Lošimų sutrikimas, kitaip vadinamas patologiniu arba priklausomybe nuo lošimų, – tai sveikatos būsena, kai žmogaus potraukis lošti tampa nekontroliuojamas ir kelia rimtų problemų kasdieniame gyvenime. Ši priklausomybė paveikia ne tik patį žmogų, bet ir jo artimuosius: griūva santykiai, nutrūksta profesinė ar akademinė veikla, patiriami finansiniai nuostoliai.
Kas yra lošimo sutrikimas?
Lošimo sutrikimas priskiriamas elgesio priklausomybėms. Jo esmė – obsesinis noras rizikuoti pinigais ar kitomis vertybėmis siekiant laimėjimo, net jei tai sukelia ženklių problemų. Elgesys dažnai tampa kompulsinis, žmogus praranda savikontrolę ir negali sustoti, nors supranta pražūtingas pasekmes.
Nors lošimas – tai pramoga ar aštrių pojūčių ieškojimas, daugeliui jis nesukelia priklausomybės. Vis dėlto daliai žmonių šis pomėgis išvirsta į iš dalies nekontroliuojamą ligą, kurią jungia bendri bruožai su priklausomybe nuo medžiagų – nuo nutolimo nuo kitų įprastų veiklų iki abstinencijos požymių ir poreikio nuolat didinti lošiamas sumas.
Kas pasiduoda lošimų priklausomybei?
Ši priklausomybė gali paveikti tiek paauglius, tiek suaugusiuosius. Net jei jaunesniems nei 18 metų asmenims lošimas dažniausia uždraustas, dalis jų vis tiek lošia – ir ankstyvas kontaktas su lošimu didina riziką ateityje tapti priklausomu.
Kaip dažnai pasitaiko lošimų priklausomybė?
Manoma, kad nuo lošimo sutrikimo kenčia apie 2–4 % populiacijos. Tikslius skaičius įvardyti sunku: ne visi, turintys šią problemą, ieško pagalbos ar gauna oficialią diagnozę.
Lošimų priklausomybės simptomai
Lošimo sutrikimą dažnai išduoda tai, kad lošimas ima kenkti pagrindinėms gyvenimo sritims – darbui, mokslams, bendravimui, finansinei padėčiai.
- Nuolatinių minčių apie lošimą neįmanoma atsikratyti.
- Lošti reikia su vis didesnėmis sumomis, kad būtų pasiektas toks pats jaudulys kaip anksčiau.
- Bandant nustoti lošti, kyla stiprūs nerimo, įtampos ar irzlumo jausmai.
- Po pralaimėjimo norima „atsilošti“ kuo greičiau.
- Lošiama, kai jaučiamasi prislėgtai ar siekiant pabėgti nuo blogų emocijų.
- Planuojami pastoviai lošimų veiksmai, kartais mėginama nuslėpti tikrąjį lošimo mastą nuo artimųjų.
- Atsiranda priklausomybė nuo kitų pagalbos, siekiant padengti lošimo nuostolius.
- Net kai akivaizdu, kad lošimas trukdo gyvenimui, nesiliauja lošti.
Kas lemia lošimo sutrikimo atsiradimą?
Šiai priklausomybei būdinga, kad vienos aiškios priežasties nėra. Riziką didina keli veiksniai: genetinis paveldimumas, smegenų cheminių procesų pokyčiai, asmenybės savybės bei gretutinės psichikos ligos.
Smegenų pokyčiai
Kiekvienam žmogui būdinga ieškoti malonių potyrių – tokius jausmus sukelia tam tikri cheminių medžiagų, pavyzdžiui, dopamino, išsiskyrimai smegenyse. Lošiant šis poveikis būna ypač stiprus, tačiau ilgainiui reikia nuolat didinti lošimo intensyvumą arba sumas, kad jausmas būtų toks pat. Dėl didelių dozių poveikio keičiasi smegenų biochemija, žmogus vis mažiau domisi kitomis maloniomis veiklomis.
Paveldimumas
Lošimų priklausomybė dažnai pasikartoja šeimose, todėl neabejojama genetine įtaka. Tai patvirtina dvynių tyrimai – paveldimumas gali būti reikšmingesnis nei auklėjimas ar vaikystėje patirti sunkumai.
Asmenybės ypatybės ir kitos psichikos būklės
Pastebėta, kad šį sutrikimą dažniausiai lydi arba didina šie asmenybės bruožai ar elgesys:
- Impulsyvumas.
- Troškimas nuolat patirti stiprių pojūčių.
- Kontrolės stoka, kompulsyvumas.
- Nuotaikų nepastovumas, sunkumai planuoti ar priimti sprendimus.
Be to, dažna, kad lošimų priklausomybė eina koja kojon su kitais sutrikimais: alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo, nuotaikos, nerimo, asmenybės ar impulsų kontrolės sutrikimais.
Kaip diagnozuojamas lošimo sutrikimas?
Siekdamas nustatyti lošimų priklausomybę, gydytojas dažnai nukreipia žmogų pas psichologą ar priklausomybių specialistą. Diagnozė pagrįsta pokalbiu ir gyvenimo istorijos analize, o į pagalbą gali būti kviečiami ir artimieji. Pagal oficialius kriterijus, kad būtų galima nustatyti sutrikimą, bent keturi simptomai turi pasireikšti per pastaruosius metus.
Gydymo būdai
Nėra medikamentų, kurie būtų skirti šiai priklausomybei gydyti, tačiau moksliniai tyrimai pagrindžia didelį psichoterapijos efektyvumą. Psichoterapija padeda suvokti žalingas mintis bei elgesio modelius ir juos keisti. Paprastai gydymas vyksta su specialiai apmokytu psichikos sveikatos specialistu.
- Cognitive behavioral therapy (kognityvinė elgesio terapija): ši struktūruota terapija padeda atpažinti žalingus mąstymo ir elgesio modelius, mokytis juos keisti sveikesniais įpročiais. Tai dažniausiai taikoma pagalbos priemonė priklausomybės nuo lošimų atveju.
- Motyvacinis interviu – padeda žmogui įvertinti savo elgesį ir atrasti motyvaciją keistis, palyginti savo problemas su bendra populiacija.
- Psichodinaminė terapija – gilinasi į pasąmoninius procesus ir skatina geriau suprasti, kaip praeities patirtys veikia dabartį.
- Grupinė terapija – grupės susitikimai su kitais priklausomybę turinčiais žmonėmis leidžia jausti bendrystę ir gauti moralinį palaikymą, ypač jei dėl lošimų nutrūko kiti socialiniai ryšiai.
- Šeimos terapija padeda išmokyti artimuosius apie priklausomybę ir atkurti namų stabilumą.
Lošimo priklausomybė gali pasireikšti įvairiomis formomis ir paveikti skirtingus žmones nevienodai, todėl gali tekti išbandyti kelis metodus, kol atrasite sau tinkamiausią kelią. Kartais naudinga keisti ar derinti kelias terapijos formas.
Kaip apsisaugoti nuo lošimų priklausomybės?
Yra priemonių, padedančių kultivuoti sveikesnius įpročius ir sumažinti riziką susirgti lošimo sutrikimu:
- Nuosekli savikontrolė (ribokite lošimo dažnumą, trukmę ir išleidžiamas sumas).
- Dėmesys šeimos istorijai – jei yra priklausomybių ar polinkio į jas šeimoje, patariama būti budresniam ir iš anksto aptarti galimus pavojus su specialistu.
- Mokymasis sveikai reaguoti į stresą – tokia rizika padidėja esant dideliems gyvenimo pokyčiams, todėl rekomenduojama atrasti tinkamus atsipalaidavimo būdus, sportą ar kūrybišką veiklą. Sunkesniais atvejais – nedelsti kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
Prognozė
Įveikti lošimo priklausomybę gali būti sunku, tačiau galimybės pasveikti priklauso nuo jos stiprumo, papildomų sveikatos problemų ir nuo to, ar žmogus ieško pagalbos. Deja, tik nedidelė dalis priklausomų žmonių kreipiasi į specialistus, kai kurie bando tvarkytis patys. Vis dėlto gydymas ir nuoseklus savęs pažinimas padeda daugeliui žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Tyrimai rodo, kad šios priklausomybės turintys žmonės rečiau nei kiti kreipiasi pagalbos, tačiau jų psichikos sveikatai gresia didesnė savižudybės rizika. Svarbu laiku atpažinti pavojų ir ieškoti pagalbos.
Kasdieniame gyvenime su priklausomybe nuo lošimų
Papildomai prie profesionalios pagalbos, yra kelios rekomendacijos savipagalbai:
- Prisijunkite prie savitarpio pagalbos grupių. Dalijimasis patirtimi sumažina izoliaciją ir padeda išlikti motyvuotiems.
- Kai atsiranda potraukis lošti, stenkitės jį atidėlioti ar užsiimti kitomis veiklomis, kurios malonios ar naudinga jūsų sveikatai.
- Nebūkite vieni – pasikalbėkite apie sunkumus su artimais draugais ar šeima.
Kaip padėti priklausomam artimajam?
- Skatinkite ieškoti profesionalios pagalbos kuo anksčiau – kuo greičiau aptariate problemą, tuo didesnė sėkmės tikimybė. Pasiūlykite kartu vykti pas specialistą ar prisijungti prie pagalbos grupės.
- Neteiskite – atjauta ir kantrybė svarbesnė už kritiką. Būkite atviri klausymui ir palaikymui.
- Nosprauskite nerealistinių lūkesčių – kelios kalbos ar vienkartinė pagalba retai išsprendžia ilgalaikę priklausomybę.
- Nepamirškite pasirūpinti ir savimi – artimųjų priklausomybė gali kelti stresą, liūdesį ar izoliaciją. Jei jaučiate emocinį sunkumą, kreipkitės pagalbos ir jūs.
