Žmogaus T limfotropinis virusas 1 tipo (HTLV-1) yra retrovirusas, galintis sukelti vėžines ir neurologines ligas tiems, kurie juo užsikrėtę. Kaip ir kiti retrovirusai, HTLV-1 savo genetinę informaciją įterpia į žmogaus DNR.
HTLV tipai
Yra kelios HTLV atmainos, užkrečiančios žmones: HTLV-1, HTLV-2, HTLV-3 ir HTLV-4. Visos šios atmainos sukelia neišgydomą, visą gyvenimą trunkančią infekciją, tačiau tik HTLV-1 aiškiai susijęs su tam tikromis ligomis.
Kaip dažnai pasitaiko HTLV-1?
HTLV-1 paplitęs beveik visame pasaulyje, tačiau užsikrėtimo mastai skirtingose šalyse labai skiriasi. Skaičiuojama, kad pasaulyje šiuo virusu užsikrėtę apie 5–20 milijonų žmonių. Yra regionų, kur infekuotų yra vos 1 %, tačiau kai kuriose Japonijos, Afrikos, Pietų Amerikos, Australijos, Irano ir Karibų salų zonose užsikrėtusiųjų gali siekti trečdalį ar daugiau visų gyventojų.
HTLV-1 infekcijos ypatybės
Nors dažniausiai HTLV-1 nesukelia jokių simptomų ir žmogus ilgus metus gali nežinoti apie infekciją, daliai užsikrėtusiųjų laikui bėgant vystosi rimtesni sveikatos sutrikimai – suaugusiųjų T ląstelių leukemija/limfoma (ATL arba ATLL) arba su HTLV-1 siejama mielopatija/tropinė spastinė paraparezė (HAM/TSP). Šios ligos dažnai išryškėja tik praėjus 30–60 metų po užsikrėtimo.
Kaip plinta HTLV-1?
- Lytinių santykių metu (vaginalinis, analinis, oralinis seksas)
- Žindant kūdikį užsikrėtusios motinos pienu
- Dalijantis adatų priemonėmis
- Kraujotransfuzijų ar organų transplantacijų metu (retai)
Rizikos veiksniai
- Nepriklausomų narkotikų injekcijų naudojimas
- Gimimas arba gyvenimas šalyse, kuriose paplitęs HTLV-1
Didesnė tikimybė užsikrėsti būdinga žmonėms kai kuriuose Japonijos regionuose, Subsacharinėje Afrikoje, Pietų Amerikoje, Karibų šalyse, šiaurės Irane ir centrinėje Australijoje. Verta žinoti, kad net tame pačiame regione viruso paplitimas gali būti labai netolygus.
HTLV-1 sukeliamos ligos ir komplikacijos
- Suaugusiųjų T ląstelių leukemija/limfoma (ATL) – tai kraujo vėžio forma, turinti kelias potipius (ūmus, limfominis, vangus ir lėtinis), nuo kurių priklauso taikomas gydymas ir prognozė.
- HTLV-1 sukelta mielopatija/tropinė spastinė paraparezė (HAM/TSP) – neurologinė liga, primenanti išsėtinę sklerozę, dėl kurios palaipsniui silpnėja raumenys ir blogėja nervų sistema.
Be pagrindinių ligų, HTLV-1 taip pat gali būti susijęs su įvairiomis uždegiminėmis ar autoimuninėmis būklėmis, tokiomis kaip dermatitas, artritas, uveitas ar Sjogreno sindromas.
HTLV-1 infekcijos simptomai
Suaugusiųjų T ląstelių leukemijos/limfomos (ATL) simptomai
- Didelis nuovargis
- Bėrimas ant odos
- Patinę limfmazgiai
- Vidurių užkietėjimas
- Sumaištis
- Skausmas kauluose
HTLV-1 sukeltos mielopatijos/tropinės spastinės paraparezės (HAM/TSP) simptomai
- Kojų silpnumas ar sąstingis, stiprėjantis laikui bėgant
- Skausmas nugaroje
- Priverstinis šlapimo nelaikymas
- Tirpimas ar dilgčiojimas (periferinė neuropatija)
Kaip HTLV-1 paveikia organizmą
Užsikrėtus virusu, jis įsitvirtina CD4 (pagalbinių T) ląstelėse, kurios yra svarbi imuninės sistemos dalis. Retrovirusas perkelia savo genetinę informaciją iš RNR į DNR paviršiaus, o vėliau ji įterpiama į žmogaus DNR kaip provirusas. Šiuo būdu žmogaus organizmas pradeda gaminti naujus viruso vienetus taip, lyg jie būtų paties kūno dalis.
Iš pradžių tai dažniausiai nesukelia simptomų. Tačiau po keliasdešimties metų kai kuriems žmonėms išsivysto per daug T ląstelių, kas sukelia ATL, arba pažeidžiama nervų sistema ir vystosi HAM/TSP.
Diagnozavimas
HTLV-1 nustatomas atliekant kraujo tyrimą – ieškoma antikūnų prieš šį virusą arba jo genetinės medžiagos. Įprastai šis tyrimas neskiriamas profilaktiškai, bet gali būti reikalingas, jei:
- Diagnozuojama liga, susijusi su HTLV-1
- Moterys nori žindyti ir gyvena vietovėje, kur virusas paplitęs
- Planuojama tapti kraujo ar organų donoru
Ligų prevencija
- Medicinoje atliekamas kraujo ir organų donorų patikrinimas dėl HTLV-1
- Vengti neveikiamų vaistų injekcijų
- Nenaudoti kitų žmonių adatų ar švirkštų
- Turėti lytinių santykių tik su apsauga (prezervatyvu), nepriklausomai nuo jų pobūdžio
- Žindymą arba kraujo donorystę nutraukti, jei nustatytas HTLV-1
- Pagal galimybes, pavojų kūdikiui sumažina pieno atšildymas po užšaldymo
Gydymas ir gyvenimas su HTLV-1
Šiuo metu nėra gydymo, kuris visiškai pašalintų HTLV-1 iš organizmo. ATL gydoma chemoterapija (kaip ir kitų limfomų atvejais), antivirusiniais vaistais (pvz., zidovudinu, interferonu alfa), tačiau ne visos ATL formos reaguoja į šiuos vaistus. Kai kada atliekama kamieninių ląstelių transplantacija – nors ne visiems ši procedūra tinkama, sėkmės atveju galite reikšmingai prailginti gyvenimą.
Kai pasireiškia HAM/TSP, gydymas orientuotas į simptomų mažinimą ir gyvenimo kokybės palaikymą. Tai gali būti interferonas alfa ir beta, kortikosteroidai, Baclofenas ar tizanidinas raumenų spazmams mažinti, taip pat vaistai nuo šlapimo nelaikymo, tokie kaip oksibutininas.
Prognozė
Dauguma žmonių, užsikrėtusių HTLV-1, niekada nesusirgs rimtesnėmis ligomis, tokiomis kaip ATL ar HAM/TSP. Jei vis dėlto susergama, ligos eiga ir prognozė priklauso nuo konkretaus ATL tipo – lėtinės ar vangios formos turi palankesnes prognozes. HAM/TSP dažniausiai progresuoja lėtai, todėl galima išgyventi kelis dešimtmečius po diagnozės.
Ką reiškia būti užsikrėtus HTLV?
Teigiamas HTLV atsakymas kraujo tyrimuose reiškia, kad esate šio viruso nešiotojas, bet toli gražu nereiškia, jog būtinai susirgsite rimtomis ligomis. Jei žinote, kad esate užsikrėtę, svarbu imtis priemonių ir saugoti aplinkinius – nevykdyti maitinimo krūtimi, nenaudoti kitų žmonių adatų, turėti tik apsaugotus lytinius santykius.
Pats virusas retai pasireiškia simptomais ir dažniausiai neturi tiesioginės įtakos sveikatai, tačiau išimtinais atvejais gali sukelti onkologines, nervų sistemos ligas ar uždegiminius susirgimus.
Kreipimasis į gydytoją
Jei turite klausimų dėl HTLV-1 testavimo ar norite sužinoti daugiau apie prevenciją bei saugumo priemones, būtinai pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
