Tulžies latakų užsikimšimas – tai būklė, kai susidaro kliūtis tulžies tekėjimui organizme. Tulžis yra skystis, gaminamas kepenyse, kuris padeda virškinti riebalus ir pašalinti toksinus, pavyzdžiui, bilirubiną. Kai tulžies srautas sutrinka, įvairūs organizmo procesai nebegali vykti sklandžiai, ir dėl to gali kilti rimtų sveikatos problemų.
Kas sukelia tulžies latakų užsikimšimus
Pagrindinė tulžies latakų užsikimšimų priežastis – tulžies akmenys, kurių susidarymą lemia sustandėjusi tulžis. Šių akmenų išsivystymas nėra retas – kasmet problemai susiduria keli iš tūkstančio žmonių. Tačiau tulžies latakus gali užkimšti ir kiti veiksniai:
- Įgimtos cistos (choledochalinės cistos), kurios lėtina tulžies srautą.
- Pačių latakų susiaurėjimas ar randėjimas po įvairių medicininių procedūrų (pvz., pašalinus tulžies pūslę).
- Naujagimių ar vaikų įgimtos būklės (pvz., tulžies latakų atrezija, Alagille sindromas).
- Aplinkinių organų navikai, pvz., kasos, kepenų ar tulžies latakų vėžys.
- Lėtiniai uždegimai, tokie kaip pirminis biliarinis ar sklerozuojantis cholangitas.
- Kasos uždegimai ir autoimuninės ligos.
- Kitų kilmės uždegimai ar infekcijos, susijusios su parazitais ar bakterijomis.
- Komplikacijos po radioterapijos.
- Mirizzi sindromas ar pašalinimas tulžies pūslės (cholecistektomija).
Tulžies latakų užsikimšimo simptomai
Pirmieji požymiai dažnai primena tulžies akmenligės ar geltos simptomus. Kadangi tulžyje kaupiasi bilirubinas, organizme ima kauptis perteklinis jo kiekis:
- Nuolatinis, nestiprus, dažnai plintantis viršutinės pilvo dalies skausmas.
- Gelta – odos ir akių baltymo pageltimas.
- Šviesios spalvos, pilkšvos ar molio spalvos išmatos, tamsus šlapimas.
- Kūno temperatūros pakilimas ar drebulys.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Niežulys (pruritas).
- Sumažėjęs apetitas, staigus svorio kritimas.
- Jaučiamas nuovargis.
Kokios galimos komplikacijos
Jeigu tulžis nebegali laisvai nutekėti, kyla pavojus, kad ji ims kauptis kepenyse ir galų gale išsivystys stiprus uždegimas ar net grėsmingai pavojinga infekcija. Negydant tai gali baigtis kepenų pažeidimu ar kepenų nepakankamumu, nes vystosi randiniai procesai (cirozė).
Užsikimšus latakams ties tulžies pūsle, kyla rizika susirgti ir tulžies pūslės uždegimu (cholecistitu). Kita vertus, trūkstant tulžies žarnyne, blogėja riebalų virškinimas – ilgainiui pasireiškia netinkamas maistingųjų medžiagų pasisavinimas ar net mitybos nepakankamumas.
Kaip nustatoma tulžies latakų užsikimšimo diagnozė
Gydytojas įvertina jūsų nusiskundimus, ligų istoriją bei vartojamus vaistus. Būtinai atliekamas ir pilvo apčiuopimas, ieškant jautrių, patinusių vietų. Siekiant patvirtinti diagnozę bei nustatyti tikslią užsikimšimo priežastį, tenka atlikti kraujo tyrimus ir įvairius vaizdinius tyrimus.
Kraujo tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) – leidžia įvertinti bendrąją būklę.
- Kepenų funkcijos rodikliai – ypač svarbūs bilirubino, šarminės fosfatazės (ALP), gamaglutamiltransferazės (GGT) lygiai. Jie dažnai būna padidėję esant tulžies latakų užsikimšimui.
- Kasos fermentų tyrimai – padidėję amilazės ir lipazės rodikliai gali signalizuoti galimą kasos funkcijos sutrikimą dėl latakų blokados.
Vaizdiniai tyrimai
- Ultragarsas – dažniausiai pirmas pasirenkamas tyrimas, padedantis nustatyti ar yra užsikimšimas.
- Pilvo kompiuterinė tomografija (KT) – parodo detalesnius pilvo srities vaizdus, kai reikia ieškoti priežasčių, nematomų ultragarsu.
- Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – tyrimas, kuris leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti kai kurias užsikimšimo priežastis, pvz., pašalinti akmenis ar imti audinių mėginius biopsijai.
- Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP) – pažangus tyrimas, leidžiantis matyti tulžies latakų būklę be invazinių procedūrų, ypač naudojant kontrastines medžiagas.
- Hepatobiliarinė iminodiacetinės rūgšties (HIDA) scintigrafija – atliekama naudojant radioaktyvų žymeklį, padeda įvertinti kaip juda tulžis.
- Percutaninė transhepatinė cholangiografija (PTC) – leidžia užpildyti latakus kontrastine medžiaga ir padaryti jų nuotraukas, ieškant užsikimšusių vietų.
Gydymo būdai
Tulžies latakų užsikimšimo šalinimo būdas priklauso nuo priežasties ir situacijos skubumo. Dažniausiai naudojami šie metodai:
- ERCP procedūros metu galima pašalinti tulžies akmenis – endoskopo pagalba akmenys susmulkinami arba išimami.
- Chirurginis tulžies pūslės šalinimas (cholecistektomija) – rekomenduojamas žmonėms, kuriems dažnai susidaro akmenys. Dažniausiai tai atliekama minimaliai invaziniu būdu (laparoskopiškai).
- Stentų įvedimas – specialūs plastikiniai ar metaliniai vamzdeliai padeda praplatinti arba palaikyti atvirą užsikimšusį lataką (dažniau, jei užsikimšimą sukelia susiaurėjimas ar randai).
- Navikų atveju gali prireikti chirurginio gydymo, chemoterapijos ar radioterapijos.
Kaip sumažinti tulžies latakų užsikimšimo riziką
Nors kai kurių užsikimšimų išvengti neįmanoma, galima gerokai sumažinti pagrindinės priežasties – tulžies akmenų – riziką. Tam rekomenduojama mažiau vartoti cholesterolio gausaus maisto, gyventi aktyviai, rinktis sočiųjų riebalų mažai turinčią mitybą, laikytis tinkamo svorio, o alkoholį vartoti saikingai arba jo visai atsisakyti.
Prognozė ir gyvenimas su tulžies latakų užsikimšimu
Ateitis priklauso nuo to, kas sukėlė užsikimšimą ir kaip greitai gauta pagalba. Pavyzdžiui, laiku nustačius ir pašalinus tulžies akmenis, didžioji dalis žmonių visiškai pasveiksta. Tačiau sudėtingesnės situacijos, kai priežastis – navikas ar lėtinė kepenų liga, gydymas ir pasveikimas užtrunka ilgiau.
Kiekvieno asmens situacija yra individuali, todėl gydytojas tiksliai paaiškins, kokio gydymo ar priežiūros jums gali prireikti, priklausomai nuo diagnozės ir bendros sveikatos būklės.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu jaučiate tulžies latakų užsikimšimui būdingus simptomus – pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, odos ar akių pageltimą – svarbu kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Daugybė kitų ligų gali sukelti panašius simptomus, todėl svarbu žinoti priežastį ir laiku užkirsti kelią komplikacijoms.
Tulžies latakų užsikimšimas kartais gali tapti skubios pagalbos reikalaujančia būkle, ypač jei užblokuota tulžis skatina stiprų uždegimą ar infekciją. Todėl pajutus pirmuosius simptomus tyrimų ir gydymo nereikėtų atidėlioti.
