Seilių liaukų biopsija – tai diagnostinis tyrimas, kai iš vienos ar kelių seilių liaukų paimamas nedidelis ląstelių ar audinio mėginys ir ištiriamas laboratorijoje. Toks tyrimas padeda gydytojui tiksliau įvertinti, kas sukelia liaukos pakitimus, ir parinkti tinkamiausią gydymo taktiką.
Turinys
Seilių liaukos ir jų paskirtis
Seilių liaukos išsidėsčiusios įvairiose burnos ir veido srityse: dalis jų yra po liežuviu, kitos – burnos dugne, o didžiausios – ties žandikaulio kampu, šalia ausies. Jų pagrindinė funkcija – gaminti seiles.
Pagal dabartines medicinos žinias seilės svarbios ne tik virškinimo pradžiai (jos sudrėkina maistą ir palengvina rijimą), bet ir burnos sveikatai: padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies, palaiko gleivinės drėgmę, prisideda prie burnos mikrofloros pusiausvyros.
Kada gali būti reikalinga biopsija
Jei seilių liaukoje pastebimas guzelis, sustandėjimas ar neįprastas patinimas, gydytojas gali rekomenduoti biopsiją, kad būtų galima nustatyti galimą priežastį. Medicinos praktikoje tokie pakitimai kartais susiję su latako užsikimšimu, uždegimu ar navikiniais procesais.
Ką padeda išsiaiškinti šis tyrimas
- įvertinti neaiškios kilmės seilių liaukos patinimą ar mazgą;
- patikrinti, ar nėra naviko (gerybinio ar piktybinio);
- nustatyti, ar seilių liaukos latakas gali būti užsikimšęs (pavyzdžiui, dėl akmenligės);
- padėti diagnozuoti kai kurias ligas, įskaitant Sjögren sindromą – lėtinį autoimuninį sutrikimą, kai imuninė sistema gali pažeisti sveikus audinius.
Pasiruošimas seilių liaukų biopsijai
Dažniausiai specialaus pasiruošimo nereikia. Vis dėlto gydytojas gali paprašyti kelias valandas iki procedūros nevalgyti ir negerti.
Taip pat svarbu aptarti vartojamus vaistus. Kai kuriais atvejais, ypač jei vartojami kraują skystinantys preparatai, gydytojas gali rekomenduoti laikinai koreguoti jų vartojimą. Tai visada daroma individualiai, įvertinus rizikas ir naudą, todėl savarankiškai nutraukti vaistų nereikėtų.
Kaip atliekama biopsija
Ši procedūra dažniausiai atliekama ambulatoriškai, gydytojo kabinete. Dažniausias metodas – plonos adatos aspiracinė biopsija, kai mėginys paimamas adata, minimaliai traumuojant audinius.
Procedūros eiga paprastai tokia:
- oda virš pasirinktos liaukos dezinfekuojama;
- suleidžiamas vietinis nuskausminimas, kad sumažėtų skausmas;
- į liauką įvedama plona adata ir paimamas nedidelis ląstelių ar audinio kiekis;
- mėginys paruošiamas laboratoriniam ištyrimui.
Jei tiriama dėl Sjögren sindromo, kartais prireikia paimti kelis mėginius iš skirtingų seilių liaukų. Tam tikrais atvejais biopsijos vieta gali būti papildomai uždaroma siūle.
Kaip interpretuojami rezultatai
Laboratorinis tyrimas parodo, ar paimtas seilių liaukos audinys atrodo normalus, ar jame matyti uždegimo, naviko ar kitų pakitimų požymių. Vertinant rezultatą atsižvelgiama ir į simptomus bei kitus tyrimus.
Dažnesnės būklės, susijusios su seilių liaukų patinimu
- seilių liaukų infekcijos ar uždegimai;
- navikiniai pakitimai (įskaitant retas vėžio formas);
- seilių latakų akmenligė;
- sarkoidozė – sisteminė liga, galinti sukelti uždegiminius pakitimus įvairiuose organuose.
Klinikinė patirtis rodo, kad vien biopsijos kartais nepakanka galutinei išvadai. Tuomet gydytojas gali rekomenduoti papildomus vaizdinius tyrimus (pavyzdžiui, rentgenologinį ar kompiuterinės tomografijos tyrimą), kad būtų aiškiau matomas galimas latako užsikimšimas ar auglio pobūdis.
Seilių liaukų navikai ir Sjögren sindromas
Seilių liaukų navikai laikomi palyginti retais. Dažniausiai pasitaiko lėtai augantys gerybiniai navikai, dėl kurių liauka pamažu didėja. Vis dėlto dalis navikų gali būti piktybiniai; tokiu atveju dažnai kalbama apie karcinomą.
Sjögren sindromas – autoimuninis sutrikimas, kurio tiksli kilmė medicinai nėra iki galo aiški. Jis gali pasireikšti įvairiais simptomais ir būti susijęs su liaukų funkcijos pokyčiais.
Galimos rizikos ir kada kreiptis į gydytoją
Plonos adatos biopsija paprastai yra nedidelės rizikos procedūra, tačiau, kaip ir atliekant bet kokį audinio paėmimą, galimos komplikacijos. Dažniausiai tai susiję su nedideliu kraujavimu ar infekcija dūrio vietoje. Po procedūros gali trumpai skaudėti.
Į gydytoją svarbu kreiptis, jei po biopsijos atsiranda ar stiprėja nerimą keliantys simptomai, pavyzdžiui: didėjantis patinimas, karščiavimas, sunkiai valdomas kraujavimas ar skausmas, taip pat bet kokie bendros savijautos sutrikimai, kurie kelia pagrįstą nerimą.
Tolesni veiksmai po biopsijos
Tolimesnis gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Jei diagnozuojamas seilių liaukos navikas, dažnai svarstomas chirurginis pašalinimas, o kai kuriais atvejais gali būti taikomas papildomas onkologinis gydymas.
Jei patvirtinamas Sjögren sindromas, gydymas parenkamas pagal simptomus ir ligos aktyvumą. Gydytojas gali skirti vaistų ar kitas priemones, padedančias kontroliuoti būklę ir gerinti gyvenimo kokybę.