Empiema – tai būklė, kai tarp plaučių ir krūtinės sienelės, vadinamoje pleuros ertmėje, kaupiasi pūliai. Šį uždegimą neretai sukelia bakterinė infekcija, kuri iš plaučių išplinta į pleuros ertmę. Pūliai – tai tirštos, pakitusios spalvos (balti, gelsvi, žalsvi ar rausvi) medžiagos, sudarytos iš baltųjų kraujo kūnelių, negyvų audinių ir bakterijų, kurias organizmas gamina kovodamas su infekcija.
Kas yra empiema?
Empiema reiškia infekciją, kurios metu pūliai susikaupia pleuros ertmėje – tuščiavidurėje srityje tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės. Be gydymo ši liga gali sparčiai progresuoti ir tapti pavojinga gyvybei. Empiema dar vadinama piotoraksu arba pūlingu pleuritu.
Kaip dažnai pasitaiko empiema?
Ši būklė laikoma nedažna – kasmet užregistruojama maždaug keliasdešimt tūkstančių atvejų. Tačiau nesant laiku pradėto gydymo, uždegimas gali baigtis labai rimtomis komplikacijomis.
Kam dažniausiai išsivysto empiema?
- Žmonėms, kurie serga plaučių uždegimu (pneumonija).
- Vyresniems nei 70 metų asmenims.
- Neseniai operuotiems krūtinės ląstos srityje.
- Asmenims, turintiems cukrinį diabetą.
- Sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, tokiomis kaip lėtinis bronchitas ar bronchektazės.
- Turintiems kraujo krešulių.
- Žmonėms, vartojantiems narkotikus į veną.
Nors empiema gali išsivystyti bet kuriam asmeniui, šie rizikos veiksniai žymiai padidina susirgimo tikimybę.
Ligos simptomai
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
- Pakyla temperatūra, atsiranda karščiavimas.
- Sunku kvėpuoti arba juntamas oro trūkumas.
- Nuolatinis kosulys.
- Labai didelis nuovargis.
- Neaiškios kilmės svorio kritimas.
Simptomai gali būti įvairūs ir nespecifiniai, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kai juntami bent keli iš šių požymių.
Kaip atsiranda empiema?
Dažniausiai empiema išsivysto, kai bakterinė infekcija iš plaučių persikelia į pleuros ertmę. Dažniausias tokios infekcijos šaltinis – plaučių uždegimas, tačiau priežastimi gali būti ir tuberkuliozė, plaučių pūliniai, krūtinės traumos ar chirurginės operacijos.
Nuo bakterijų patekimo į plaučius iki pūlių susikaupimo pleuros ertmėje paprastai praeina keturios–šešios savaitės.
Pati empiema nėra užkrečiama liga, tačiau kai kurie ją sukeliantys susirgimai, tokie kaip pneumonija ar tuberkuliozė, gali plisti nuo žmogaus žmogui.
Kaip diagnozuojama empiema?
Diagnozę nustato gydytojas, išklausęs nusiskundimus, peržiūrėjęs ligos istoriją ir atlikęs fizinę apžiūrą. Surinkus duomenis, papildomai atliekami specialūs tyrimai – dažniausiai imamas skysčio mėginys iš pleuros ertmės ir išsiunčiamas laboratoriniams tyrimams.
Kokie tyrimai atliekami?
- Vaizdiniai tyrimai: rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija, ultragarsas. Jie padeda nustatyti, ar pleuros ertmėje yra susikaupusio skysčio ar pūlių.
- Kraujo tyrimai: vertinamas baltųjų kraujo kūnelių kiekis, atliekamas C reaktyvaus baltymo (CRB) ir bakteriologinis tyrimas.
- Pleuros skysčio ištyrimas – nustatomas pūlių kiekis ir tiriama dėl infekcijos sukėlėjų.
Ar empiema išgydoma?
Laiku pradėjus gydymą, empiema visiškai pagydoma. Svarbiausias gydymo tikslas – pašalinti pūlius iš pleuros ertmės ir sunaikinti infekciją. Pirminėse stadijose pūliai pašalinami duriant adatą, procedūra vadinama toracenteze. Jei vien toks valymas nepadeda, gali būti taikoma fibrinolitinė terapija, kuri skystina pūlius ir palengvina jų pasišalinimą.
Sudėtingesniais atvejais taikomos operacinės procedūros: gali prireikti šalinamosiomis vamzdeliais drenuoti ertmę, chirurgiškai pašalinti susidariusius audinių darinius ar atlikti vaizdo kontroliuojamą torakoskopiją.
Kokie vaistai naudojami gydant empiemą?
- Antibiotikai paskiriami dažniausiai.
- Daugeliu atvejų tinka amoksicilino ir klavulano rūgšties deriniai, piperacilino ir tazobaktamo, imipenemo ar meropenemo grupės vaistai.
Gydytojas paskirs tinkamus medikamentus, priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo ir Jūsų sveikatos.
Kiek trunka gydymas?
Antibiotikai dažniausiai geriami 2–6 savaites, priklausomai nuo būklės sunkumo ir organizmo reakcijos. Ypač svarbu išgerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą – net jei pasijutote geriau anksčiau, taip užtikrinamas visiškas pasveikimas ir užkertamas kelias infekcijos grįžimui.
Po toracentezės kelias dienas ar savaitę galite jausti nestiprų krūtinės skausmą. Po sudėtingesnių operacijų dažnai prireikia 4–6 savaičių visiškam atsigavimui.
Kaip išvengti empiemos?
Geriausia profilaktika – laiku diagnozuoti ir gydyti visas plaučių infekcijas. Pajutus neįprastus kvėpavimo sistemos nusiskundimus, vertėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.
Ko tikėtis susirgus empiema?
Empiemos atvejai gana reti, o anksti pritaikius tinkamą gydymą dažniausiai pasveikstama nesulaukus vėlyvų komplikacijų. Vis dėlto, nesant gydymo, ši liga gali tapti pavojinga – ypač žmonėms, turintiems kitų sveikatos sutrikimų, mirtingumas gali siekti 5–30 %. Imunitetui nusilpus, rizika didėja ir mirtingumas pasiekia net 40 %.
Ligos prognozė visada geresnė, jei kantrybingai laikomasi gydytojo nurodymų ir pilnai išgeriamas paskirtas antibiotikų kursas.
Pagrindiniai skirtumai tarp kitų ligų
Empiema ir plaučių uždegimas
Plaučių uždegimas – tai infekcinis procesas, apimantis vieną ar abu plaučius. Sukėlėjai gali būti bakterijos, virusai ar grybai, o išskyras dažnai galima iškosėti.
Empiema priklauso pleuros ligoms – pūliai kaupiami ne plaučiuose, o už jų ribų, pleuros ertmėje. Pūlių iškosti neįmanoma – jų reikia atsikratyti antibiotikais ar specialiomis procedūromis, atliekamomis gydytojo.
Empiema ir plaučių pūlinys
Pūlinys (abscesas) – tai pūlių ir negyvo audinio sankaupa plaučių viduje. toks darinys nėra judrus ir neplinta į gretimus audinius. Empiema, priešingai, – pūlių kaupimasis už plaučių, pleuros ertmėje.
Empiema ir pleuros išsipletimas
Pleuros išsipletimas (efuzija) – susikaupęs skystis tarp plaučių ir pleuros dangalų. Tokia būklė dažnai vadinama „vandeniu plaučiuose“.
Empiema ir parapneumoninė efuzija
Parapneumoninė efuzija – pleuros išsipletimo tipas, kuris susiformuoja dėl plaučių uždegimo ir gali virsti empiema, jei ji progresuoja.
