Leptomeningealinė liga – tai būklė, kai vėžys išplinta į galvos ir stuburo smegenų dangalus (leptomeninges) ir smegenų skystį. Ši sudėtinga komplikacija kyla, kai kita kūno dalyje atsiradęs vėžys pasiekia centrinę nervų sistemą – būtent už šio proceso apsaugą atsakingą smegenų skystį ir minkštuosius smegenų dangalus.
Leptomeningealinės ligos paplitimas
Ši būklė nėra labai dažna, tačiau augantis onkologinių pacientų išgyvenamumas lemia, kad ją diagnozuoti tenka vis dažniau. Skaičiuojama, kad apie 5% visų vėžio pacientų suserga leptomeningealine liga. Tam tikrų vėžio tipų atvejais rizika yra didesnė.
- Krūties vėžys: būtent su šio tipo vėžiu leptomeningealinė liga siejama dažniausiai. Ji diagnozuojama maždaug 3–5% sergančiųjų krūties vėžiu. Didžiausią riziką turi pacientės, sergančios trižnegatviniu krūties vėžiu ar lobuliniu vėžiu.
- Plaučių vėžys: tiek smulkiųjų ląstelių, tiek nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys gali išplisti į leptomeninges. Tyrimais nustatyta, kad leptomeningealinės metastazės pasireiškia 4–7% pacientų, sergančių nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, ir netgi 11% – smulkiųjų ląstelių atveju.
- Melanoma: apie 5% sergančiųjų melanoma susiduria su leptomeningealine liga.
- Ūmus limfoblastinis leukemija (ŪLL): 1–10% šia kraujo vėžio forma sergančių pacientų išsivysto leptomeningealinė liga.
- Ne Hodžkino limfoma: Net 5–10% šių pacientų liga išplinta į leptomeninges.
Kaip leptomeningealinė liga skiriasi nuo smegenų metastazių?
Abiem atvejais vėžys išplinta į galvos ar stuburo smegenis, tačiau esminių skirtumų yra. Smegenų metastazės – tai navikų židiniai pačiuose smegenų audiniuose. Tuo metu leptomeningealinė liga reiškia, kad vėžinės ląstelės patenka į galvos ir stuburo smegenų apsaugines membranas bei smegenų skystį. Abi šios būklės gali pasireikšti kartu, tačiau nevienodai paveikia nervų sistemą ir gyvybines funkcijas.
Leptomeningealinės ligos simptomai
- Galvos skausmas.
- Pykinimas bei vėmimas.
- Pasikeitusi eisena ar judesių koordinacija.
- Regėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, dvejinimasis akyse.
- Klausos praradimas.
- Priepuoliai (traukulių epizodai).
- Sumišimas, pakitusios būdravimo būsenos, elgesio ar nuotaikos pokyčiai.
- Nugaros ar kojų skausmas.
- Silpnumas ar nutirpimas kojose arba sėdmenyse.
- Sutrikęs šlapinimasis ar tuštinimasis.
- Kiti naujai atsiradę neurologiniai simptomai.
Ligos vystymosi priežastys
Leptomeningealinė liga išsivysto tuomet, kai vėžys iš pirminės vietos organizme perauga ar išplinta į smegenų skystį bei dangalus. Šis procesas – sudėtingos, pažengusios onkologinės ligos požymis. Patekusios į smegenų skystį, navikinės ląstelės gali blokuoti natūralų skysčio nutekėjimą, o tai kelia spaudimą smegenims bei išprovokuoja neurologinius simptomus.
Diagnozės nustatymas
Norint patvirtinti leptomeningealinę ligą, dažniausiai atliekamas galvos ir (arba) stuburo magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Paprastai šalia jo rekomenduojama ir juosmens punkcija – nedidelės dalies smegenų skysčio paėmimas iš stuburo, kad jame būtų ieškoma vėžinių ląstelių. Reikia atkreipti dėmesį, kad kartais MRT tyrimas gali būti be pakitimų, jei navikinės ląstelės pasisklidusios tik mikroskopiškai.
Gydymo galimybės
Šiai ligai išgydyti šiuo metu nėra žinomų būdų. Gydytojų tikslas – valdyti ligą, stabdyti jos plitimą ir palengvinti pasireiškiančius simptomus. Gydymo metodai parenkami individualiai, atsižvelgiant į pirminį vėžio tipą, jo išplitimo vietą bei bendrą paciento sveikatos būklę.
- Spindulinė terapija: padeda palengvinti kai kuriuos simptomus ir atlikti neurologinių funkcijų palaikymą.
- Vaistai nuo vėžio: chemoterapija skiriama tiek tablečių, tiek lašelių pavidalu, o tam tikrais atvejais – specialiai įvedant vaistus tiesiai į smegenų skystį.
Rizikos mažinimas
Šiuo metu nėra patikimų būdų apsisaugoti nuo leptomeningealinės ligos vystymosi. Tai susiję su pažengusia vėžio eiga, tad prevencija neįmanoma.
Gyvenimo trukmė ir ligos eiga
Leptomeningealinė liga reiškia rimtą vėžio komplikaciją ir signalizuoja apie pažengusią ligos stadiją. Dažniausiai pacientų gyvybės trukmė po diagnozės būna nuo trijų iki šešių mėnesių, jei taikomas gydymas. Negydant vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėja iki maždaug mėnesio. Visgi kiekvienas atvejis yra unikalus – prognozės priklauso nuo daugelio faktorių.
Kasdienybė ir pagalba sau sergant leptomeningealine liga
Svarbu žinoti, kokia yra gydytojų prognozė konkrečiai jūsų situacijoje. Tai – sudėtinga onkologinė komplikacija, kurią išgydyti šiuo metu negalima, todėl pravartu atvirai aptarti, kokie tikėtini simptomai ir kaip jie gali kisti ateityje. Atvira komunikacija su medikais padės planuoti būsimus žingsnius, rūpintis savo savijauta ir kelti svarbiausius prioritetus – kad išliktumėte kiek įmanoma komfortiškesni.
Neretai tenka kalbėtis ir apie slaugos ar paliatyvios pagalbos galimybes. Kai kurie pacientai nusprendžia pasinaudoti hospiso paslaugomis, kurios užtikrina orią, saugią ir kiek įmanoma kokybišką paskutinių gyvenimo dienų eigą. Aptarkite su gydytoju, kokias galimybes siūlo medicina, kaip galite jaustis geriau ir kokius sprendimus priimti dėl tolimesnio gydymo ar pagalbos.
