Hemiapleginė migrena – tai ypatinga migrenos forma, kurios metu, be įprastų migrenos požymių, atsiranda ir vienos kūno pusės raumenų silpnumas. Šis raumenų silpnumas dažniausiai išryškėja dar prieš prasidedant galvos skausmui arba kartu su juo, migrenos auros fazės metu. Be raumenų silpnumo, gali atsirasti jutimų, regėjimo, kalbos pakitimų.
Hemiapleginių migrenų rūšys
Šią migrenos formą galima skirstyti į dvi pagrindines rūšis, kurios priklauso nuo kilmės priežasties:
- Paveldima hemipleginė migrena. Tokio tipo migrenos dažnai aptinkamos šeimose, turinčiose tam tikrą genetinį polinkį. Išskiriami keli paveldimos hemipleginės migrenos potipiai, kuriuos lemia skirtingi genų pokyčiai. Jei genetinis pokytis nėra tiksliai nustatytas, liga gali būti vadinama ketvirtojo tipo paveldima hemiplegine migrena.
- Sporadinė hemipleginė migrena. Tokia migrenos forma pasitaiko žmonėms, kurių šeimoje anksčiau nebuvo diagnozuotos migrenos.
Ar hemipleginė migrena pavojinga?
Nors tokia migrena daugelį išgąsdina, ji pati savaime nėra laikoma greitosios medicinos pagalbos reikalaujančia būkle. Vis dėlto, migreninis priepuolis dažnai primena insultą, nes simptomai – vienpusis raumenų silpnumas, regėjimo ir kalbos sutrikimai – labai panašūs. Svarbu įsidėmėti, kad insultas yra gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina nedelsti ir nedaryti savarankiškų išvadų, jei kyla įtarimų dėl insulto.
Kaip dažnai pasitaiko hemipleginė migrena?
Ši migrenos rūšis yra itin reta – ja serga maždaug vienas iš dešimties tūkstančių žmonių. Dažniau diagnozuojamos paprastesnės migrenų formos, o hemipleginės migrenos atvejai yra išskirtiniai.
Hemipleginės migrenos simptomai
- Vieno kūno šono raumenų silpnumas.
- Regėjimo pokyčiai: mirgėjimas, neryškios dėmės, dvigubas matymas, žaibelių ar zigzago formos linijos.
- Galūnių, veido, ypač rankų ir kojų, dilgčiojimas ar tirpimas.
- Problemos kalbant.
- Bendras silpnumas ar nuovargis.
- Supainiojimas, dėmesio stoka.
Šie simptomai dažniausiai pasireiškia auros metu, prieš pat arba prasidėjus galvos skausmui. Skirtingai nuo kitų migrenų, hemipleginė migrena ryškiausiai paveikia raumenų jėgą, regą bei kalbos gebėjimus. Įprastai simptomai praeina per kelias valandas ar dienas, o labai retais atvejais – užtrunka iki kelių savaičių.
Kaip jaučiasi žmogus migrenos metu?
Migrena įprastai sukelia stiprų, pulsuojantį skausmą galvoje, dažniausiai po raumenų silpnumo epizodo. Tokios migrenos metu galima pastebėti, kad pakėlus abi rankas viena iš jų atrodo sunkesnė ar sunkiai pakeliama.
Kas sukelia hemipleginę migreną?
Šiai migrenos formai atsirasti lemia per daug aktyvios nervinės ląstelės. Svarbiausias išprovokuojantis mechanizmas vadinamas žievės plitimo depresija – tai procesas, kuomet nervinio impulso plitimas smegenų žievėje sumažina įprastą elektrinį krūvį. Dėl šios priežasties sutrinka perduodama informacija tarp nervinių ląstelių, ką lydi hemipleginės migrenos simptomai.
Genetiniai pokyčiai taip pat daro įtaką nervų veiklai. Žinomi šie su liga susiję genų variantai:
- CACNA1A (pirmo tipo);
- ATP1A2 (antro tipo);
- SCN1A (trečio tipo);
- PRRT2 (visi paveldimi tipai).
Manoma, kad ne visi galimi paveldimos hemipleginės migrenos potipiai iki šiol identifikuoti – tyrimai tebevyksta.
Kas provokuoja hemipleginės migrenos priepuolius?
Hemipleginės migrenos priežastys ir provokatoriai labai skiriasi tarp žmonių. Dažniausi veiksniai:
- Stresas ar emocinė įtampa,
- Miego režimo svyravimai,
- Intensyvus fizinis krūvis ar nuovargis,
- Galvos trauma,
- Ryški šviesa,
- Tam tikri maisto produktai ar ilgesnės pertraukos tarp valgymų.
Retesniais atvejais, hemipleginę migreną gali suaktyvinti specialūs galvos ar smegenų kraujotakos tyrimai.
Kada dažniausiai prasideda ši migrenos forma?
Pirmieji hemipleginės migrenos priepuoliai dažniausiai pasireiškia paauglystėje, dažniausiai tarp 12 ir 17 metų amžiaus. Bėgant metams, dažnumas ir intensyvumas linkę mažėti, ypač vyresniame amžiuje.
Hemipleginės migrenos galimos komplikacijos
Daugeliui žmonių hemipleginės migrenos simptomai atslūgsta per kelias dienas. Vis dėlto, išskirtiniais atvejais simptomai gali užsitęsti iki kelių savaičių. Ilgalaikiai priepuoliai gali daryti įtaką tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai, sutrikdyti kasdienę veiklą, mokslus ar darbą.
Nors rimtesnių komplikacijų pasitaiko retai, galima:
- Traukulių pasireiškimas,
- Atminties sutrikimai,
- Pokyčiai elgesyje arba asmenybėje,
- Kognityvinio (pažinimo) vystymosi lėtėjimas,
- Vaikams – kalbos ir judesių vystymosi sunkumai,
- Labai retais atvejais – koma.
Kaip nustatoma hemipleginė migrena?
Diagnozei patvirtinti gydytojas atidžiai įvertins tiek fizinę, tiek neurologinę būklę, atkreips dėmesį į šeimos istoriją. Svarbu informuoti gydytoją, jei artimi giminaičiai taip pat sirgo migrena.
Norint atmesti kitas ligas, kurios gali turėti panašių simptomų, gali būti skiriami įvairūs tyrimai:
- Genetiniai tyrimai,
- Kompiuterinė tomografija (KT),
- Magnetinis rezonansas (MRI),
- Lumbalinė punkcija,
- Elektroencefalograma (EEG).
Gydymo galimybės
Gydytojas pagal individualią situaciją skirs ar rekomenduos įvairius vaistinius preparatus, kurie gali padėti valdyti priepuolius arba užkirsti jiems kelią:
- Antidepresantai (pvz., tricikliai, SNGI),
- Kraujospūdį mažinantys vaistai (beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai),
- Vaistai nuo traukulių,
- CGRP antagonistai ar botulino toksinas, jei yra tinkama indikacija.
Kaip tiksliai ir kaip dažnai vartoti paskirtus vaistus, išsamiai aptarsite su gydytoju.
Ar galima užkirsti kelią hemipleginei migrenai?
Nors ne visiems priepuoliams įmanoma užkirsti kelią, gydytojas gali skirti profilaktinius vaistus, kurie sumažina priepuolių dažnį. Net ir naudojant tokius vaistus, priepuoliai vis tiek gali pasikartoti. Taip pat skiriami vaistai, kurie padeda sustabdyti besivystančią migreną ir trumpina jos eigą.
Nustatyti galimus migrenos provokatorius ir jų vengti – dar vienas svarbus žingsnis, padedantis sumažinti priepuolių tikimybę.
Perspektyva ir ateities prognozė
Daugelį žmonių stipriai išgąsdina pirmieji hemipleginės migrenos simptomai, ypač jei juos lengva supainioti su insultu. Tai gali išmušti iš vėžių ir sutrikdyti įprastus dienos darbus. Tačiau būdinga, kad simptomai išnyksta pasibaigus migrenos ciklui – gydymas padeda suvaldyti paūmėjimus ir sumažinti jų dažnumą.
Paprastai hemipleginės migrenos priepuoliai trunka nuo valandos iki keleto dienų, tačiau daugeliu atvejų simptomai visiškai praeina vos per parą. Vidutiniškai per metus žmogui pasitaiko apie tris tokius priepuolius, nors dažnumas labai individualus – vienam jie gali kartotis kasdien, kitam – tik kelis kartus per visą gyvenimą. Ilgi simptomų neturėjimo laikotarpiai yra būdingi daugeliui pacientų.
Metams bėgant, ypač po 50-ies, hemipleginė migrena dažnai pereina į įprastą migreną, kuriai nebebūdingas raumenų silpnumas. Su gydytojo pagalba įmanoma surasti efektyvius sprendimus kiekviename gyvenimo tarpsnyje.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su gydytoju, jei pastebite migrenai būdingų simptomų, kurie susiję su raumenų silpnumu ar paralyžiumi. Jei kyla įtarimų dėl insulto simptomų – vienpusio silpnumo, kalbos sutrikimų, sumišimo, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis vieno langelio principu į gydymo įstaigą, kad būtų užtikrintas saugumas ir greita diagnostika.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Kokį gydymą rekomenduotumėte mano atveju?
- Kokie galimi gydymo šalutiniai poveikiai?
- Kiek kartų ir kada turėčiau vartoti profilaktinius vaistus?
- Ar galiu naudoti priešuždegiminius negimdinius vaistus (NVNU) migrenos priepuoliams mažinti?
