Persivalgymo sutrikimas yra viena dažniausiai pasitaikančių elgesio sutrikimų, kuriam būdingas nuolat kartojamas nevaldomas persivalgymas. Toks elgesys keičia kasdienį gyvenimą, trikdo emocinę savijautą ir fizinę sveikatą. Persivalgymas dažniausiai reiškia, kad žmogus per trumpą laiką suvartoja didelį maisto kiekį ir jaučia, kad nesugeba sustoti, net jei nėra alkanas.

Persivalgymo sutrikimo paplitimas

Šis sutrikimas yra labiausiai paplitęs iš visų valgymo sutrikimų ir sudaro beveik pusę visų nustatomų atvejų. Nustatyta, kad nuo jo kenčia apie 3 % populiacijos. Moterims šis sutrikimas pasitaiko dažniau nei vyrams, maždaug santykiu 3:2. Paaugliams tai taip pat dažnesnė problema nei suaugusiesiems – santykis siekia 4:3.

Persivalgymo sutrikimo simptomai

Maisto vartojimas tol, kol pasiekiamas akivaizdus nepatogumo ar sotumo jausmas.
Labai greitas valgymas, dėl kurio nesuvokiama, kiek ir kaip valgoma.
Didelių maisto kiekių vartojimas net nejaučiant alkio, arba iškart po jau suvalgyto valgio.
Valgymas kaip reakcija į stresą, nerimą ar kitas stiprias emocijas (emocinis valgymas).
Kaltės, gėdos jausmas ar menka savivertė dėl persivalgymo epizodų.
Valgymas slapčia, vengimas valgyti kitų žmonių akivaizdoje.
Nuolatinės mintys apie maistą ar stiprūs tam tikro maisto troškimai.
Maisto kaupimas ar slėpimas įvairiose vietose, kad būtų galima suvalgyti vėliau.
Dažnas dietų laikymasis, kurio metu svoris gali svyruoti arba visai nesikeisti.

Skirtingai nei sergant bulimija, persivalgymo sutrikimas nėra lydimas bandymų „atsikratyti“ kalorijų – nėra nei dirbtinio vėmimo, nei perteklinio laisvinamųjų vartojimo ar varginančios fizinės veiklos po persivalgymo. Kai kuriems žmonėms būdingas nuolatinis siekis laikytis dietų: jie bando riboti kalorijas prieš persivalgymo epizodą arba pradeda laikytis dietos jau po persivalgymo.

Kodėl kyla persivalgymo poreikis?

Elgesį su maistu lemia sudėtingas psichologinių, biologinių ir įgytų įpročių derinys. Vieniems persivalgymą paskatina tam tikros emocinės būsenos ar stresas, kitus – biologiniai veiksniai ar įsišaknijusios elgesio schemos. Valgymas veikia smegenų malonumo centrus, išskirdamas serotonino ir dopamino hormonus, dėl kurių norisi kartoti šį elgesį. Dažnai valgoma ir norint pabėgti nuo nemalonių emocijų ar patiriant tuštumos pojūtį.

Susiję įrašai

Rizikos veiksniai

Šeimoje pasitaikantys valgymo sutrikimų atvejai ar tam tikri emocinio bendravimo modeliai.
Ankstesnė trauminė patirtis ar patirtas smurtas.
Augimas ar gyvenimas su maisto trūkumo patirtimi.
Esamos psichikos problemos, tokios kaip depresija ar nerimas.
Dėmesio ir aktyvumo sutrikimai (ADHD).
Priklausomybė nuo įvairių medžiagų.
Kūno suvokimo sutrikimai.
Problemos su planavimu, savikontrole ir emocijų reguliacija.

Galimos komplikacijos

Jei persivalgymo sutrikimas nėra gydomas, jis gali lemti įvairias emocines ir fizines problemas. Didėjantis izoliacijos pojūtis, slapukavimas, netgi melavimas ar maisto vagystės, nuolatinis nerimas, blogėjanti nuotaika – visa tai gali tapti kasdienybe. Kartu didėja ir kūno masė, kas stiprina psichologinę kančią bei gali sukelti kitų sveikatos problemų.

Išaugusios izoliacijos apraiškos – vengimas bendravimo, paslapties saugojimas ar melavimas.
Intensyvėjantys emociniai sunkumai, tokie kaip depresija, nerimas ar neapykanta sau.
Elgesys, kaip maisto slėpimas ar net vagystės, tampa vis dažnesnis.
Didelė rizika kūno įvaizdžio sutrikimams, savęs žalojimui.

Persivalgymo sutrikimo nustatymas

Diagnozės nustatymui gydytojai išsamiai domisi žmogaus mintimis, jausmais ir elgesiu. Būtina atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus. Vertinama, ar yra pasikartojantys persivalgymo epizodai, trunkantys mažiausiai kelis mėnesius, jaučiamas nevaldomas potraukis valgyti, valgoma žymiai daugiau, nei įprasta per trumpą laiką, ir šis elgesys sukelia fizinių ar emocinių problemų.

Diagnozę gali nustatyti tiek psichikos sveikatos specialistas, tiek bendrosios praktikos gydytojas. Tačiau net jei simptomai yra ne visiškai išreikšti, vertinga pradėti gydymą – tai gali padėti užkirsti kelią sunkesniems sutrikimo atvejams, ypač jei reikia pagalbos vaikams.

Persivalgymo sutrikimo gydymas

Greitų sprendimų nėra, tačiau nuoseklus bei ilgalaikis gydymo planas padeda pasiekti gerų rezultatų. Dažniausiai esmę sudaro psichoterapija, kartais papildomai pasitelkiami vaistai ar mitybos rekomendacijos. Gydymo procese dažnai dalyvauja įvairių sričių specialistai – psichologai, gydytojai psichiatrai, dietologai.

Psichoterapija

Kognityvinė elgesio terapija. Padeda suprasti, kas sukelia žalingą elgesį ir kaip galima jį pakeisti. Kartu mokomasi sveikų būdų reaguoti į sunkias mintis ir jausmus.
Dialektinė elgesio terapija. Ypač tinka žmonėms, intensyviai reaguojantiems į emocijas. Išmokstama priimti savo išgyvenimus ir, atpažinus jausmus, keisti elgesį.
Tarpusavio santykių terapija. Dažniausiai trumpalaikis, į dabartines gyvenimo problemas nukreiptas gydymo būdas. Dėmesys skiriamas dabartiniams santykiams bei gyvenimo stresui, kurie gali skatinti persivalgymą.

Vaistai

Tam tikrais atvejais gali būti skiriami vaistai, kurie padeda valdyti sutrikimą ar susijusias būkles. Pavyzdžiui, medikamentai, pradėti naudoti dėmesio ar impulsyvumo problemoms gydyti, gali padėti ir persivalgymo atvejais.
Jeigu persivalgymo sutrikimą lydi depresija ar nerimas, skiriami vaistai nuo šių sutrikimų. Taip sumažėja simptomų intensyvumas.
Kartais skiriami ir apetitą mažinantys vaistai, kurie gali padėti trumpam nutraukti persivalgymo ciklą.

Mitybos patarimai

Persivalgymo sutrikimas pasireiškia įvairaus amžiaus ir kūno sudėjimo žmonėms, nepriklausomai nuo masės. Dažnai net ir turint antsvorio, galima jausti mitybos nepakankamumą ar tam tikrų vitaminų ir mineralų stoką, o tai sukelia dar didesnį norą valgyti. Mitybos koregavimas ir papildai gali sumažinti šį poreikį.

Siauros, subalansuotos mitybos planas skatina reguliariai tenkinti biologinius poreikius, mažina impulsyvų ar emocinį valgymą. Nors svorio mažėjimas nėra pagrindinis gydymo tikslas, kartais jis pasireiškia kaip šalutinis efektas – tai kai kuriems padeda jaustis geriau. Vis dėlto, pernelyg griežtos dietos kai kuriems gali būti žalingos ir skatinti recidyvą.

Gyvenimas su persivalgymo sutrikimu

Nors daugelis psichikos sveikatos sutrikimų yra lėtiniai ir recidyvuojantys, persivalgymo sutrikimas gali visiškai pasitraukti arba atsinaujinti. Dažnai pasveikstama palaipsniui, svarbu įgyti naujų įgūdžių ir pasinaudoti aplinkinių pagalba. Gydymas padeda atsikratyti kaltės ir gėdos, keisti elgesio schemas, išmokti atpažinti ir valdyti sunkias emocijas.

Būdai lengviau gyventi su sutrikimu

Sąmoningai stebėti ir atpažinti savo potraukius valgyti. Tai padeda suprasti, kada atsiranda tikras alkis, o kada – polinkis persivalgyti.
Praktikuoti lėtesnį valgymą, pajusti, kaip keičiasi kūno savijauta maitinantis.
Mokytis atpažinti alkio pojūčius: dėl alkio gali skaudėti skrandį, atsirasti silpnumas ar galvos skausmas.
Valgyti tada, kai pastebite akivaizdų alkį, stengtis neperlaukti iki labai didelio alkio, nes tada lengva persivalgyti.
Liautis valgyti dar nesijaučiant visiškai sočiam – leisti skrandžiui pajausti sotumo signalą.
Vesti savo minčių, emocijų ir valgymo įpročių dienoraštį. Tai padeda atpažinti pasikartojančius elgesio modelius ir sukeliančius veiksnius.
Šalinti persivalgymą skatinančius veiksnius ar maisto produktus iš savo aplinkos, pasiruošti alternatyvius patiekalus, vengti situacijų, kuriose dažnai persivalgoma.

Kada kreiptis į specialistą?

Pastebėjus sau ar artimui persivalgymo sutrikimo bruožų, nelaukite – laiku pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu visada yra naudinga. Persivalgymo sutrikimą turintys žmonės dažnai patys nesuvokia savo problemos, todėl aplinkinių iniciatyva ir parama gali būti svarbi žingsniui link pagalbos ir sveikimo.