Perteklinis dvitaškis: simptomai, priežastys ir gydymas

Perteklinis dvitaškis: simptomai, priežastys ir gydymas

Redundantiška (pailgėjusi) storoji žarna – tai storoji žarna, kuri yra ilgesnė nei įprasta, dažniausiai labiausiai pailgėja jos pabaiginė dalis – nusileidžiančioji gaubtinė žarna. Dėl papildomo ilgio žarna neretai sudaro daugiau kilpų ar užsisukimų.

Turinys

  1. 1. Redundantiška storoji žarna
  2. 2. Galimi simptomai
  3. 3. Kodėl atsiranda pailgėjusi storoji žarna?
  4. 4. Kada kreiptis į gydytoją?
  5. 5. Gydymo principai
  6. 6. Kasdienė priežiūra ir vidurių užkietėjimo valdymas

Storoji žarna (gaubtinė žarna) yra virškinimo sistemos dalis. Viename gale ji jungiasi su plonąja žarna, o kitame – pereina į tiesiąją žarną ir išangę.

Storojoje žarnoje gausu bakterijų, kurios padeda skaidyti maisto likučius, kurių plonoji žarna nebesuvirškino. Taip pat čia į organizmą įsiurbiamas vanduo, o likusios atliekos stumiamos link tiesiosios žarnos ir pašalinamos su išmatomis.

Medicinos praktikoje dažniausiai nurodoma, kad tipinis storosios žarnos ilgis siekia apie 120–150 cm.

Redundantiška storoji žarna

Jei žarna yra neįprastai ilga, ši būklė vadinama redundantiška storoji žarna. Kartais vartojami ir kiti apibūdinimai – vingiuota storoji žarna arba pailgėjusi storoji žarna. Esminis bruožas – papildomas ilgis, dėl kurio žarnos eiga tampa „labiau susisukusi“.

Galimi simptomai

Kai kurie žmonės turi pailgėjusią storąją žarną ir nejaučia jokių nusiskundimų – būklė nustatoma atsitiktinai, tiriant dėl kitų priežasčių.

Vis dėlto daliai žmonių gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, kuriuos iš dalies gali lemti ilgesnis žarnyno turinio kelias:

  • pilvo pūtimas, „išsipūtimo“ jausmas;
  • vidurių užkietėjimas;
  • išmatų susikaupimas tiesiojoje žarnoje (kai išmatos tampa kietos, sausos ir jas sunku pašalinti).

Negydomas ar užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali didinti kai kurių komplikacijų tikimybę, pavyzdžiui, hemorojaus, išangės įtrūkimų ar tiesiosios žarnos nusileidimo (kai žarnos dalis gali išsiversti pro išangę).

Žarnos užsisukimo (volvuluso) rizika

Pagal dabartines medicinos žinias, esant pailgėjusiai ir labiau vingiuotai storojoje žarnoje, gali padidėti rizika, kad žarna apsisuks apie savo ašį. Tokia būklė vadinama žarnos volvulusu. Tuomet išmatų slinkimas gali labai sulėtėti arba visai sustoti, o tai gali sukelti žarnyno nepraeinamumą ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Ypatingas variantas – sigminės žarnos volvulusas. Sigminė žarna yra storosios žarnos dalis, esanti arčiausiai tiesiosios žarnos. Tokiais atvejais gali pasireikšti:

  • nesituštinimas kurį laiką;
  • išpūstas, dujų prisipildęs pilvas;
  • apatinės pilvo dalies skausmas;
  • pykinimas;
  • vėmimas.

Kodėl atsiranda pailgėjusi storoji žarna?

Moksliniai duomenys rodo, kad daliai žmonių tam tikrą vaidmenį gali turėti paveldimumas – jei šeimoje būta panašių anatominių ypatybių, tikimybė jas turėti gali būti didesnė. Tačiau neretai aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugelis žmonių su pailgėjusia storoji žarna gyvena to nežinodami, o pati būklė ne visada laikoma skubia.

Vis dėlto neatidėliotinos medicininės pagalbos reikėtų kreiptis, jei:

  • atsiranda labai stiprus pilvo ar apatinės pilvo dalies skausmas;
  • nesituštinate ilgiau nei 3 dienas;
  • pradedate vemti tamsiu, išmatoms panašiu turiniu.

Gydymo principai

Pailgėjusi storoji žarna ne visada reikalauja gydymo. Jei simptomų nėra, dažnai pakanka stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijų.

Tačiau jei kartojasi komplikacijos ar išsivysto situacijos, kurios kelia didesnę riziką (pavyzdžiui, pasikartojantis žarnyno nepraeinamumas), gali būti svarstomas chirurginis gydymas.

Kasdienė priežiūra ir vidurių užkietėjimo valdymas

Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad dėl ilgesnės žarnos daliai žmonių išmatos gali slinkti lėčiau, todėl vidurių užkietėjimas gali kartotis dažniau. Kai kuriems padeda mityba, turinti daugiau skaidulų, nes jos didina išmatų tūrį ir gali palengvinti tuštinimąsi.

Daug skaidulų turinčių produktų pavyzdžiai:

  • pupelės ir kiti ankštiniai;
  • vaisiai;
  • lęšiai;
  • daržovės;
  • pilno grūdo produktai.

Dažniausiai kuo produktas labiau perdirbtas, tuo jame mažiau skaidulų.

Jei iki šiol skaidulų vartojote mažai, jų kiekį vertėtų didinti palaipsniui. Taip pat svarbus pakankamas skysčių kiekis – vanduo padeda suminkštinti išmatas ir gali palengvinti jų pasišalinimą.

Jei, nepaisant pokyčių, vidurių užkietėjimas išlieka, reikėtų pasitarti su gydytoju. Priklausomai nuo situacijos, gali būti siūlomi papildomi sprendimai, pavyzdžiui, priemonės, kurios padeda sulaikyti daugiau vandens žarnyne arba skatina žarnyno judesius.

Tačiau svarbu žinoti, kad ne visiems didelis skaidulų kiekis tinka: kai kuriems žmonėms papildomos skaidulos gali dar labiau padidinti išmatų tūrį ir apsunkinti jų slinkimą per vingiuotą žarną. Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti individualiai pritaikytą mitybos planą, o kartais – ir laikinai mažiau skaidulų turinčią mitybą.

Raskite tinkamą specialistą

Peržiūrėkite gydytojų profilius, atsiliepimus ir įstaigas, kuriose jie dirba.

Ieškoti gydytojo