Impulsų kontrolės sutrikimai – tai elgesio problemos, kai žmogui tampa itin sunku suvaldyti savo veiksmus ar emocines reakcijas. Tokios situacijos dažnai nulemia rimtas pasekmes tiek pačiam asmeniui, tiek aplinkiniams ir net gali atvesti prie teisinių problemų.
- 1.Kokie yra impulsų kontrolės sutrikimai?
- 2.Impulsų kontrolės sutrikimų tipai
- 3.Kiek dažni impulsų kontrolės sutrikimai?
- 4.Impulsų kontrolės sutrikimų simptomai
- 5.Kuo impulsų kontrolės sutrikimai skiriasi nuo kitų psichikos problemų?
- 6.Kada reikia sunerimti?
- 7.Kodėl atsiranda impulsų kontrolės sutrikimai?
- 8.Kaip nustatomi impulsų kontrolės sutrikimai?
- 9.Kaip gydomi impulsų kontrolės sutrikimai?
- 10.Ar galima užkirsti kelią impulsų kontrolės sutrikimams?
- 11.Kaip keičiasi gyvenimas su impulsų kontrolės sutrikimu?
Kokie yra impulsų kontrolės sutrikimai?
Impulsų kontrolės sutrikimų grupėje išskiriamos kelios pagrindinės būklės, kurių pagrindinis bruožas – nuolatinis sunkumas reguliuoti impulsyvų elgesį. Dažniausiai šie sunkumai pasireiškia jau vaikystėje ir augant gali išlikti su žmogumi.
- Nevaldoma agresija ir pykčio proveržiai
- Ginčai, muštynės
- Turtinės žalos darymas
- Nesutikimas, nepaklusnumas
- Vagystės
- Taisyklių ar įstatymų laužymas
Šie elgesio sutrikimai dažnai trikdo kasdienį gyvenimą, bendravimą bei santykius su aplinkiniais.
Impulsų kontrolės sutrikimų tipai
- Prieštaravimo sutrikimas – dažnas, ilgalaikis nepaklusnumas ir priešiškumas autoritetui.
- Elgesio sutrikimas – nuolatinis agresyvus elgesys prieš kitus, taisyklių bei visuomenės normų pažeidimas namuose, mokykloje ar tarp bendraamžių.
- Pavieniai sprogstamieji sutrikimai – staigūs, impulsyvūs pykčio arba agresijos proveržiai, sukeliantys didelį stresą.
- Kleptomanija – stiprus, nekontroliuojamas noras vogti, net ir suvokiant, kad tai yra blogai bei gali turėti pasekmių.
- Piromania – sunkiai suvaldomas noras padeginėti, nors ir žinoma apie galimą žalą.
Kiek dažni impulsų kontrolės sutrikimai?
Šio tipo sutrikimų paplitimas priklauso nuo pasirinkto sutrikimo:
- Prieštaravimo sutrikimas pasireiškia maždaug 3,3 % vaikų ir paauglių.
- Elgesio sutrikimas nustatomas apie 4 % vaikų ir paauglių.
- Pavieniai sprogstamieji sutrikimai būdingi 2,7 % žmonių.
- Kleptomanija – apie 0,6 % visų gyventojų.
- Piromania laikoma rečiausia forma.
Impulsų kontrolės sutrikimų simptomai
Visiems impulsų kontrolės sutrikimams būdingas nuolatinis negalėjimas valdytis, o elgesys paprastai sukelia žalą kitiems ar pačiam sau, dažnai laužoma įstatymai ar taisyklės.
Žmonės su šiuo sutrikimu dažniausiai jaučia augantį vidinį įsitempimą prieš veikiant impulsyviai, o po to – laikinas palengvėjimas ar net malonumo jausmas. Jiems dažnai yra žinoma, kad toks elgesys netinkamas, tačiau pastangų sustabdyti save tiesiog nepakanka.
Kuo impulsų kontrolės sutrikimai skiriasi nuo kitų psichikos problemų?
Impulsų kontrolės sutrikimų metu asmuo išorėje demonstruoja pyktį, nepasitenkinimą ar priešiškumą, kas dažnai kelia konfliktus su aplinkiniais ir gali nulemti teisinius nesklandumus. Kitaip nei, pavyzdžiui, nerimo ar nuotaikų sutrikimų atveju, čia emocijos reiškiamos išoriškai, o ne užgniaužiamos viduje.
Kada reikia sunerimti?
Verta prisiminti, kad visi vaikai tam tikrais amžiaus etapais išbando ribas, tačiau impulsų kontrolės sutrikimui būdinga tai, kad elgesio problemos nuolat tęsiasi, tampa žymiai intensyvesnės ir kenkia socialiniams ryšiams bei kasdieniam gyvenimui.
Kodėl atsiranda impulsų kontrolės sutrikimai?
Nors šių sutrikimų priežastys dar nėra pilnai išaiškintos, dauguma mokslininkų sutinka, kad jų atsiradimą lemia įvairūs veiksniai:
- Paveldimumas. Vaikai, kurių biologiniai tėvai turi nuotaikų, šizofrenijos, aktyvumo ar asmenybės sutrikimų, dažniau susiduria su impulsų kontrolės problemomis.
- Aplinkos įtaka. Sudėtingos gyvenimo sąlygos, smurtas, mažai dėmesio sulaukianti ar atstumta vaikystė, netinkama draugų, kolegų aplinka.
- Biologiniai faktoriai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms gali būti pakitusi tam tikrų smegenų žievės sričių ar hormonų veikla.
Kaip nustatomi impulsų kontrolės sutrikimai?
Norint tiksliai įvertinti situaciją, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus – psichologus ar psichiatrus. Atliekami įvairūs pokalbiai, klausimynai, dažnai informacijos prašoma ir iš artimųjų, kurie geriausiai pažįsta žmogų, pavyzdžiui, tėvų, brolių, draugų ar mokytojų.
Diagnozei būtina, kad išreikšti simptomai truktų bent šešis ar net dvylika mėnesių ir stipriai trikdytų kasdienybę.
Kaip gydomi impulsų kontrolės sutrikimai?
Šių sutrikimų gydymui dažniausiai pasirenkamos terapinės priemonės, kadangi nėra specifinių vaistų, skirtų būtent impulsų kontrolei gerinti.
- Svarbu sumažinti netinkamo elgesio „apdovanojimą“, užuot skatinus jį, ir taikyti nuoseklią, ramią drausmę.
- Vaikui arba paaugliui pravartu ugdyti empatiją, socialinius įgūdžius, paskatinti pagarbų ir jautrų elgesį su kitais.
- Būtinas nenuoširdus smurto vengimas bei aiškios, nuspėjamos taisyklės namuose.
Taip pat veiksmingais laikomi keli terapiniai metodai:
- Tėvystės įgūdžių mokymai. Specialistai moko tėvus ar globėjus, kaip tinkamai reaguoti į vaiko elgesį, nustatyti aiškias ribas ir skatinti teigiamus pokyčius.
- Daugiapakopė terapija. Šio metodo esmė – stiprinti šeimos ryšius ir ugdyti problemų sprendimo įgūdžius, dirbant kartu su terapeutu.
- Kognityvinė elgesio terapija. Tiek vaikas, tiek tėvai išmoksta atpažinti savo mintis, jausmus bei suprasti, kaip tai paveikia elgesį. Šios terapijos metu mokomasi naujų, sveikesnių reakcijų ir mąstymo būdų.
Ar galima užkirsti kelią impulsų kontrolės sutrikimams?
Visiškai išvengti šių sutrikimų gali nepavykti, tačiau kuo anksčiau bus pastebėta problema ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė padėti vaikui ir šeimai sumažinti sukeltą stresą bei išvengti elgesio pasekmių ateityje.
Kaip keičiasi gyvenimas su impulsų kontrolės sutrikimu?
Ligos eiga priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Dažniausiai simptomai išlieka ilgą laiką ir turi didelės įtakos tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimai bei artimiesiems.
Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys impulsų kontrolės sunkumų, dažniau susiduria su įvairiomis problemomis ateityje:
- Padidėjusi priklausomybių rizika
- Paveikta nuotaika, polinkis į depresiją
- Darbo netekimas ar nedarbas
- Socialiniai sunkumai ir konfliktai
Vis dėlto, kruopščiai taikoma terapija gali reikšmingai sumažinti žalingą elgesį ir pagerinti gyvenimo kokybę.
