Arklio uodegos sindromas: simptomai ir gydymas

Arklio uodegos sindromas yra būklė, kai stuburo apačioje esančios nervų šaknelės suspaudžiamos. Šie nervai yra gyvybiškai svarbūs – jie perduoda signalus kojoms, nusako jutimus ir leidžia valdyti šlapimo pūslės bei žarnyno funkcijas. Jei suspaudimas ilgai nesprendžiamas, gali išsivystyti negrįžtama žala nervams, todėl ši būklė laikoma neatidėliotina medicinine problema. Gydymas dažniausiai – skubus chirurginis įsikišimas.

Kas yra arklio uodegos sindromas?

Stuburo kanalo apačioje, tarp pirmojo ir penktojo juosmens slankstelių, susitelkusios ypač svarbios nervų šaknelės sudaro darinį, vadinamą cauda equina arba „arklio uodega“ – jos forma panaši į arklio uodegą. Šie nervai kontroliuoja kojas, šlapimo pūslę, žarnyną ir dalį lytinių organų jautrumo.

Arklio uodegos sindromas išsivysto tuomet, kai šios nervų šaknelės stipriai suspaudžiamos – dažniausiai dėl disko išvaržos, tačiau galimos ir kitos priežastys.

Ar arklio uodegos sindromas – skubi būklė?

Pastebėjus arklio uodegos sindromui būdingus simptomus, labai svarbu kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Nors gyvybei ši būklė dažniausiai nėra pavojinga, uždelsus kyla didelė grėsmė nuolatiniams nervų pažeidimams, galintiems sutrikdyti gyvenimo kokybę. Laiku atlikta operacija gali apsaugoti nuo kai kurių ilgalaikių pasekmių.

Susiję įrašai

Arklio uodegos sindromo tipai

Nepilnas arklio uodegos sindromas (CES-I): Prarandamas gebėjimas pajusti, kada reikia atlikti gamtinius reikalus – sumažėja šlapimo pūslės ar žarnyno pojūtis, gali nebūti poreikio tuštintis ar šlapintis. Maždaug 40 % pacientų patiria būtent tokią sindromo formą.
Pilnas arklio uodegos sindromas (CES-R): Pasireiškia didesnis šlapimo ir/arba išmatų sulaikymo sutrikimas ar netgi nesuvaldymas (inkontinencija). Tai reiškia, jog žmogus visiškai ar iš dalies nebepajėgia valdyti šių funkcijų. Ši forma diagnozuojama apie 60 % atvejų.

Ar ši būklė dažna?

Skaičiuojama, kad arklio uodegos sindromas kasmet nustatomas nuo 1 iš 30 000 iki 1 iš 100 000 gyventojų pasauliniu mastu. Apie 3 % visų juosmens disko išvaržų atvejų komplikuojasi šia sindromo forma.

Simptomai ir priežastys

Arklio uodegos sindromo simptomai

Nugaros apačios ir (arba) kojų skausmas (dažnai primena sėdmenų nervo uždegimą, arba išialgiją).
Kojų raumenų silpnumas.
Nusilpę ar pakitę jutimai – tirpimas, deginimo, dilgčiojimo pojūtis išilgai šlaunų, sėdmenų, klubų, vidinių šlaunų paviršių.
Šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas.
Šlapimo sulaikymas.

Šių simptomų atsiradimas gali būti ženklas, kad reikia nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių.

Kaip ši būklė veikia judėjimą?

Kiekvieno žmogaus patirtis – individuali. Vieni pacientai nepastebi jokių ėjimo sunkumų, kitiems, kuriuos vargina kojų raumenų silpnumas ar jutimų praradimas, pasivaikščiojimai tampa nemenku iššūkiu.

Kodėl išsivysto arklio uodegos sindromas?

Pagrindinė priežastis – stiprus spaudimas stuburo apačioje esančioms nervų šaknelėms. Dažniausiai šį spaudimą sukelia juosmens srities disko išvarža. Tačiau neretai suspaudimo priežastimi tampa ir:

Stuburo infekcijos: epiduriniai pūliniai, tarpslankstelinių diskų uždegimas ar meningitas.
Nugaros traumos, ypač stiprios apačioje.
Stuburo kanalo susiaurėjimas (juosmens stenozė).
Komplikacijos po stuburo operacijų juosmens srityje.
Epiduriniai kraujosruvos ar hematomos.
Navikai ar kiti anatominiai pakitimai.

Kaip gali komplikuotis šis sindromas?

Seksualinės funkcijos sumažėjimas ar sutrikimas.
Šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės praradimas.
Kojų paralyžius.

Pavėluotas gydymas didina nuolatinių pasekmių riziką.

Diagnozavimo būdai

Diagnozuojant šį sindromą, gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, atlieka fizinę bei neurologinę apžiūrą ir, jei reikia, papildo ją tyrimais. Tiriamas pacientų gebėjimas atsistoti, sėdėti, vaikščioti ant kulnų, pirštų. Vertinama gebėjimas lenktis įvairiomis kryptimis, ištiesti ar pakelti kojas gulint. Šie testai atskleidžia, kiek išsaugotas pusiausvyros jausmas, raumenų jėga, jutimai, refleksai.

Be šių testų, gydytojas neretai atlieka rektalinį tyrimą tam, kad įvertintų išeinamosios angos raumenų tonusą.

Norint tiksliai nustatyti nervinių šaknelių pažeidimus, taikomi įvairūs vaizdiniai tyrimai:

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Kompiuterinė tomografija (KT).
Mielograma.

Arklio uodegos sindromo klasifikavimas

Ūmus sindromas: simptomai prasideda staiga ir smarkiai progresuoja – gydymas turi būti atliktas kuo greičiau, dažnai per 24–48 valandas.
Lėtinis sindromas: simptomai vystosi pamažu ir trunka ilgą laiką. Ilgainiui nervai gali būti pažeisti negrįžtamai.

Gydymas ir valdymas

Kaip gydomas arklio uodegos sindromas?

Staiga prasidėję simptomai reikalauja skubios chirurginės pagalbos. Operacijos metu pašalinamas spaudimą keliantis veiksnys – dažniausiai išvaržęs diskas ar kitas darinys, spaudžiantis nervų šaknis. Tai vadinama juosmens laminektomija.

Po chirurginio gydymo dažnai taikomos papildomos priemonės:

Vaistai, padedantys atstatyti šlapinimosi ar tuštinimosi funkciją.
Savarankiškas šlapimo pūslės ištuštinimas (kateterizacija) esant poreikiui.
Fizinė terapija, siekiant atgauti raumenų stiprumą po operacijos.
Ergoterapija, padedanti vėl įprasti atlikti kasdienes užduotis.

Kada galima tikėtis pagerėjimo?

Kiekvienam žmogui atsistatymas vyksta individualiai. Jautrumas sėdmenų ar kojų srityje gali grįžti gana greitai, tačiau iki visiško pagerėjimo neretai tenka laukti savaites ar net mėnesius. Kartais šlapimo pūslės veiklos pilnam atstatymui prireikia metų. Gydytojas paaiškins, kaip vyks tolimesnis gijimas ir kokių rezultatų tikėtis.

Prevencija

Ar įmanoma užkirsti kelią arklio uodegos sindromui?

Ne visada pavyksta visiškai išvengti šios būklės, tačiau galima sumažinti riziką susirgti dažniausia priežastimi – juosmens disko išvarža. Tam rekomenduojama:

Atsisakyti aukštakulnių avalynės, kuri gali iškreipti stuburo ašį.
Mesti rūkyti ar nenaudoti kitų tabako produktų – jie silpnina tarpslankstelinius diskus.
Stiprinti nugaros ir pilvo raumenis – pratimų programą parinks gydytojas ar kineziterapeutas.
Teisingai kelti sunkius daiktus: lenkti kelius, ne nugarą.
Laikytis taisyklingos laikysenos.
Reguliariai daryti tempimo pratimus, ypač ilgai praleidus sėdint.

Prognozė ir ilgalaikės pasekmės

Arklio uodegos sindromas neturi tiesioginės įtakos žmogaus gyvenimo trukmei, tačiau nepagydžius simptomai stipriai paveikia gyvenimo kokybę. Skubus gydymas padeda sumažinti komplikacijų riziką ir apsaugo nuo ilgalaikių nervų pažeidimų, tačiau kartais pažeistos nervinės ląstelės nebeatgaunamos.

Neretai po gydymo reikalingas ilgesnis reabilitacijos kursas. Reikia laiko, kantrybės ir nuoseklaus darbo, norint įveikti užsilikusius raumenų silpnumo ar šlapinimosi sunkumus.

Ilgalaikės komplikacijos, tokios kaip šlapimo ar išmatų nelaikymas, seksualinės funkcijos sutrikimai, taip pat sukelia psichologinių iššūkių – žmogus gali jausti stresą, nerimą, prarasti pasitikėjimą savimi. Svarbu aptarti savo savijautą su gydytojais ar reabilitacijos specialistais, o prireikus – su psichologu ar bendraminčių palaikymo grupe.

Gyvenimas su arklio uodegos sindromu

Net ir po gydymo šios būklės pasekmės gali paveikti santykius šeimoje, darbinę veiklą ar socialinį gyvenimą. Prireikus, galimos rekomendacijos, padedančios keisti kasdienę rutiną, prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rasti emocinę pusiausvyrą.