Prostatos vėžys ir jo gydymas gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, nes kartais sukelia šlapinimosi ir seksualinės funkcijos sutrikimų. Daliai žmonių ligai išplitus, dažniausiai nukenčia kaulai – tuomet gali atsirasti stiprus skausmas ir didėti lūžių rizika. Pagal dabartines medicinos žinias, daugumai vyrų prostatos vėžys yra sėkmingai kontroliuojama liga, o ne vien komplikacijos – svarbu žinoti galimas problemas ir jų valdymo būdus.
Turinys
Kaip vystosi prostatos vėžys
Prostatos vėžys atsiranda, kai prostatos liaukos ląstelės pakinta, pradeda nekontroliuojamai daugintis ir susitelkę sudaro naviką. Navikas gali augti vietoje, spausti aplinkinius audinius arba, kai kuriais atvejais, išplisti į kitas kūno vietas. Tiek pati liga, tiek gydymo metodai (pavyzdžiui, chirurgija ar spindulinė terapija) gali lemti tam tikrus nepageidaujamus padarinius.
Medicinos praktikoje pastebima, kad reikšmingiausios ir dažniausiai aptariamos prostatos vėžio sukeltos problemos yra erekcijos sutrikimas, šlapimo nelaikymas ir išplitusios ligos sukelti kaulų pažeidimai.
Erekcijos sutrikimas
Nervai, kurie dalyvauja erekcijos mechanizme, anatominiu požiūriu yra labai arti prostatos. Dėl šios priežasties navikas, taip pat kai kurios gydymo procedūros (ypač operacinis gydymas ar spindulinė terapija), gali pažeisti šiuos jautrius nervinius darinius. Tuomet gali būti sunkiau pasiekti erekciją arba ją išlaikyti.
Erekcijos sutrikimas dažnai yra valdomas. Klinikinė patirtis leidžia manyti, kad daliai vyrų padeda geriamieji vaistai, priklausantys fosfodiesterazės-5 inhibitorių grupei:
- sildenafilis,
- tadalafilis,
- vardenafilis.
Jeigu vaistų vartoti nesinori arba jie netinka, gali būti pasirenkami mechaniniai sprendimai. Vienas iš jų – vakuuminis erekcijos įtaisas (dar vadinamas vakuuminiu suspaudimo prietaisu): vakuumas padeda pritraukti kraują į varpą ir taip suformuoti erekciją.
Šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas gali atsirasti tiek dėl prostatos naviko, tiek po chirurginio gydymo. Šiai būklei būdinga, kad žmogus nevisiškai kontroliuoja šlapimo pūslę: gali pasitaikyti šlapimo pratekėjimas arba sunku tiksliai valdyti šlapinimosi pradžią ir pabaigą. Dažniausiai tai siejama su nervų ir raumenų, atsakingų už šlapinimosi kontrolę, pažeidimu.
Kai kuriems vyrams kasdienybėje prireikia sugeriamųjų įklotų. Taip pat gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti šlapimo pūslės dirglumą. Jeigu problema ryškesnė, medicinos praktikoje kartais taikomos injekcijos į šlaplės sritį, naudojant kolageną – tai gali padėti „susiaurinti“ kanalą ir sumažinti pratekėjimą.
Ligos išplitimas (metastazės) ir kaulų pažeidimai
Metastazėmis vadinama situacija, kai naviko ląstelės iš pirminės vietos išplinta į kitas kūno zonas. Tai gali vykti per aplinkinius audinius, limfinę sistemą arba kraujotaką. Prostatos vėžio ląstelės gali persikelti į netolimus organus, pavyzdžiui, šlapimo pūslę, o kartais – ir į tolesnes sritis, įskaitant kaulus bei stuburo struktūras.
Moksliniai duomenys rodo, kad išplitęs prostatos vėžys dažnai metastazuoja į kaulus. Tokiu atveju gali pasireikšti:
- stiprus skausmas,
- kaulų lūžiai,
- klubų, šlaunų ar nugaros sustingimas,
- rankų ir kojų silpnumas,
- padidėjęs kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemija), galintis sukelti pykinimą, vėmimą ir sąmonės bei mąstymo sutrikimus,
- stuburo smegenų spaudimas, dėl kurio gali silpnėti raumenys ir atsirasti šlapimo ar tuštinimosi kontrolės problemų.
Kaulų pažeidimams ir su jais susijusiems simptomams mažinti gali būti taikomi kaulų irimo procesus slopinantys vaistai, pavyzdžiui, bisfosfonatai, arba kiti tiksliniai preparatai, tokie kaip denosumabas.
Ilgalaikė prognozė ir stebėjimo taktika
Pagal dabartines medicinos žinias, prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų. Vis dėlto, gerėjant diagnostikai ir atsirandant naujų gydymo galimybių, mirtingumas nuo šios ligos bendrai mažėjo. Daugeliui vyrų diagnozė nereiškia, kad gyvenimas taps trumpas ar nevisavertis – nemaža dalis pacientų ilgai išlieka darbingi ir aktyvūs.
Svarbus prostatos vėžio bruožas tas, kad dalis navikų auga lėtai ir ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų ar grėsmės. Dėl to kai kuriems pacientams, ypač kai liga priskiriama mažos rizikos grupei, gali būti siūloma aktyvaus stebėjimo taktika. Tai reiškia, kad liga atidžiai sekama periodiniais tyrimais ir apžiūromis, o aktyvus gydymas pradedamas tik tuomet, kai atsiranda požymių, jog navikas progresuoja. Toks kelias gali padėti išvengti dalies šlapinimosi ir erekcijos sutrikimų, kurie kartais siejami su agresyvesniu gydymu.