Klausos susilpnėjimas dažniausiai skirstomas į tris pagrindinius tipus. Nuo to, kuris tipas nustatomas, priklauso ir atsakymas į dažną klausimą – ar klausą galima atkurti. Pagal dabartines medicinos žinias dalis klausos sutrikimų gali būti gana sėkmingai koreguojami medicininėmis priemonėmis, tačiau patikimų įrodymų, kad „namų būdai“ atstatytų klausą, nėra.
Turinys
Klausos praradimas neretai sukelia stiprių emocijų ir praktinių sunkumų. Medicinos praktikoje pastebima, kad žmonės gali patirti socialinę izoliaciją, nerimą, bendravimo sunkumų, o kartais ir fizinį nuovargį dėl nuolatinio įsitempimo bandant išgirsti. Todėl natūralu ieškoti aiškaus atsakymo, ką galima padaryti ir ar įmanoma susigrąžinti bent dalį prarastos klausos.
Klausos susilpnėjimo tipai
Dažniausiai išskiriami šie tipai:
- sensorineurinis (susijęs su vidine ausimi ir klausos nervu),
- laidusis (susijęs su išorine ar vidurine ausimi),
- mišrus (kai yra abiejų tipų požymių).
Sensorineurinis klausos sutrikimas
Tai dažniausias klausos praradimo tipas. Jis siejamas su vidinės ausies struktūrų arba klausos nervo pažeidimu. Vidinėje ausyje yra itin smulkios plaukelį primenančios ląstelės, kurios padeda paversti garso bangas nerviniais impulsais – joms ar nervui pažeidus, klausa dažniausiai blogėja visam laikui.
Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kai kurios vidinės ausies ligos (pavyzdžiui, Menjero liga) taip pat gali sukelti sensorineurinį klausos susilpnėjimą.
Laidusis klausos sutrikimas
Laidusis klausos praradimas pasitaiko rečiau. Jis atsiranda tuomet, kai garsas „nepraleidžiamas“ iki vidinės ausies dėl kliūties arba pažeidimo išorinėje ar vidurinėje ausyje. Svarbu tai, kad esant laidžiajam sutrikimui vidinė ausis ir klausos nervas dažnai būna nepažeisti.
Priklausomai nuo priežasties, laidusis klausos sumažėjimas gali būti laikinas arba ilgalaikis. Jį gali sukelti tiek ausies sieros kamštis, tiek trauma, dėl kurios sutrinka vidurinės ausies kauliukų tarpusavio jungtis.
Mišrus klausos sutrikimas
Kartais vienu metu nustatomi ir sensorineuriniai, ir laidieji pakitimai. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti sensorineurinį klausos sumažėjimą, kurį dar labiau pablogina ausies kanale susikaupusi siera. Tokia situacija vadinama mišriu klausos sutrikimu, o gydymo planas priklauso nuo to, kuri dalis labiausiai lemia simptomus.
Ar įmanoma atkurti klausą?
Ką galima padaryti esant sensorineuriniam sutrikimui
Pažeistų vidinės ausies ląstelių ir klausos nervo atkurti paprastai nepavyksta. Vis dėlto, priklausomai nuo klausos praradimo laipsnio, klausa gali būti reikšmingai pagerinama klausos aparatais arba kochleariniais implantais.
Kochlearinis implantas veikia aplenkdamas pažeistą klausos sistemos dalį ir elektriniais signalais tiesiogiai stimuliuodamas klausos nervą. Medicinos praktikoje daugeliui žmonių, net ir esant ryškiam sensorineuriniam klausos praradimui, tai leidžia geriau girdėti ir lengviau suprasti kalbą.
Tačiau svarbu suprasti, kad ne visais atvejais sensorineurinis klausos praradimas yra „grįžtamas“ – dažniau kalbama apie klausos funkcijos pagerinimą su pagalbinėmis priemonėmis.
Ką galima padaryti esant laidžiajam sutrikimui
Laidžiojo klausos praradimo atveju gana dažnai įmanoma susigrąžinti dalį ar net didžiąją dalį klausos – tai priklauso nuo priežasties ir jos išgydymo galimybių. Vis dėlto ne visais atvejais klausą pavyksta visiškai atkurti.
Gana dažnai klausa pagerėja, kai pašalinama kliūtis ar išsprendžiama problema, pavyzdžiui:
- ausies sieros kamštis,
- ausies ar vidurinės ausies infekcija,
- nenormalūs audinių išvešėjimai,
- į ausį patekę svetimkūniai.
Siera ar svetimkūniai paprastai pašalinami mediciniškai (kartais tai galima atlikti be invazinių procedūrų). Bakterinės kilmės infekcijos gali būti gydomos antibakteriniais vaistais. Tam tikri pakitimai ar išvešėjimai, jei reikalinga, šalinami chirurgiškai.
Vis dėlto yra situacijų, kai laidžiojo klausos praradimo mediciniškai pilnai atkurti nepavyksta, pavyzdžiui, kai priežastis susijusi su struktūriniais pakitimais:
- per siauras ausies kanalas,
- kaulo sustorėjimai aplink ausies kanalą,
- nenormalus kaulo augimas vidurinėje ausyje (pavyzdžiui, aplink vieną iš klausos kauliukų),
- vidurinės ausies kauliukų grandinės nutrūkimas ar nenormalus atsiskyrimas.
Net kai gydymo galimybės ribotos, gali būti siūlomi sprendimai, padedantys geriau girdėti, pavyzdžiui:
- įprasti klausos aparatai,
- kauliniu laidumu veikiantys klausos aparatai,
- implantuojami kaulinio laidumo įrenginiai,
- vidurinės ausies implantai.
Ką daryti esant mišriam sutrikimui
Mišraus klausos praradimo atveju sprendimai parenkami individualiai, įvertinus ir sensorineurinę, ir laidžiąją dalį. Gydytojas gali rekomenduoti pirmiausia pašalinti laidžiąją problemą (pavyzdžiui, sieros kamštį), koreguoti sensorineurinę dalį klausos aparatu ar implantu, arba taikyti derinį – priklausomai nuo situacijos.
Kada kreiptis pagalbos ir ko tikėtis
Pirmas žingsnis, siekiant atkurti ar pagerinti klausą, – medicininė konsultacija ir ištyrimas. Dažnai rekomenduojama kreiptis į gydytoją specialistą, kuris įvertina ausų būklę, atlieka reikalingus klausos tyrimus ir nustato klausos praradimo tipą.
Tuomet parenkamas tinkamiausias planas: nuo paprastų priežasčių pašalinimo iki klausos reabilitacijos klausos aparatais ar implantais. Jei klausa neatsistato, svarbi tampa ilgalaikė pagalba – klausos reabilitacija, komunikacijos strategijos ir bendruomeninė parama žmonėms, turintiems klausos sutrikimų.
Jei svarstote apie „natūralius“ būdus, vertėtų juos aptarti su gydytoju, kad pasirinkti veiksmai būtų saugūs ir netrukdytų pagrindiniam gydymui. Praktikoje svarbiausia – tiksliai nustatyti priežastį, nes nuo jos tiesiogiai priklauso, ar klausą įmanoma atkurti, ar realistiškiau siekti ją efektyviai kompensuoti.