Ephebifobija yra specifinė baimės forma, pasireiškianti itin stipria ar net perdėta paauglių baime. Pats terminas kilo iš dviejų graikų kalbos žodžių: „ephebos“, reiškiančio jauną žmogų, ir „phobos“, kuris reiškia baimę. Nors ši baimė dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems, ji priklauso nerimo sutrikimų grupei ir gali labai paveikti žmogaus kasdienybę.
Kas sukelia ephebifobiją
Ephebifobijos kilmė dažniausiai susijusi tiek su genetiniais, tiek su aplinkos veiksniais. Jeigu šeimoje buvo ar yra kitų baimių ar nerimo sutrikimų, žmogaus polinkis į fobijas yra didesnis. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka aplinka: nuolat girdimos ar skaitomos neigiamos naujienos apie paauglius, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose dominuojantys nepatrauklūs paauglių atvaizdai gali skatinti šios baimės formavimąsi. Kartais ji išsivysto patyrus nusikaltimą, kurį padarė paauglys, ar gyvenant rajone, kuriame dažnai nuskamba istorijos apie nepilnamečių smurtą.
Kokios situacijos kelia baimę
Žmonės, kurie kenčia nuo ephebifobijos, dažnai bijo ne tik tiesioginio kontakto su paaugliais. Jiems nerimą gali kelti vietos, kur dažnai renkasi jaunimas, pavyzdžiui, pramogų ar prekybos centrai, kino teatrai, mokyklos. Baimė gali kilti net žiūrint televizijos laidas ar filmus, kuriuose vaidina paaugliai, arba naršant socialiniuose tinkluose ir matant jaunų žmonių nuotraukas.
Fobijų ryšys tarpusavyje
Neretai ephebifobija pasireiškia kartu su kitomis baimėmis. Pavyzdžiui, ji gali būti susijusi su pedofobija – vaikų ir mažų vaikų baime, arba gerontofobija, kai žmogus jaučiasi įsitempęs ar bijo vyresnio amžiaus asmenų. Fobijos dažnai persipina ir stiprina viena kitą.
Ephebifobijos simptomai
Žmonės dažnai suvokia, kad jų baimė paaugliams yra neracionali, tačiau tai nereiškia, kad jie gali lengvai kontroliuoti savo kūno ar emocines reakcijas. Dažniausi simptomai pasireiškia susidūrus su paaugliais, matant jų nuotraukas ar net pagalvojus apie juos. Tokiais atvejais gali pasireikšti:
- Lyg iš niekur atsirandantis stiprus nerimas ar panika
- Apsvaigimas, galvos svaigimas
- Širdies plakimo pagreitėjimas, padažnėjęs kvėpavimas
- Kūno drebėjimas ar stiprus prakaitavimas
- Pykinimas arba netgi viduriavimas
- Bausmės ar artėjančios grėsmės jausmas
- Burnos džiūvimas
Diagnozavimo tvarka
Nors tarptautinės diagnostinės sistemos ephebifobijos dar nelaiko atskiru sutrikimu, psichologai ar psichoterapeutai gali diagnozuoti specifinę (tam tikro objekto ar situacijos) fobiją. Diagnozė galėtų būti nustatoma, jeigu nuolatinis ir nevaldomas nerimas dėl paauglių trunka ilgiau nei pusę metų, pasireiškia kasdien arba dažnai ir stipriai keičia elgseną – pavyzdžiui, pradedama vengti vietų ar situacijų, kuriose galima pamatyti paauglius, o gyvenimo kokybė matomai nukenčia.
Gydymo būdai
Susidūrus su ephebifobija, rekomenduojama mokytis atsipalaidavimo metodų, kurie padeda sumažinti nerimo simptomus – pavyzdžiui, jogą, kvėpavimo pratimus, meditaciją.
Daugiausiai naudos teikia profesionali pagalba. Psichoterapeutas gali taikyti įvairius gydymo metodus:
- Kognityvinė elgesio terapija: Šio tipo konsultacijos metu žmogus mokosi suprasti savo baimės šaltinius, o ilgainiui keičia reakcijas ir elgseną situacijose, susijusiose su paaugliais.
- Ekspozicijos terapija: Psichoterapeutas kartu su klientu palaipsniui susiduria su baimę keliančiais vaizdais ar situacijomis, kurios susijusios su paaugliais. Tai padeda atprasti nuo perdėtos baimės ir išmokti su ja susidoroti. Šis metodas, pasak tyrimų, dažnai leidžia pasiekti ryškių rezultatų.
- Hibnoterapija: Specialistas gali pasitelkti hipnozę norint pasiekti giliau paslėptus išgyvenimus, prisiminimus ar mintis, kurios skatina baimę. Tokiu būdu atskleisti įsitikinimai, mintys vėliau aptariami konsultacijų metu.
- Vaistai: Jeigu nerimas labai trukdo kasdienybei ar neleidžia dalyvauti terapijoje, gali būti skiriami raminamieji arba antidepresantai. Dažnu atveju vaistų vartojimą galima nutraukti baigus kitą gydymą.
Kokios gali būti pasekmės
Ephebifobija gali paskatinti žmogų vengti tiek vietų, kur dažnai lankosi paaugliai, tiek ir pramogų ar net darbo ar šeimos susibūrimų, kuriuose gali būti jaunimo. Kartais pradedama ignoruoti net televizijos laidas, filmus ar socialinius tinklus, kur matomos jaunų žmonių temos, vaizdai ar komentarai.
Užsitęsusios fobijos gali sukelti papildomų psichologinių problemų:
- Depresiją, izoliaciją, liūdesio jausmą
- Dažnesnius panikos priepuolius ar net panikos sutrikimą
- Piktnaudžiavimą medžiagomis
Kada verta kreiptis į gydytoją
Pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu verta tuomet, jei:
- Nerimo priepuoliai ar baimė ima stipriai trukdyti kasdienėms veikloms ar miegui
- Pastebimi depresijos ar priklausomybės simptomai
- Pasirodo dažni panikos simptomai
Gydytojo konsultacijos metu galima pasiaiškinti, kas sukelia šią baimę ir kokie gydymo keliai tinkamiausi būtent jums. Specialistas taip pat gali atsakyti į klausimus dėl terapijos trukmės, veiksmingumo ar poreikio vartoti vaistus.
