIID?
Gyvenant su šiuo sutrikimu dažnai juntama, kad dabartinis kūnas yra tarsi „per daug užbaigtas“ arba netinkamai „sudėliotas“. Žmonės gali nuolat vargti slėpdami savo jausmus, patirti įkyrias mintis apie kūno pokyčius, stiprią įtampą ir nerimą dėl neatitikimo tarp vidinio „aš“ ir fizinio kūno. Neretu atveju išsivysto depresija, nes nėra galimybės gyventi taip, kaip jaučiamasi viduje.
Visi šie jausmai dažnai prasideda dar vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje, maždaug nuo 5 iki 10 metų amžiaus.
Kas lemia BIID atsiradimą
Kol kas nėra tiksliai aišku, kodėl išsivysto kūno vientisumo tapatybės sutrikimas. Tyrimai leidžia manyti, kad tam įtakos gali turėti tam tikri smegenų sričių, atsakingų už savo kūno suvokimą, pokyčiai (pavyzdžiui, somatosensorinė žievė, parietalinė skiltis, insula). Tai kompleksiniai neurologiniai procesai, kurių raidos skirtumai gali lemti šio sutrikimo simptomus.
Kokios galimos komplikacijos
Siekiant realizuoti savo siekį – pašalinti ar „atsisakyti“ kūno dalies – žmogus gali imtis labai pavojingų veiksmų, net jei to nelaiko tikru savęs žalojimu. Dažnesnės komplikacijos:
- stiprus kraujavimas,
- infekcijos,
- nervų pažeidimai,
- sunkūs skausmai,
- skausmas, atsirandantis po galūnės netekimo (vadinamasis „fantominių galūnių“ skausmas).
Pakenkti sau yra itin rizikinga ir gali tapti grėsme gyvybei. Dėl to labai svarbu laiku kreiptis į specialistus, jei tokios mintys pradeda kelti realų pavojų.
Kaip diagnozuojamas šis sutrikimas
Diagnozę dažniausiai nustato psichikos sveikatos specialistas, kuris išsamiai aptaria žmogaus jauseną apie savo kūną ir atlieka išsamų fizinį kūno ištyrimą. Pastebėtina, kad daug žmonių lieka nediagnozuoti arba diagnozę sužino tik po žalingų veiksmų ar kreipęsi į gydytojus dėl prašymo atlikti sveikos galūnės amputaciją.
Esant nuolatinėms įkyrioms mintims, grasinančioms fizinei ar psichologinei sveikatai, svarbu neatidėlioti – specialistai gali padėti rasti tinkamiausią gydymo būdą.
BIID ir diagnostikos klasifikacijos
Šis sutrikimas šiuo metu nėra įrašytas į populiariausią psichiatrijos diagnostinį vadovą (DSM-5-TR), tačiau tarptautinėje ligų klasifikacijoje (ICD-11) jis apibrėžiamas kaip kūno vientisumo disforija.
Kaip gydomas kūno vientisumo tapatybės sutrikimas
Šio sutrikimo gydymas – sudėtingas procesas. Vieno universalaus gydymo nėra, todėl siekiama taikyti kompleksines priemones, kurios sumažintų norą atlikti žalingus veiksmus. Galimos gydymo kryptys:
- kognityvinė elgesio terapija,
- vaistai, skirti depresijos ar nerimo simptomams valdyti,
- protezų nešiojimo ar judėjimo su vežimėliu/pramuštais įgūdžių mokymas,
- gyvenimo be atitinkamos kūno dalies imitavimas naudojant virtualią realybę.
Vaistai ir psichoterapija padeda sumažinti dalį simptomų ar jų intensyvumą. Nors jie neišvalo visų norų netekti kūno dalies, taikant šias priemones dažnai pavyksta suvaldyti obsesines mintis ir pagerinti ilgalaikę gyvenimo kokybę.
Neretai specialistai siūlo dalyvauti moksliniuose tyrimuose ar klinikiniuose bandymuose, kad būtų galima geriau suprasti šią būklę ir rasti naujų gydymo būdų.
Ar amputacija išsprendžia problemą?
Nors kai kuriems atrodo, kad amputacija gali „išgydyti“ BIID ar padėti pasiekti vidinį pilnatvės jausmą, šiomis priemonėmis problemos spręsti nerekomenduojama. Prarasta kūno dalis visam laikui pakeis gyvenimą ir gali sukelti naujų sunkumų ar net didesnį stresą. Nepaisant to, ar žmogus gailėsis po amputacijos, šis žingsnis yra negrįžtamas ir dar labiau apsunkina kasdienybę.
Dėl etinių ir medicininių priežasčių gydytojai netaiko amputacijos sveikoms galūnėms, nebent tam yra rimtos medicininės indikacijos. Žala ir rizika, kurią sukelia tokia operacija, gali būti labai didelė, o numatomo naudingo efekto nėra garantijų.
Pašalinus kūno dalį, psichologinės problemos nesibaigia, todėl toks sprendimas nėra tinkamas gydymo būdas.
Gyvenimas su BIID
Kasdienybės valdymas su šiuo sutrikimu išlieka nelengvas – mintys ir troškimas keisti kūno sandarą trukdo santykiams, socialiniam gyvenimui ir veikloms, kurios anksčiau teikdavo džiaugsmo. Kuo anksčiau pradedama ieškoti pagalbos, tuo didesnė tikimybė išmokti gyventi su šiuo iššūkiu ir sumažinti žalingų minčių įtaką gyvenimui. Svarbiausia: jokiu būdu nebandyti savarankiškai žaloti savęs.
Kada verta kreiptis į medikus?
Būtina pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistais, jei mintys apie sveikos kūno dalies pašalinimą tampa dažnos ir trukdo kasdienybei. Jei kiltų pavojus sau ar kitiems – reikia nedelsti ir kreiptis pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą.
Klausimai gydytojui
- Kokį gydymą rekomenduotumėte mano situacijoje?
- Ar yra gydymo būdų, kurie man galėtų būti tinkamiausi?
- Ar amputacija golėtų padėti jaustis geriau?
- Ką galima daryti, jei įprasti gydymo metodai nepadeda?
BIID esmė ir psichikos sveikata
Kūno vientisumo tapatybės sutrikimas laikomas psichikos sveikatos būkle. Manoma, kad jo atsiradimą lemia tam tikri vaikystėje formuojantys smegenų pakitimai, todėl simptomai dažnai pastebimi jau ankstyvame amžiuje. Besivystančios smegenys ir jų anomalijos gali lemti būdingus šio sutrikimo požymius – neįprastą kūno suvokimą.
