Šlapimo citologija – tai tyrimas, kai laboratorijoje mikroskopu vertinamos su šlapimu pasišalinusios ląstelės. Medicinos praktikoje jis dažniausiai taikomas ieškant uždegimo ar infekcijos požymių šlapimo takuose, taip pat įtariant vėžinius arba ikivėžinius pakitimus.
Turinys
Svarbu suprasti, kad šlapimo citologija nėra tyrimas, kuris „patvirtina“ vėžį visais atvejais, ir vien jo rezultatais neįmanoma visiškai atmesti onkologinės ligos. Pagal dabartines medicinos žinias šis metodas geriau aptinka didesnius ir agresyvesnius navikus, o mažų, lėtai augančių pakitimų gali ir neparodyti.
Tyrimas ir biopsija: kuo tai skiriasi
Šlapimo citologija skiriasi nuo biopsijos. Citologijos metu vertinamos pavienės ląstelės, o biopsijoje tiriamas audinio gabalėlis, kuriame būna daugiau ląstelių sankaupų ir išlieka audinio struktūra.
Ląsteles citologijai paprastai surinkti lengviau nei audinį biopsijai, todėl procedūra dažniausiai sukelia mažiau diskomforto ir yra mažiau rizikinga. Vis dėlto, jei citologijos atsakymas neaiškus ar pakitęs, kartais prireikia papildomų tyrimų, įskaitant biopsiją, kad būtų tiksliau nustatyta diagnozė.
Kada gali būti skiriama šlapimo citologija
Sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti šį tyrimą, jei pasireiškia tam tikri simptomai ar yra padidėjusi rizika. Dažniausios priežastys:
- kraujas šlapime, kurio priežastis nėra aiški;
- deginimo pojūtis šlapinantis;
- užsitęsęs ar pasikartojantis skausmas šlapinantis.
Tyrimas taip pat gali būti naudojamas stebėsenai: žmonėms, kurie sirgo šlapimo takų infekcijomis ar vėžiu, taip pat tiems, kuriems dėl įvairių priežasčių įtariama didesnė šlapimo pūslės vėžio rizika. Be to, citologinis šlapimo ištyrimas kai kuriais atvejais gali padėti įtarti ir tam tikras virusines ligas.
Kaip paimamas mėginys šlapimo citologijai
Ląstelės tyrimui gali būti surenkamos dviem pagrindiniais būdais: atliekant cistoskopiją arba pateikiant vadinamąjį „švarios vidurinės srovės“ šlapimo mėginį.
Mėginys cistoskopijos metu
Cistoskopija – tai šlapimo pūslės vidaus apžiūra specialiu prietaisu (cistoskopu), kuris yra plonas vamzdelis su mažyte kamera. Tokia procedūra dažniausiai trunka apie 10–20 minučių.
Kai kuriais atvejais prieš cistoskopiją gali būti prašoma kelias valandas nesišlapinti, kad šlapimo pūslė būtų prisipildžiusi. Tikslias pasiruošimo instrukcijas visada pateikia sveikatos priežiūros specialistas.
Procedūros metu nuvaloma oda aplink šlaplę (kanalą, kuriuo šlapimas pasišalina iš šlapimo pūslės), o sritis nuskausminama vietiniu geliu. Tuomet cistoskopas atsargiai įvedamas per šlaplę į šlapimo pūslę. Galimas spaudimo pojūtis ir noras šlapintis. Tyrimui reikalingas šlapimas surenkamas į sterilų indą.
Kaip ir dauguma invazinių procedūrų, cistoskopija turi nedidelę kraujavimo ar infekcijos riziką. Surinktas mėginys išsiunčiamas laboratorinei analizei, o gydytojui pateikiama išvada.
„Švarios vidurinės srovės“ šlapimo mėginys
Šis būdas yra neinvazinis – mėginį galima surinkti gydymo įstaigoje arba namuose. Paprastai suteikiamas specialus sterilus indelis, o personalas paaiškina, kaip teisingai surinkti mėginį ir kur jį pristatyti.
Jei instrukcijų nesilaikoma, mėginys gali būti užterštas ir atsakymas – neinformatyvus, todėl tyrimą gali tekti kartoti.
Dažniausiai prašoma:
- prieš šlapinantis specialiomis servetėlėmis nuvalyti odą aplink šlaplę;
- pradėti šlapintis į tualetą ir po kelių sekundžių srovę trumpam sustabdyti;
- toliau šlapintis į sterilų indelį, surenkant vidurinę šlapimo dalį iki nurodyto kiekio;
- likusį šlapimą užbaigti nusišlapinant į tualetą.
Kai kada gali būti paprašyta pateikti kelis mėginius per kelias dienas – tuomet laboratorijai perduodami visi surinkti mėginiai, o vėliau parengiama išvada.
Kaip vertinami rezultatai
Laboratorijoje specialistas (patologas) mikroskopu įvertina ląsteles ir ieško pakitimų. Kai kuriais atvejais papildomai gali būti stebima, ar mėginyje neauga bakterijos ar kiti mikroorganizmai.
Rezultatai perduodami jūsų sveikatos priežiūros specialistui, kuris juos aptaria su jumis. Jei aktualu, verta iš anksto paklausti, kiek apytiksliai laiko gali užtrukti atsakymo gavimas.
Dažniausiai vartojami atsakymo apibūdinimai
- Neigiamas: nenustatyta nenormalių (pakitusių) ląstelių.
- Atipinis arba įtartinas: ląstelės atrodo ne visai įprastos, tačiau pagal turimą vaizdą jų nepakanka patikimai priskirti ikivėžiniams ar vėžiniams pakitimams.
- Nenormalus: rasta pakitusių ląstelių; dažniausiai tai reiškia, kad rekomenduojami papildomi tyrimai.
- Netinkamas įvertinti: mėginys nebuvo pakankamai kokybiškas arba jo nepavyko patikimai interpretuoti.