Chalazionas: simptomai, priežastys, profilaktika, gydymas

Mišrus, paraudęs gumbelis ant voko, žinomas kaip chalazionas, dažniausiai susiformuoja tuomet, kai blokuojasi viena iš nedidelių riebalinių liaukų voke, dar vadinamų meibomio liaukomis. Ši būklė dažnai pasireiškia suaugusiųjų tarpe ir retai pasitaiko vaikams, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.

Kas yra chalazionas?

Chalazionas – tai lėtai atsirandantis, apvalus, dažniausiai neskausmingas guzelis ant voko. Dėl savo kilmės šis darinys dar vadinamas voko cista arba meibomio cista. Iš pradžių jis gali būti jautrus ar skausmingas, bet vėliau paprastai šis nemalonus pojūtis išnyksta. Dažniausiai chalazionas susidaro ant viršutinio voko vidinės pusės, tačiau kartais gali atsirasti ir ant apatinio voko.

Skirtumai tarp chalaziono ir miežio

Nors chalazionas ir miežis atrodo panašiai, yra keli esminiai skirtumai. Miežis išryškėja dėl bakterinės infekcijos ir pasižymi didesniu skausmingumu, dažniausiai formuojasi prie blakstienų augimo linijos voko krašte. Tuo tarpu chalazionas vystosi toliau nuo voko krašto, nėra infekcinis ir tik retais atvejais sukelia skausmą. Be to, chalazionas kartais gali susidaryti iš jau buvusio miežio, jei uždegimas užsitęsia ir užkemša liaukos ištekėjimo angutę.

Chalaziono simptomai

Chalazionui būdingas guzelis ant voko, dažniau viršutinio, kuris pradžioje gali būti skausmingas, tačiau diskomfortas greitai sumažėja. Vėliau išryškėja voko paraudimas, tinimas ar spaudimas.

Susiję įrašai

Lengvas akių dirginimas, ašarojimas.
Didelis chalazionas gali spausti akies obuolį ir sukelti neryškų matymą.
Galimas viso voko išbrinkimas, priklausomai nuo chalaziono dydžio.

Chalaziono atsiradimo priežastys

Ši būklė susidaro užsikimšus mažai riebalinei liaukai voke, atsakingai už akių drėkinimą. Susikaupęs sekretas pradeda kauptis ir iššaukia guzelio susiformavimą. Ilgainiui ši liauka gali išbrinkti, o supantis voko audinys sudirgsta, atsiranda tankus, riebalų ir skysčių pilnas darinys.

Ar chalazionas užkrečiamas?

Chalazionai nėra infekciniai – tai nereiškia, kad jie plinta nuo žmogaus žmogui ar susiję su bakterine infekcija. Ši būklė susijusi daugiausiai su asmeniniais polinkiais ir voko riebalinių liaukų veikla.

Kokie rizikos veiksniai skatina chalaziono atsiradimą?

Nors chalazionai dažni ir gali išsivystyti bet kam, keli veiksniai didina tikimybę susirgti:

Anksčiau jau buvę tokie patys dariniai.
Lėtiniai akių vokų uždegimai (blefaritai).
Veido odos būklės – pavyzdžiui, seborėjinis dermatitas ar rožinė.
Polinkis į odos sausumą.
Hormoniniai svyravimai.

Galimos chalaziono komplikacijos

Kai chalazionas užauga didesnis, jis gali daryti spaudimą ragenai, sukelti neryškų ar suprastėjusį regėjimą. Labai retais atvejais gali atsirasti komplikacijų dėl ilgalaikio uždegimo ar audinių spaudimo.

Diagnozės nustatymas

Pastebėjus ant voko iškilusį guzelį, dažniausiai rekomenduojama kreiptis į akių priežiūros specialistą. Gydytojas apžiūrės akį, voką, blakstienų augimo zoną ir gali įvertinti bendrą odos būklę.

Aptariama bendra sveikatos istorija, ieškoma veiksnių, galinčių paskatinti chalaziono atsiradimą.
Išsamiai apžiūrimas vokas, naudojant lupą ar papildomą apšvietimą, įvertinamos liaukų angutės būklė.

Chalaziono gydymas ir priežiūra

Dauguma chalazionų išnyksta savaime per 2–4 savaites, ypač laikantis tinkamos namų priežiūros. Svarbiausia – niekada nespausti ir nelaužyti guzelio, nes tai gali sukelti papildomą uždegimą ar infekciją.

Šiltos drėgnos kompresijos: ant uždegto voko uždėkite šiltą, drėgną šluostę ir palaikykite apie 15 minučių. Kartokite kelis kartus per dieną, kad pagerėtų liaukos praeinamumas.
Laikykitės maksimalaus akių higienos režimo: nenaudokite makiažo, kol darinys neišnyks, nuolat plaukite rankas, nečiupinėkite akių.

Jei chalazionas nepraeina kelias savaites arba pradeda didėti, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistas gali rekomenduoti procedūrą – nedidelį pjūvį ir chalaziono nutekėjimą. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti steroidų injekcijos, skirtos sumažinti uždegimą ir patinimą.

Kaip apsisaugoti nuo chalazionų?

Nors visiškai išvengti chalazionų neįmanoma, tinkama akių higiena sumažina riziką. Ypač svarbu stengtis išvengti miežių, nes jie neretai perauga į chalazioną.

Kruopščiai ir dažnai plaukite rankas, ypač prieš liesdami akis ar keisdami kontaktinius lęšius.
Tinkamai prižiūrėkite kontaktinius lęšius: naudokite dezinfekuojančius tirpalus, keiskite juos nurodytu laiku.
Kiekvieną vakarą nusiplaukite veidą, pašalinkite makiažą, prieš einant miegoti. Esant polinkiui į blefaritą, gali būti rekomenduojami specialūs voko valikliai ar net kūdikių šampūnas.
Naudokite tik šviežią ir gerai prižiūrimą akių kosmetiką, kas 2–3 mėnesius keiskite tušą ir šešėlius, nesidalinkite kosmetika su kitais žmonėmis.

Kaip ilgai trunka chalazionas?

Laikantis tinkamos namų priežiūros, chalazionui sugyti užtenka maždaug vienos savaitės. Jei savarankiškai negydant chalazionas neišnyksta, sveikimas gali užsitęsti iki keturių–šešių savaičių ar ilgiau. Kai kurie dariniai išlieka net kelis mėnesius.

Kasdienybė su chalazionu

Jei chalazionas vis atsinaujina arba ilgą laiką nepraeina, verta pasitarti su gydytoju. Specialistas ne tik įvertins situaciją, bet ir patars, kaip išvengti pasikartojančių akių voko guzelio atsiradimų ateityje.