Laktatacidozė – tai būklė, kai kraujyje susikaupia per daug pieno rūgšties. Ji pasireiškia, kai organizmas pagamina pernelyg daug pieno rūgšties arba kai kepenys ir inkstai nespėja jos pašalinti.
Organizmo laktato apykaita
Įprastai pieno rūgštis, dar vadinama laktatu, yra natūralus organizmo medžiagų apykaitos produktas. Laktatas gaminamas mūsų ląstelėms perdirbant gliukozę energijai – šis procesas vadinamas anaerobine glikolize ir naudojamas tada, kai organizmui akimirksniu reikia daugiau energijos nei gali tiekti deguonis.
Dažniausiai energija ląstelėse gaminama naudojant deguonį, tačiau anaerobinė glikolizė tampa svarbi, kai, pavyzdžiui, intensyviai sportuojame ir raumenys negauna pakankamai deguonies arba kai ligos metu audiniai patiria deguonies trūkumą.
Kas vyksta, kai organizmas nepašalina pieno rūgšties?
Kepenys ir inkstai įprastai pašalina perteklinį laktatą iš kraujo. Tačiau, kai jo prisikaupia per daug, šie organai nebepajėgia susidoroti, todėl pieno rūgšties lygis kraujyje auga. Vidutinio lygio laktato padidėjimas vadinamas hiperlaktatemija. Jei kraujo pH dėl to tampa per rūgštus, vystosi laktatacidozė.
Laktatacidozės simptomai
Pirmieji laktatacidozės požymiai gali būti šie:
- Pykinimas ir vėmimas
- Jausmas, lyg būtumėte išsekę ar pavargę
- Greitas ir gilus kvėpavimas (organizmo pastanga atkurti rūgščių balansą)
- Raumenų skausmas ar mėšlungis
Sunkesnėmis ligos stadijomis gali pasireikšti:
- Silpnumo didėjimas, mieguistumas
- Sumišimas, painiava, sąmonės sutrikimai
- Koordinacijos problemos
- Mažas šlapimo kiekis
Priklausomai nuo pirminės ligos, gali būti ir kitų simptomų: sumažėjusi kūno temperatūra, žemas kraujospūdis, karščiavimas, gelta (odos ir akių baltymų pageltimas).
Laktatacidozės priežastys
Laktatacidozę gali išprovokuoti daugybė veiksnių, dažniausiai – deguonies trūkumas organizme ar audiniuose (hipoksemija ar hipoksija), kurį dažniausiai sukelia ligos. Gydytojai laktatacidozę skirsto į keletą tipų pagal priežastis:
A tipo laktatacidozė
Šio tipo laktatacidozė pasireiškia, kai audiniams trūksta deguonies. Tai dažna sunkių ligų metu, pavyzdžiui, šoko būsenoje, sepsio ar kvėpavimo nepakankamumo atveju. Laikinai gali kilti ir po intensyvaus fizinio krūvio.
Ligos, lemiančios pernelyg didelę laktato gamybą:
- Plaučių ligos, dėl kurių kraujas negali prisipildyti deguonimi
- Kraujotakos sutrikimai, trukdantys deguonies patekimui į audinius
- Kraujyje sumažėjęs hemoglobinas, kuris perneša deguonį
- Įvairių tipų šokas – sepsinis, hipovoleminis ar kardiogeninis
- Žarnyno išemija
- Lėtiniai traukuliai ar konvulsijos
- Anglies monoksido apsinuodijimas
B tipo laktatacidozė
Šis tipas pasireiškia, kai laktatas kaupiasi ne dėl deguonies trūkumo. Priklausomai nuo aplinkybių, skiriamos kelios pogrupiai:
- 1 pogrupis (B1): kai laktato apykaitą sutrikdo pagrindinės ligos, pvz.:
- Kepenų ar inkstų ligos
- Vitamino B1 (tiamino) trūkumas
- Piktybiniai navikai
- ŽIV/AIDS
- Mitochondrijų ligos
- Cukrinio diabeto sukelta ketoacidozė
- Alkoholizmo pasekmės
- 2 pogrupis (B2): kai laktatacidozę sukelia tam tikri vaistai ar nuodai:
- Cianidas
- Anglies monoksidas
- Alkoholis (girtavimas/alcohol poisoning)
- Kokainas
- Kai kurios antiretrovirusinės terapijos priemonės
- Beta-agonistų inhaliatoriai nuo kvėpavimo sutrikimų
- Epinefrinas (adrenalinas), skirtas sunkioms alerginėms reakcijoms
- Kai kurie antibiotikai ar anestetikai
- Metforminas – vaistas nuo diabeto
- 3 pogrupis (B3): retų įgimtų fermentų trūkumo atvejais, trukdančiais normaliai metabolizuoti laktatą:
- Glikogeno kaupimo liga
- Fruktozės-1,6-difosfatazės fermento trūkumas
- Piruvato karboksilazės ar dehidrogenazės trūkumas
- Oksidacinio fosforilinimo nepakankamumas
- Metilmaloninė acidurija
D-laktatacidozė
Žmogaus organizme paprastai susidaro L-laktato forma pieno rūgšties, tačiau retais atvejais gali išsivystyti D-laktatacidozė – tai būklė, kai žarnyno bakterijos gamina D-laktatą virškindamos angliavandenius. Kai šių bakterijų žarnyne tampa per daug, D-laktatas patenka į kraują, nes žmogaus kepenys ar inkstai jo neskaido. Dažniausiai ši komplikacija kyla žmonėms, kuriems pašalinta dalis žarnyno (trumpųjų žarnų sindromas).
Kaip nustatoma laktatacidozė?
Laktatacidozė diagnozuojama ištyrus kraujo mėginį – būdingi požymiai yra:
- Kraujyje aptinkama daugiau kaip 4 mmol/L laktato
- Kraujo pH nukritęs žemiau 7,35
Diagnozei patvirtinti atliekami tokie tyrimai:
- Išsamus medžiagų apykaitos tyrimas (metabolinis kraujo panelis), kuris padeda įvertinti bendrą organizmo būklę
- Specifinis laktato kiekio kraujyje matavimas
- Anijonų tarpo analizė – vertinamas rūgščių-šarmų ir elektrolitų balansas kraujyje
- Arterinio kraujo dujų tyrimas – nustato deguonies ir rūgščių-šarmų balansą arteriniame kraujyje
Laktatacidozės gydymas
Trumpalaikis laktato padidėjimas po fizinio krūvio, drebėjimo ar traukulių dažniausiai praeina savaime – tokiu atveju rekomenduojama tiesiog pailsėti ir vartoti daugiau skysčių.
Sunkesne, nuolatine laktatacidoze sergančius pacientus gydytojai gydo nedelsiant, dažniausiai lašinant skysčius į veną ir esant reikalui – tiekiant deguonį. Tolimesnė gydymo taktika priklauso nuo pagrindinės priežasties – gydomas būtent tas sutrikimas ar pavojus, kuris lėmė laktatacidozę.
Jei kraujyje randama sumažėjusio deguonies požymių, gydytojai ieško ir šalina gyvybei pavojingas A tipo laktatacidozės priežastis: širdies ar kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, šoką. Jei deguonies trūkumo nėra, ieškoma B tipo laktatacidozės priežasčių – jas gydoma atsižvelgiant į situaciją.
Ligos eiga ir prognozė
Laktatacidozės baigtis labai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir ligos sunkumo. Ypač pavojinga A tipo laktatacidozė, atsirandanti dėl gyvybiškai svarbių organų kraujotakos ar deguonies stygiaus (sepsis, šokas). Kitos laktatacidozės formos dažniausiai vystosi lėčiau ir turi daugiau galimybių sėkmingam gydymui. Pastebėta, kad padidėjusi laktato koncentracija kraujyje susijusi su didesne mirtingumo rizika, tačiau laiku pradėtas veiksmingas gydymas dažnai padeda visiškai pasveikti.
