Klüver-Bucy sindromas – itin retas neurologinis sutrikimas, kuris paveikia žmogaus elgseną bei atmintį. Ši liga gali pasireikšti netikėtais pokyčiais: kai kurie asmenys ima valgyti tam netinkamus daiktus, o kiti patiria stipriai išaugusį lytinį potraukį. Retesniais atvejais būdingi priepuoliai, atminties praradimas bei demencija.
Kas sukelia Klüver-Bucy sindromą?
Sindromas išsivysto dėl abiejų smilkininių smegenų skilčių pažeidimo. Šios smegenų sritys atsakingos už prisiminimų formavimą, elgesio kontrolę (ypač susijusią su maistu bei seksu), emocijų reguliavimą ir informacijos iš jutimų apdorojimą. Dažniausiai tai įvyksta po smegenų sužalojimo arba ligų, kurios pažeidžia abi smilkinines sritis. Sindromas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant vaikus.
Priežastys, galinčios pažeisti smegenų smilkinines sritis, yra šios:
- stiprus galvos smegenų sužeidimas arba insultas;
- Alzheimerio liga;
- smegenų uždegimas, sukeltas herpeso viruso (encefalitas);
- medžiagų apykaitos ar infekcinės ligos, tokios kaip tuberkuliozė, Whipple’o liga;
- Picko ar Huntingtono ligos;
- meningoencefalitas.
Priklausomai nuo priežasties, ši būklė dar gali būti vadinama dvišaliu smilkinio skilties sutrikimu, potrauminio ar po encefalito atsiradusiu Klüver-Bucy sindromu.
Klüver-Bucy sindromo simptomai
Šis sindromas paveikia įvairius žmogaus elgsenos ir mąstymo aspektus. Dažniausiai pasireiškia:
- nuolatiniu persivalgymu ar nekontroliuojamu valgymu;
- nevalgomų daiktų ragavimu ar valgymu (pika);
- įkyriu daiktų dėliojimu į burną, netinkamu laižymu (hiperoralumas);
- poremčiu rūkyti ar gerti alkoholį itin dažnai ir neįprastai stipriai;
- išsiskyrusiu ir stipriu seksualiniu potraukiu (hiperseksualumas). Vaikams tai gali pasireikšti lytinių organų lietimu ar dubens judesiais.
Be to, dalis simptomų susiję su kognityvine funkcija:
- užmaršumu, trumpalaikės ar ilgalaikės atminties sutrikimu (amnezija);
- demencija;
- dėmesio stoka, išsiblaškymu;
- emocinės reakcijos stokos – nejaučiama nei baimės, nei pykčio;
- nesugebėjimu atpažinti žmonių ar objektų vien žiūrint į juos (regos agnozija);
- epilepsijos priepuoliais.
Kokius pavojus sukelia Klüver-Bucy sindromas?
Ši būklė gali privesti prie elgesio, kuris save ar kitus pastato į gresmingas arba nemalonias situacijas. Pavojingiausios pasekmės:
- pika (nevalgomų daiktų valgymas) gali sukelti apsinuodijimą arba žarnyno pažeidimus;
- bulimija bei kiti valgymo sutrikimai neigiamai veikia organizmą ar net baigiasi mirtimi;
- hiperseksualumas skatina rizikingą seksualinį elgesį, dėl ko galima patirti traumas ar įsitraukti į nepriimtiną elgesį.
Diagnozė ir tyrimai
Pastebėti nauji keisti elgesio pokyčiai – svarbus signalas pasikalbėti su gydytoju. Pakitusios maitinimosi ar seksualinės manieros, nekontroliuojamos mintys ar veiksmai, išnykusios pažįstamų atpažinimo reakcijos – visa tai padeda nustatyti sutrikimą.
Diagnozė nustatoma remiantis išsamia apklausa, fiziniu ištyrimu bei papildomais tyrimais:
- kraujo tyrimais;
- galvos kompiuterine tomografija (KT);
- elektroencefalograma (EEG);
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus, nes tinkamas gydymas gali sumažinti pavojingų komplikacijų riziką.
Klüver-Bucy sindromo gydymas
Nors visiškai išgydyti Klüver-Bucy sindromo neįmanoma dėl negrįžtamai pažeisto smegenų audinio, taikomas simptominis gydymas, padedantis palengvinti kasdienį gyvenimą.
Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į dominuojančius simptomus ir jų intensyvumą. Naudojamos šios priemonės:
- antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai;
- vaistai nuo epilepsijos ar priepuolių;
- antivirusiniai medikamentai (esant infekcijai);
- karbamazepinas arba leuprorelinas (seksualinio elgesio sutrikimų valdymui);
- nuotaikos stabilizatoriai;
- ergoterapija, padedanti kasdienėse veiklose.
Gydytojas kartu su pacientu siekia, kad simptomai kuo rečiau trukdytų įprastai veiklai ir pagerintų gyvenimo kokybę.
Gyvenimas su Klüver-Bucy sindromu ir prognozė
Klüver-Bucy sindromas yra ilgalaikė būklė. Tikėtina, kad su jo simptomais teks susigyventi visam gyvenimui, tačiau jų pobūdis ir įtaka kasdienybei gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės priežasties, smegenų pažeidimo masto ir taikomo gydymo veiksmingumo.
- pagrindinė priežastis, kuri sukėlė sindromą,
- pažeidimų apimtis smegenyse,
- kaip efektyviai pavyks valdyti simptomus medikamentais bei terapijomis.
Gydytojas padės įvertinti galimus pokyčius bei kartu nustatyti realius tikslus.
Kada verta pasitarti su specialistu?
Pastebėjus naujų, neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių, būtina ieškoti profesionalios pagalbos. Jei atrodo, kad negalite valdyti tam tikrų minčių ar veiksmų, ypač jei jaučiatės nesaugiai, kreipkitės į gydytoją, kuris parinks arba pakoreguos gydymą.
Psichikos sveikatos specialistas taip pat gali padėti išmokti tinkamai reaguoti į kylančias emocijas ar elgesio impulsus, išmokyti valdyti tokius simptomus kaip pica ar stiprus seksualinis impulsas.
Kokius klausimus galima užduoti gydytojui?
- Kokia tikslioji šio sindromo priežastis mano atveju?
- Kokie medikamentai man tiktų labiausiai, kaip juos vartoti?
- Kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos tikrinimuose?
- Kokie simptomai ar nauji pokyčiai turėtų kelti nerimą ateityje?
Tik atviras bendravimas su gydytoju padeda geriau valdyti Klüver-Bucy sindromo kasdienybę ir sumažinti jo sukeliamą diskomfortą.
