Per didelį išsipūtimą (hiperinfliaciją) plaučiuose suprantama būklė, kai dalis oro užsilieka plaučiuose ir negali būti iškvėpta dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų. Tokiu atveju kvėpuoti darosi sunkiau, o plaučiai palaipsniui išsipučia daugiau nei įprasta. Ilgainiui ši situacija gali pakenkti tiek plaučių audiniui, tiek širdžiai ir organizme sumažinti deguonies kiekį.
Kas sukelia plaučių hiperinfliaciją
Dažniausia šios būklės atsiradimo priežastis yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), kuri apima lėtinį bronchitą ir emfizema. Lėtinio bronchito metu bronchų sienelės uždegamos, dėl ko jos patinsta, siaurėja ir sunku iškvėpti orą. Papildomai organizme pradeda gamintis daugiau gleivių. Emfizemos atveju pažeidžiamas plaučių audinys ir sunyksta smulkūs oro maišeliai (alveolės), todėl oras plaučiuose užstringa ir nebeiškvėpiamas.
Be LOPL, hiperinfliaciją gali sukelti ir kitos kvėpavimo ligos, kurios apsunkina oro iškvėpimą, pavyzdžiui, bronchų astma, cistinė fibrozė, bronchektazės ar bronchiolitas.
Kuo dažna ši būklė
Dažniausiai plaučių hiperinfliacija pasireiškia asmenims, turintiems LOPL. Nors tikslus sergančiųjų skaičius nėra žinomas, ši kvėpavimo problema – gana dažna tarp vyresnių ir ilgą laiką rūkiusių žmonių ar turinčių kitų ilgalaikių plaučių ligų.
Plaučių hiperinfliacijos simptomai
Dažniausi simptomai primena kitų plaučių ligų požymius. Jie gali pasireikšti be didesnių pastangų ar fizinio krūvio. Įprasti požymiai:
- Dusulys
- Paviršutiniškas kvėpavimas
- Nuovargis ir energijos stoka
- Spaudimas krūtinėje ar jos užgulimas
Neretai dėl kvėpavimo sunkumų kasdieniai darbai tampa gerokai sunkiau įveikiami.
Rizikos veiksniai
Svarbiausi rizikos veiksniai – lėtinės kvėpavimo takų ligos, tokios kaip LOPL, astma ar emfizema. Vėliau pridedamas rūkymas – tai viena pagrindinių priežasčių, kuri provokuoja tiek šias ligas, tiek plaučių hiperinfliaciją.
Be to, kai kurie genetiniai pokyčiai, pavyzdžiui, alfa-1 antitripsino stoka, gali nulemti plaučių hiperinfliaciją ir emfizemą net nerūkant.
Galimos komplikacijos
Išsipūtę plaučiai gali papildomai apkrauti širdį ir ilgainiui net sutrikdyti jos darbą – dėl to padidėja širdies nepakankamumo rizika. Kvėpavimo sunkumai nesunkiai gali paveikti kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę, nes net paprasti darbai gali sukelti dusulį ir nuovargį.
Plaučių hiperinfliacijos diagnostika
Norint nustatyti šią būklę, gydytojai renka paciento ligos istoriją, įvertina esamus simptomus, apžiūri krūtinę ir įsiklauso į kvėpavimą bei širdies darbą. Tyrimo metu gali pasimatyti, kad krūtinės ląsta nebesusitraukia ir neišsipučia taip, kaip įprasta.
Diagnozės patikslinimui taikomi įvairūs vaizdiniai ir funkciniai tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgenograma (plaučių, širdies ir kitų organų vaizdas)
- Kompiuterinė tomografija (KT) – išsamus plaučių sandaros vertinimas
- Plaučių funkcijos testai – nustatoma plaučių talpa ir veikimas
Prireikus, siunčiama konsultuotis su kvėpavimo sistemos specialistu.
Ar ši būklė pavojinga?
Plaučių hiperinfliacija yra rimta ir daugeliu atvejų negrįžtama būklė. Ji ne tik pažeidžia plaučius, bet ir gali lemti širdies veiklos sutrikimus. Svarbu laiku pradėti gydymą, kad būtų galima valdyti požymius ir sulėtinti ligos progresą.
Gydymas
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Bronchodilatatoriai – vaistai, atpalaiduojantys ir prasplečiantys kvėpavimo takus, vartojami inhalatoriais arba per purkštuvą
- Kvėpavimo pratimai – specialūs metodai (pavyzdžiui, kvėpavimas per suspaustas lūpas), plaučių reabilitacija, padedantys pagerinti oro srautą
- Papildomas deguonis – deguonies terapija tiekiama per kaukę ar nosies kaniulę, jei organizmui trūksta deguonies
- Kvėpavimą lengvinantys aparatai – pavyzdžiui, purkštuvas arba SPA (nuolatinio slėgio kvėpavimo pagalba)
- Plaučių tūrį sumažinanti operacija – taikoma, kai kitos priemonės nepadeda
Ar įmanoma visiškai pasveikti?
Dažniausiai hiperinfliacijos sukelti padariniai išlieka visam gyvenimui. Vis dėlto, taikant gydymą, galima ženkliai sumažinti simptomus ir užkirsti kelią būklės blogėjimui ar hospitalizacijai. Nors kvėpavimo takai ir plaučių audinys neatsistato, daugeliui pavyksta pagerinti gyvenimo kokybę.
Kaip apsisaugoti nuo plaučių hiperinfliacijos
Geriausias būdas išvengti šios būklės – vengti lėtinių plaučių ligų, ypač LOPL. Net iki 90 % atvejų šias ligas sukelia rūkymas, todėl labai svarbu mesti rūkyti ir šalintis aplinkinio tabako dūmų.
Prognozė
Su tinkamu gydymu dauguma žmonių, kuriems nustatyta plaučių hiperinfliacija, gali gyventi visavertį gyvenimą. Nors visiškai plaučių atkurti neįmanoma, reguliari medicininė priežiūra padeda išvengti tolesnių pažeidimų ir sustiprina savijautą.
Negydoma ši būklė ilgainiui gali pakenkti širdžiai ir net paskatinti širdies nepakankamumą.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina pasitarti su sveikatos specialistu, jei pradeda varginti kvėpavimo sutrikimai, ypač turint lėtinių plaučių ligų. Kreipkitės, jei jaučiate:
- Dusulį
- Pasunkėjusį oro įkvėpimą
- Nuolatinį nuovargį ar energijos trūkumą
Kada reikalinga skubi pagalba
Jei kvėpavimo pasunkėjimas nepalengvėja ar tampa labai stiprus – kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Nors daugumai simptomai kontroliuojami gydymo pagalba, tačiau staiga paūmėjęs dusulys reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
