Flebolitai (kartais vadinami „venų akmenėliais“) – gana dažnas radinys vyresniame amžiuje. Dažniausiai jie nesukelia jokių nusiskundimų, tačiau bet kokie kraujotakos sistemos pakitimai medicinos praktikoje vertinami atsakingai. Jei kyla simptomų ar reikia tiksliau įvertinti situaciją, gydytojui gali prireikti vaizdinimo tyrimų.
Turinys
Kas yra flebolitai
Flebolitai – tai smulkūs venose susiformavę kraujo krešuliai, kurie laikui bėgant sukietėja, nes juose nusėda kalcio druskos (vyksta kalcifikacija). Dažniausiai jie aptinkami apatinėje dubens dalyje.
Paprastai flebolitai yra ovalios formos ir nedideli – dažniausiai mažesni nei 5 mm skersmens. Jie palyginti dažni, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms.
Kaip galima įtarti, kad yra flebolitų
Ne visi flebolitai sukelia simptomus – daug žmonių apie juos sužino atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Vis dėlto, priklausomai nuo jų kiekio, dydžio ir vietos, kartais gali atsirasti skausmas pilvo apačioje ar dubens srityje.
Jei skausmas labai aštrus ir priepuolinis, pagal dabartines medicinos žinias reikėtų pagalvoti ir apie kitas priežastis, pavyzdžiui, šlapimo takų ar inkstų akmenis, nes pojūčiai gali būti panašūs.
Galimi lydintys požymiai
- Venų varikozė (išsiplėtusios, krauju persipildžiusios venos), kurios gali matytis po oda ir būti rausvos ar melsvai violetinės spalvos. Varikozinės venos neretai būna skausmingos.
- Užsitęsęs vidurių užkietėjimas.
Kodėl flebolitai susidaro
Flebolitų formavimuisi svarbus veiksnys – padidėjęs spaudimas venoje. Kai dėl įvairių priežasčių veninėje kraujotakoje susidaro sąstovis ar ilgiau išlieka didesnė įtampa, krešuliai gali formuotis lengviau, o vėliau sukietėti.
Varikozė šiuo atžvilgiu gali turėti dvejopą ryšį: ji gali pasireikšti kartu, tačiau taip pat gali prisidėti prie flebolitų atsiradimo, nes išsiplėtusiose venose kraujas teka lėčiau.
Vidurių užkietėjimas taip pat gali būti susijęs su flebolitais. Klinikinė patirtis rodo, kad dažnas stiprus stanginimasis tuštinantis didina spaudimą pilvo ir dubens srityje, o tai gali neigiamai veikti veninę kraujotaką.
Moksliniai duomenys rodo, kad rizika didėja su amžiumi, o nėštumas taip pat gali būti siejamas su didesne flebolitų tikimybe dėl fiziologinių kraujotakos pokyčių ir didesnio spaudimo dubens venoms.
Kaip flebolitai nustatomi
Diagnozei patikslinti dažniausiai taikomi vaizdinimo tyrimai. Gydytojas gali skirti rentgeno nuotrauką arba magnetinio rezonanso tyrimą. Kai kuriais atvejais flebolitus galima pastebėti ir echoskopijos metu, ypač jei jie yra arčiau kūno paviršiaus.
Kartais flebolitus nėra lengva atskirti nuo kitų smulkių kalcifikatų. Pavyzdžiui, panašiai gali atrodyti inkstų akmenys arba akmenys šlapimtakyje. Šlapimtakis – tai vamzdelis, kuriuo šlapimas teka iš inksto į šlapimo pūslę, todėl akmenys šioje srityje gali būti matomi tam tikrose dubens ar klubakaulio projekcijose ir klaidinti.
Gydymo galimybės
Jei flebolitai nesukelia jokių simptomų, gydymo dažniausiai neprireikia. Tačiau jei vargina skausmas ar kiti nusiskundimai, gydytojas gali aptarti tinkamiausią taktiką, atsižvelgdamas į radinių vietą ir gretutines problemas (pavyzdžiui, varikozę).
Dažniau taikomi metodai
- Skleroterapija. Šis metodas dažniausiai taikomas varikozinėms venoms. Į veną suleidžiamas tirpalas, kuris dirgina venos vidinę sienelę, dėl to vena subliūkšta ir užsidaro.
- Endovaskulinė (endoveninė) lazerinė terapija. Kai kuriais atvejais ji derinama su skleroterapija. Procedūros metu lazerio šviesa per ploną priemonę (adatą ar kateterį) padeda uždaryti pakitusią veną.
- Chirurginis pašalinimas. Operacinis gydymas paprastai svarstomas tik tada, kai simptomai išlieka nepaisant kitų priemonių.
Ką galima daryti esant lengvesniems simptomams
Jei skausmas nedidelis, kartais palengvėjimą suteikia šiltas, drėgnas kompresas ant jautrios srities. Jį gali tekti dėti kelis kartus per dieną.
Kai kurie priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, gali sumažinti skausmą, tačiau jų vartojimas turi būti atsakingas ir įvertinant individualias kontraindikacijas. Jei skausmas nepraeina ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti flebolitų riziką
Kadangi flebolitai prasideda nuo krešulio venoje, žmonėms, kuriems jie nustatyti, verta su gydytoju aptarti ir bendrą polinkį į krešėjimą bei prevencijos galimybes. Kai kuriais atvejais svarstoma, ar kasdien vartojamas aspirinas būtų tinkamas pasirinkimas, tačiau tai turi įvertinti gydytojas, nes jis tinka ne visiems.
- Judėjimas kasdien. Reguliari fizinė veikla (pavyzdžiui, apie 30 minučių ėjimo) padeda palaikyti veninę kraujotaką.
- Pakankamas skysčių vartojimas. Skysčių stoka gali prisidėti prie didesnio kraujospūdžio, o ilgainiui padidėjęs kraujospūdis apsunkina venų darbą.
- Vengti labai aptemptų drabužių. Ypač žemiau juosmens, nes papildomas spaudimas gali trukdyti veniniam kraujo grįžimui.
Prognozė ir kasdienė veikla
Flebolitai dažnai yra su amžiumi susijęs, gerybinis radinys ir daugeliu atvejų nesukelia problemų. Vis dėlto kraujotakos sistemos nusiskundimai neturėtų būti ignoruojami.
Jei flebolitai nustatomi atlikus tyrimus, daugelis žmonių gali ir toliau sportuoti bei užsiimti įprasta veikla. Svarbiausia – kad radiniai būtų tinkamai įvertinti vaizdinimo tyrimais, o tolesnį planą padėtų sudaryti gydytojas, atsižvelgdamas į simptomus ir individualią riziką.