Mageirokofobija – tai stipri maisto gaminimo baimė, kuri gali paveikti kasdienį gyvenimą ir lemti įvairias vengimo strategijas. Dažniausiai šį nerimą kelia pats gaminimo procesas arba buvimas virtuvėje, net jei žmogui pačiam nereikia ruošti maisto. Ši fobija dažnai pasitaiko kaip savarankiška būklė, tačiau ji taip pat gali būti susijusi su kitais emociniais sunkumais.
Kas sukelia mageirokofobiją
Šios baimės priežastys dažnai slypi ankstesnėse patirtyse ar asmenybės bruožuose. Dažniau mageirokofobiją patiria žmonės, turintys polinkį į perfekcionizmą, nerimo sutrikimus ar obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu pasižyminčius bruožus. Patirtas nesėkmingas bandymas gaminti maistą, virtuvėje kilęs gaisras ar kritika dėl pagaminto patiekalo – visa tai gali sustiprinti nerimą. Be to, jei šeimoje yra buvę kitų nuotaikos ar nerimo sutrikimų, polinkis į fobiją taip pat didėja.
Mageirokofobijos simptomai
Ši baimė pasireiškia ne vien nerimu ar fiziniais kūno pojūčiais, bet ir aiškiai matomais elgesio pokyčiais.
Elgesio ypatumai
- Vengimas lankytis virtuvėje ar būti šalia, kai kas nors gamina.
- Renkamasi profesijas ir veiklas, kuriose nereikėtų susidurti su maisto ruošimu.
- Vengiama restoranų ar vietų, kuriuose gaminamas maistas matomoje vietoje.
Fiziniai pojūčiai
- Stiprus nerimas, kartais pereinantis į panikos priepuolį.
- Išsausėjusi burna.
- Padidėjęs prakaitavimas.
- Galvos skausmai.
- Raumenų įtampa.
- Širdies plakimo padažnėjimas.
- Skrandžio diskomfortas – pykinimas, viduriavimas.
- Bendras stresinės būklės pojūtis.
Kaip nustatoma mageirokofobija
Medicininiai tyrimai šiuo atveju nėra būtini. Diagnozę gydytojas ar psichologas paprastai nustato iš pokalbio apie jūsų patiriamas emocijas, mintis ir elgesio pokyčius. Pokalbio metu aptariama, kaip dažnai galvojate apie gaminimą, kokios situacijos sukelia didžiausią nerimą, ar baimė pernelyg riboja kasdienį gyvenimą ir ar dėl to vengiate tam tikrų veiklų.
Mageirokofobijos gydymo būdai
Vienas dažniausių pagalbos būdų yra ekspozicijos terapija. Jos esmė – palaipsniui pripratinti žmogų prie nerimą keliančių situacijų. Pirmajame etape gali būti rodomos nuotraukos ar vaizdo įrašai apie maisto gamybą, vėliau pereinama prie paprastų užduočių virtuvėje, o galiausiai žmogus pats pradeda eiti gaminti.
Papildomai gali būti taikoma kognityvinė elgesio terapija, kurios metu ieškoma baimės priežasčių ir mokomasi valdyti neigiamas mintis apie maisto gamybą.
Kai kuriems žmonėms gydytojai gali rekomenduoti medikamentus. Jie nepašalina fobijos, tačiau gali padėti suvaldyti bendrą nerimo lygį ar palengvinti nuotaikos sutrikimų simptomus ekstremaliose situacijose.
Naudinga išmokti streso mažinimo technikų: joga, meditacija bei kiti atsipalaidavimo būdai padeda lengviau suvaldyti įtampą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Kaip galima padėti sau ir prevencijos galimybės
Nors konkretaus metodo, kaip visiškai išvengti mageirokofobijos, nėra, verta stiprinti psichologinį atsparumą ir rūpintis emocine sveikata. Naudinga riboti alkoholio ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, mesti rūkyti, skirti laiko pomėgiams, artimiesiems, mažinti kasdienį stresą.
Užsiimant nauja veikla ar išbandant ką nors, kas malonu, pavyzdžiui, atrandant naujus hobius, galima atitraukti mintis nuo nerimą keliančių situacijų ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
Kaip pagerinti gyvenimo kokybę turint mageirokofobiją
Norint lengviau įveikti gaminimo baimę, vertinga gilinti žinias apie maisto gamybą ir saugos taisykles. Pavyzdžiui, išmokti taisyklingai naudotis maisto termometru, kad įsitikintumėte, jog patiekalai yra tinkamai išvirę. Patogu paprašyti draugo parodyti, kaip gaminamas paprastas mėgstamas patiekalas – taip galima saugiai mokytis ir užduoti rūpimus klausimus.
Taip pat gali būti naudingi kulinariniai kursai. Dalyvaujant pamokoje, didelė dalis paruošiamųjų darbų jau būna atlikta, todėl galima koncentruotis tik į patį gaminimo procesą. Jei reikia, galima pasinaudoti maisto pristatymo paslaugomis – tai padeda išvengti stresinių situacijų ir leidžia turėti namuose jau pagamintą maistą.
Prognozė ir ateities perspektyvos
Reguliariai dalyvaujant terapijoje ir taikant papildomus pagalbos būdus, dažniausiai pavyksta įveikti stiprią maisto gaminimo baimę ar bent jau ją gerokai sumažinti. Kartais nerimo jausmas gali išlikti, tačiau išmokus valdyti savo reakcijas ir siekti mažų žingsnių, gyvenimo kokybė ryškiai pagerėja. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir ieškoti tinkamiausių sprendimų individualioje situacijoje.
