Kraujyje esančio gliukozės kiekio matavimas yra vienas svarbiausių tyrimų nustatant ir stebint cukrinį diabetą. Šiuolaikinė medicina siūlo keletą skirtingų būdų ištirti gliukozės koncentraciją, tad verta išsamiau susipažinti su šiais tyrimais, jų eiga ir rezultatų reikšme.
Kraujo gliukozės tyrimo esmė
Kraujo gliukozės tyrimas leidžia įvertinti, kiek cukraus yra jūsų kraujyje konkrečiu momentu. Gliukozė yra pagrindinis mūsų ląstelių energijos šaltinis, kurį organizmas gauna iš maisto angliavandenių ir išsiskyrimą reguliuoja kepenys. Būtent šio cukraus koncentracijos pokyčiai dažniausiai leidžia diagnozuoti cukrinį diabetą bei kitus sveikatos sutrikimus.
Kokie būna kraujo gliukozės tyrimo tipai?
Dažniausiai atliekami du pagrindiniai kraujo gliukozės tyrimai – veninis (iš venos) ir kapiliarinis (iš piršto). Kiekvienas turi savus privalumus:
- Kapiliarinis tyrimas. Tam reikia mažiausios kraujo dozės, kuri paprastai imama pradūrus pirštą specialia adatėle – lancetu. Lašas kraujo užlašinamas ant testavimo juostelės, ją įdedant į gliukometrą. Rezultatą sužinosite akimirksniu. Kūdikiams kraujas imamas iš kulno.
- Veninis tyrimas. Tai kruopštesnis metodas – kraują iš venos paima sveikatos specialistas ir siunčia mėginį laboratoriniams tyrimams. Tokie rezultatai gerokai tikslesni, o analizė dažnai įtraukta į pagrindinį ar išsamų biocheminį kraujo tyrimą.
Be šių, gali būti atliekami specializuoti tyrimai:
- Gliukozės toleravimo testas nėštumo metu. Skirtas gestacinio diabeto rizikai įvertinti.
- Naminis gliukozės stebėjimas. Žmonėms, sergantiems diabetu, būtina nuolat sekti cukraus lygį su gliukometru arba specialiu nuolatiniu stebėtuvu.
- Gliukozės kiekis nevalgius. Tiksliausias būdas įvertinti bazinį cukraus lygį, atliekant tyrimą nuo 8 iki 12 valandų nieko nevalgius.
Kada vertėtų atlikti kraujo gliukozės tyrimą?
Kraujo cukraus lygio tyrimas gali būti reikalingas dėl daugelio priežasčių. Dažniausiai šis tyrimas skiriamas:
- Atliekant profilaktinius kraujo tyrimus (biocheminį arba išplėstinį tyrimą, į kurį įeina ir gliukozės rodiklis).
- Juntant ryškius aukšto ar žemo cukraus simptomus.
- Esant nėštumui, norint įsitikinti dėl gestacinio diabeto rizikos.
- Nuolat vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, gliukozės kiekį veikiančius steroidus.
Lygiai taip pat šis tyrimas svarbus, jei yra padidėjusi antrojo tipo diabeto rizika. Neretai reguliariai stebėti kraujo cukrų rekomenduojama tiems, kas turi polinkį sirgti šia liga – nepriklausomai nuo amžiaus.
Kaip pasiruošti kraujo gliukozės tyrimui?
Jei skiriamas gliukozės kiekio tyrimas, kuriam būtina nevalgyti, reikėtų bent 8–12 valandų iki tyrimo nieko nevalgyti ir negerti jokių kalorijų turinčių gėrimų – leidžiamas tik vanduo. Jei gliukozė tiriama kartu su kitais kraujo biocheminiais tyrimais, dažnai irgi gali būti prašoma kurį laiką nevalgyti. Visada svarbu pasitarti su sveikatos specialistu dėl konkrečių nurodymų.
Kaip vyksta kraujo cukraus tyrimas?
Veninio kraujo gliukozės tyrimas vyksta taip:
- Sėsite ant kėdės, sveikatos priežiūros personalas parinks tinkamą veną (dažniausiai rankoje), ją nuvalys ir dezinfekuos.
- Po to įdurs mažą adatėlę į veną ir paims kraujo mėginį, kuris surenkamas vamzdelyje.
- Kai mėginio užtenka, adata ištraukiama, įdėjus vatos ar marlės prispaudžiama, o vėliau užklijuojamas pleistras.
Kapiliarinio tyrimo (piršto dūrio) eiga gana paprasta:
- Specialistas paklaus, kurį pirštą norėtumėte dūrimui, dezinfekuos jį spiritiniu tamponu ir pradurs mikroadlėte (lancetu), kuri dažnai įtaisyta specialiame prietaise.
- Paudus pirštą, bus išspaustas kraujo lašas, kurį užlašins ant testavimo juostelės.
- Juostelė įdedama į gliukometrą, o rezultatas matomas per kelias sekundes.
- Po tyrimo pirštas suspaudžiamas vatos ar marlės tamponėliu, siekiant sustabdyti kraujavimą.
Kada gausiu tyrimo rezultatus?
Kapiliariniai gliukozės tyrimai rezultatą parodo iš karto, vos per kelias sekundes. Atliekant veninį tyrimą laboratorijoje, atsakymai paprastai gaunami per vieną–dvi darbo dienas.
Kokie gliukozės rodikliai laikomi normaliais?
Suaugusiems ir vaikams, kurie neserga diabetu, normalus gliukozės rodiklis kraujyje paprastai yra 70–99 mg/dL (3,9–5,5 mmol/l). Kai kuriems sveikiems asmenims šis skaičius gali svyruoti nuo 50 iki 70 mg/dL (2,8–3,9 mmol/l ), ir tai gali būti normos ribose.
Ką reiškia padidėjęs kraujo cukraus kiekis?
Jei gliukozės kiekis kraujyje yra 100–125 mg/dL (5,6–6,9 mmol/l), dažniausiai diagnozuojama prediabetinė būklė. Tokia būklė padidina riziką per artimiausius 5–10 metų išsivystyti antrojo tipo diabetui. Vis dėlto, laiku pakeitus gyvenseną, šį procesą dažnai galima sustabdyti. Jeigu nevalgius atliktas gliukozės tyrimas keliskart parodo 126 mg/dL (7,0 mmol/l) ar daugiau, tikėtina, kad diagnozuojamas cukrinis diabetas. Sergančiųjų pirmojo tipo diabetu gliukozės kiekis dažnai dar labiau viršija normą (gali siekti 200 mg/dL (11,1 mmol/l) ar daugiau).
Neretai, prieš patvirtinant diagnozę, gydytojas skiria papildomą tyrimą – glikozilinto hemoglobino (A1c) tyrimą, kuris atskleidžia vidutinį cukraus lygį per pastaruosius kelis mėnesius.
Kitos padidėjusio cukraus priežastys
- Antinksčių sutrikimai, pvz., Kušingo sindromas
- Kasoje vykstantys uždegiminiai procesai, pavyzdžiui, pankreatitas
- Padidėjusi skydliaukės hormonų gamyba (hipertireozė)
- Didelis stresas, pvz., po chirurginės operacijos ar traumos
- Ilgesnį laiką vartojami tam tikri vaistai, ypač kortikosteroidai
Ką reiškia per mažas gliukozės kiekis kraujyje?
Suaugusiems, sergantiems diabetu, rezultatas, kai cukraus lygis siekia 70 mg/dL (3,9 mmol/l) ar dar mažiau, laikomas hipoglikemija. Dažnesni žemo gliukozės epizodai būdingi pirmojo tipo diabetui, bet panaši rizika kyla ir vartojantiems tam tikrus vaistus nuo antrojo tipo diabeto. Tarp asmenų, kurie neturi cukrinio diabeto, tokios situacijos gana retos.
Jei žmogus neserga diabetu, sumažėjusį cukraus lygį dažnai lemia kitos ligos:
- Kepenų ar inkstų ligos
- Skydliaukės nepakankamumas (hipotireozė)
- Antinksčių nepakankamumas (Adisono liga)
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas
- Retas kasos navikas, vadinamas insulinoma
Paprastai pasitaikius vienkartiniam sumažėjusio gliukozės epizodui žmonėms, kurie neturi diabeto, didelės grėsmės nėra, tačiau jeigu hipoglikemija kartojasi, būtina išsiaiškinti priežastį.
