Hipoalbuminemija – tai būklė, kai organizme sumažėja albumino baltymo kiekis. Albuminą gamina kepenys, jis padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą kraujyje ir neleidžia skysčiui prasiskverbti į aplinkinius audinius. Be to, šis baltymas atsakingas už vitaminų, fermentų ir hormonų pernešimą visame organizme. Albuminas sudaro apie pusę visų baltymų kraujo plazmoje, tad jo trūkumas gali pakenkti svarbių medžiagų pernešimui, paveikti skysčių apykaitą, sukelti kitus negalavimus.
Kas dažniausiai susiduria su hipoalbuminemija
Mažas albumino kiekis kraujyje dažnai nustatomas ligoninėse gydomiems žmonėms, taip pat tiems, kurie serga sunkiomis ar gyvybei pavojingomis ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas, stiprus išsekimas dėl nepakankamos mitybos, inkstų ligos ar stiprūs nudegimai. Nors ši būklė gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms, dažniausiai ji aptinkama vyresniems nei 70 metų asmenims.
Kaip dažnai pasireiškia hipoalbuminemija
Tyriamai rodo, kad net daugiau nei 70 % vyresnio amžiaus (daugiau nei 70 metų) ligoninėse gydomų asmenų nustatomas albumino stoka organizme. Hipoalbuminemija dažnai yra kitų ligų simptomas, kuris padeda nustatyti pagrindinę problemą.
Kaip ši būklė veikia organizmą
Kiekvienas žmogus gali skirtingai patirti hipoalbuminemijos poveikį, nes viskas priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, vaikams ar paaugliams sumažėjęs albumino kiekis gali sulėtinti augimo hormonų pernešimą ir sutrikdyti fizinį vystymąsi. Vyresniems žmonėms dažniausi požymiai bus silpnumas ir nuovargis, dėl kurių padidėja griūties ar traumų tikimybė. Staiga atsiradę simptomai gali būti rimtos ligos ženklas, todėl svarbu nustatyti pirminę priežastį ir ją gydyti – tada dažnai normalizuojasi ir albumino lygis.
Hipoalbuminemijos simptomai
- Nuovargis ir jėgų stoka
- Silpni raumenys
- Pakeliai, ypač kojose ir pėdose
- Odos ir gleivinių pageltimas (gelta)
- Tamsesnė nei įprastai šlapimo spalva arba dažnesnis šlapinimasis
- Dusulys
- Sumažėjęs apetitas
Šie ženklai dažniausiai susiję su kepenų, inkstų ar širdies veiklos sutrikimais, taip pat mitybos nepakankamumu. Svarbu gydyti pagrindinę ligą, kad pagerėtų ir albumino kiekis.
Hipoalbuminemijos priežastys
- Kepenų ligos
- Širdies nepakankamumas
- Išsekimas arba vitaminų trūkumas
- Lėtinis uždegimas žarnyne
- Inkstų ligos
- Infekcinės ligos
Kiti galimi rizikos veiksniai yra sunkus stresas, skydliaukės funkcijos sutrikimai, diabetas, nefrozinis sindromas, autoimuniniai susirgimai, tokie kaip vilkligė, bei kepenų cirozė. Po hospitalizacijos albumino trūkumas gali atsirasti ir dėl skysčių lašinių, operacijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar širdies-plaučių apytakos aparato naudojimo.
Kiekvienu atveju gydytojas reguliariai tikrins albumino lygį kraujyje, siekdamas įvertinti gydymo veiksmingumą.
Kaip nustatoma hipoalbuminemija
Nustatyti, ar organizme trūksta albumino, padeda paprastas kraujo tyrimas. Tyrimo metu įvertinama, ar baltymo lygis normalus, per aukštas ar per žemas – nuokrypiai gali rodyti, kad organizme vyksta patologiniai procesai.
Priklausomai nuo simptomų, gydytojas gali skirti tik albumino tyrimą arba visapusiškesnius tyrimus, tokius kaip metabolinis profilis (jis parodo kepenų ir inkstų veiklą bei maistinių medžiagų lygį kertiniuose organuose), ar specialų kepenų funkcijos vertinimą.
Taip pat galima atlikti šlapimo analizę – mikroalbuminurijos ar albumino ir kreatinino santykio testą. Šie tyrimai padeda nustatyti, ar su šlapimu netenkama albumino, įvertinti inkstų veiklą ir pastebėti galimus jų pažeidimus.
Koks yra normalus albumino kiekis?
Sveiko žmogaus kraujyje albumino kiekis dažniausiai būna nuo 3,5 iki 5,5 g/dl. Žemesni rodikliai rodo, kad reikia ieškoti priežasties, kodėl sumažėjo šio baltymo lygis.
Hipoalbuminemijos gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo priežasties, dėl kurios organizme sumažėjo albumino baltymas. Dažniausiai albumino kiekį pavyksta atstatyti, kai išgydoma pagrindinė liga ar būklė. Gydymo priemonės gali apimti:
- Subalansuotą mitybą, kuri padeda pašalinti mitybos nepakankamumą ar sumažinti širdies ligų riziką
- Kraujospūdį mažinančius vaistus, skirtus gydyti inkstų ar širdies ligas
- Antibiotikų kursą stiprių nudegimų atveju
- Vaistus nuo uždegimo (pvz., nesteroidiniai vaistai)
- Dializę sergant inkstų nepakankamumu
Gydytojai nuolat stebės gydymo eigą, tikrins simptomų dinamiką ir vertins, ar albumino lygis gerėja.
Ar alkoholis gali mažinti albumino kiekį?
Alkoholio vartojimas gali sustiprinti hipoalbuminemijos simptomus, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja atsisakyti ar smarkiai sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą diagnozavus šią būklę.
Ką valgyti sumažėjus albumino kiekiui?
Dažnai hipoalbuminemiją lemia mitybos nepakankamumas ar vitaminų trūkumas. Patariama valgyti daug baltymų turinčius produktus: liesą mėsą, žuvį, riešutus (pvz., migdolus, anakardžius, graikinius), kiaušinius, vartoti pieno produktus (pieną, sūrį, jogurtą), grūdines kultūras (duoną, ryžius). Reikalingi ir vitaminai, ypač D vitaminas – tai padeda organizmui pačiam didinti gaminamo albumino kiekį.
Po kiek laiko sumažėjęs albumino kiekis atsistato?
Priklausomai nuo priežasties ir gydymo, organizmas gali pradėti gaminti daugiau albumino per tam tikrą laiką. Sveiki gyvensenos pokyčiai, ypač mitybos pagerinimas, padeda greičiau normalizuoti baltymų kiekį kraujyje. Kiekvienu atveju gydytojas sudarys individualų gydymo planą, kad simptomai sumažėtų ir savijauta pagerėtų.
Kaip sumažinti hipoalbuminemijos riziką
- Valgykite subalansuotai: rinkitės baltymų, pieno produktų ir pilno grūdo šaltinius, prireikus vartokite papildus, kurie padidina baltymų ir kalorijų kiekį
- Sumažinkite sūraus maisto, turinčio daug natrio, kiekį
- Laikykitės gydymo plano, jeigu turite lėtinių sveikatos sutrikimų
- Ribokite alkoholio vartojimą
Kokia galima hipoalbuminemijos eiga
Jei albumino trūkumą sukeliančią priežastį pavyksta sėkmingai išgydyti, būklės simptomai dažnai palengvėja, o baltymo kiekis kraujyje grįžta į normą. Tačiau negydoma hipoalbuminemija gali būti pavojinga gyvybei. Ilgai trunkantys simptomai ir baltymų trūkumas gali sukelti:
- Išsekimą (jei sumažėja apetitas)
- Kepenų ar inkstų sutrikimus
- Širdies nepakankamumą
Eilėje atvejų, kai hipoalbuminemija nustatoma ligoninėje, ypač intensyvios priežiūros skyriuose, gydytojai nedelsiant imasi gydyti pagrindinę ligą, kad išvengtų sunkių pasekmių.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
- Jei po operacijos žaizda negyja, parausta arba iš jos pradeda tekėti skaidrus ar gelsvas skystis
- Jei ėmėte dažnai šlapintis arba pasikeitė šlapimo spalva
- Jei praradote apetito ir sunku maitintis
- Jaučiate tinimą kojose ar pėdose
Jei jums pasireiškia pasunkėjęs kvėpavimas ar širdies ritmo pakitimai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Ką verta aptarti su gydytoju
- Kaip dažnai reikia tikrintis albumino lygį kraujyje?
- Kaip pritaikyti mitybą, kad albumino kiekis padidėtų?
