Nėščiųjų cholestazė: priežastys, simptomai, gydymas

Nėštumo cholestazė – tai būklė, kai tulžis kaupiasi kepenyse, tulžies pūslėje ir kraujyje. Ši liga gali sukelti stiprų niežėjimą ir sukelti įvairių komplikacijų nėštumo metu.

Turinys

1.Kas yra nėštumo cholestazė?
2.Kaip dažnai pasitaiko nėštumo cholestazė?
3.Nėštumo cholestazės simptomai
4.Nėštumo cholestazės priežastys
5.Kaip diagnozuojama nėštumo cholestazė?
6.Gydymas ir valdymas
7.Galimos komplikacijos
8.Mityba esant nėštumo cholestazei
9.Prevencija ir rizikos veiksniai
10.Ligos eiga ir prognozė
11.Kada kreiptis į gydytoją?
12.Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui

Kas yra nėštumo cholestazė?

Nėštumo cholestazė (dar vadinama intrahepatine nėštumo cholestaze) yra laikinas kepenų sutrikimas, dažniausiai prasidedantis nėštumo pabaigoje. Pagrindinis dažniausiai pasitaikantis simptomas – stiprus niežėjimas, ypač rankose ir pėdose, vėliau išplintantis ir į kitus kūno regionus. Šis niežėjimas yra ypač intensyvus vakare ir naktį. Cholestazė dažniausiai nesukelia bėrimų, kitaip nei daugelis kitų niežulio priežasčių.

Ligos metu kepenų veikla sumažėja, todėl tulžis kaupiasi organizme. Tulžis, kurią gamina kepenys ir saugo tulžies pūslė, padeda skaidyti riebalus. Kai kepenys nesugeba normaliai pašalinti tulžies, jos perteklinis kiekis patenka į kraują, o tai sukelia nemalonius simptomus.

Ši būklė sukelia rūpesčių tiek motinai, tiek vaisiui – todėl gydytojai dažnai stebi būsimas mamas kur kas atidžiau iki pat gimdymo.

Kaip dažnai pasitaiko nėštumo cholestazė?

Nėštumo cholestazė diagnozuojama maždaug 1–2 iš 1 000 nėščiųjų. Tyrimų duomenimis, ši būklė dažnesnė šaltuoju metų laiku, tačiau tikslios priežastys vis dar neaiškios. Aukštesnę riziką gali turėti tam tikros etninės grupės atstovės.

Susiję įrašai

Nėštumo cholestazės simptomai

Pagrindinis simptomas – stiprus, nepaaiškinamas niežėjimas be bėrimo. Paprastai niežulys prasideda pėdose ir delnuose, su laiku gali išplisti į visą kūną ir tampa ypač varginantis naktimis.

Pykinimas
Tamsesnis šlapimas
Šviesios spalvos išmatos
Stiprus nuovargis
Apetito sumažėjimas
Skausmas dešinėje viršutinėje pilvo pusėje
Gelsva oda ir akių baltymai (gelta)

Liga dažniausiai pasireiškia po 28 nėštumo savaitės, nors kartais simptomai gali prasidėti ir anksčiau.

Nėštumo cholestazės priežastys

Nėštumo metu moters organizme padidėja estrogeno ir progesterono kiekis. Šie hormonai daro įtaką kepenų gebėjimui pašalinti tulžį, todėl tulžis gali kauptis, ją mieliau pernešant į kraują. Dėl to atsiranda sunkiai pakeliamas niežulys.

Nėštumo cholestazė dažniausiai išsivysto trečiąjį trimestrą, kai hormonų lygis pasiekia aukščiausią tašką. Kartais ši būklė gali būti ir paveldima – jei šeimoje kas nors sirgo šia liga, rizika padidėja.

Kaip diagnozuojama nėštumo cholestazė?

Nėštumo cholestazė nustatoma įvertinant simptomus ir atliekant tyrimus. Svarbiausias iš jų – kraujo tyrimas, kuriuo matuojamas tulžies rūgščių kiekis kraujyje. Patvirtinama diagnozė, kai bendras tulžies rūgščių kiekis yra 10 mikromolių litrui ar didesnis.

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai – pavyzdžiui, kraujo krešėjimo tyrimas (protrombino laikas) ar ultragarsas, vertinantis kepenų ir tulžies latakų būklę. Nuo diagnozės nustatymo momento iki gimdymo dažnai reikia reguliariai tikrinti tulžies kiekį kraujyje.

Gydymas ir valdymas

Nėštumo cholestazei gydyti dažniausiai skiriamas vaistas – ursodeoksicholio rūgštis. Ji pagerina kepenų veiklą ir padeda sumažinti tulžies kiekį kraujyje.

Simptomams palengvinti gali būti naudingi šie metodai:

Vaistai nuo niežėjimo (tik suderinus su gydytoju)
Minkšti ir laisvi rūbai
Ramybė
Šilto vandens vonios

Jei gydymas neveiksmingas arba tulžies lygis išlieka per didelis, dažnai rekomenduojamas ankstyvesnis gimdymas – paprastai 37–38 nėštumo savaitę mažinant galimų komplikacijų riziką. Gydytojai atidžiai stebi vaisių, dažnai atliekami papildomi tyrimai – pavyzdžiui, vaisiaus būklės profilis ar nestreso testas.

Anksčiau laiko gimdant, motinai skiriami vaistai, padedantys greičiau subrandinti vaisiaus plaučius ir užtikrinantys, kad sumažėtų vidinio kraujavimo rizika (pvz., vitamino K papildai).

Galimos komplikacijos

Nėštumo cholestazė gali lemti tam tikras komplikacijas. Viena iš jų – prastesnis vitamino K pasisavinimas, todėl padidėja vidinio kraujavimo pavojus. Taip pat nėštumo cholestazė siejama su didesne gestacinės diabeto bei preeklampsijos rizika.

Vaisiaus komplikacijos gali būti:

Neišnešiotumas (ankstyvas gimdymas)
Vaisiaus žūtis (nėštumo metu ar gimdymo metu)
Fetalo distresas
Meconio įkvėpimas

Kad būtų sumažinta rizika, dažniausiai rekomenduojamas ankstyvas gimdymas.

Mityba esant nėštumo cholestazei

Nors nėra tikslių mitybos principų, kurių reikėtų laikytis sergant cholestaze, gydytojai dažnai rekomenduoja valgyti kuo sveikiau: rinktis daugiau daržovių, vaisių, liesos mėsos ar kitų baltyminių produktų. Kai kurie maisto produktai gali būti ribojami pagal individualius poreikius ir gydytojo patarimus.

Prevencija ir rizikos veiksniai

Deja, šios būklės išvengti nepavyks, tačiau galima įvertinti savo riziką – pvz., pasitelkus genetinius tyrimus. Keli svarbūs rizikos veiksniai: jei šeimoje yra sirgusių šia liga, jei teko sirgti kepenų ligomis ar hepatitu C, jei galima genetinė tulžies apykaitos problema ar laukiamasi dvynių ar daugiau kūdikių. Rizika taip pat padidėja po ankstesnės nėštumo cholestazės.

Šeimoje buvusi cholestazė
Praeitame nėštume nustatyta cholestazė
Daugiavaisis nėštumas
Buvo kepenų ligų ar hepatito C
Kepenų pažeidimai praeityje
Paveldimos tulžies apykaitos problemos

Ligos eiga ir prognozė

Cholestazė paprastai išnyksta per kelias dienas po gimdymo, tuomet ir tulžies kiekiai greitai grįžta į normą. Tuo laikotarpiu nutraukiami ir vartojami vaistai. Dauguma moterų po to nebeturi kepenų sutrikimų, tačiau ateityje laukdamasi vėl, apie 60 % moterų ši būklė gali kartotis. Po sunkesnės cholestazės tikimybė pasikartoti kitą kartą siekia net iki 90 %.