Bloge aptariame piktybinius navikus – vieną iš sudėtingiausių sveikatos būklių, dažnai žinomą kaip vėžys. Piktybiniai navikai pasižymi tuo, kad jų ląstelės sparčiai auga, veržiasi į aplinkinius audinius ir gali išplisti į kitus organus. Ši liga nėra būdinga tik vienai kūno vietai – ji gali prasidėti praktiškai bet kur, o naviko pobūdis bei elgsena priklauso nuo specifinės vietos ir audinių tipo.
Piktybiniai navikai: kas tai?
Neoplazma – tai bendras pavadinimas audinių dariniui, kai ląstelės praranda įprastą augimo ir dauginimosi kontrolę. Šios ataugos gali būti dviejų rūšių: gerybinės (nekancerinės) ir piktybinės (vėžinės). Kai kalbame apie piktybinį naviką, turime omenyje, kad darinys yra grėsmingas – jis linkęs greitai plėstis, gali įsiskverbti į gretimus audinius bei išplisti po visą organizmą per kraują ar limfą.
Neoplazmos ir vėžio skirtumai
Nors šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, svarbu žinoti, kad neoplazma gali būti ir nekancerinė. Gerybiniai augliai auga lėtai, neplinta į aplinką, todėl paprastai nėra pavojingi gyvybei. Tuo tarpu piktybiniai jau yra vėžiniai dariniai, jie dažnai agresyvūs ir gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus.
Kas dažniausiai susiduria su šia liga?
Dažniausiai piktybiniai navikai diagnozuojami vyresniems nei 65 metų asmenims. Visgi, šio tipo dariniai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tad svarbu stebėti sveikatos pokyčius viso gyvenimo laikotarpiu.
Piktybinių navikų tipai
Nors vėžys gali prasidėti kone bet kuriame organe, dažniausiai išskiriami šie pagrindiniai tipai:
- Karcinomos – vyrauja tarp visų onkologinių ligų. Šios kilusios iš epitelinių audinių, todėl dažnai atsiranda odoje, kvėpavimo takuose, virškinimo sistemoje, pieno liaukose, prostatoje ar šlapimo pūslėje.
- Sarkomos – vystosi iš jungiamojo audinio: raumenų, kaulų, kremzlių ar riebalų. Šis tipas dažnesnis tarp jaunų suaugusiųjų, lyginant su kitais vėžio tipais.
- Mielomos – kitaip dar vadinamos daugine mieloma, išsivysto kaulų čiulpuose esančiose plazmos ląstelėse. Yra skiriamos lėtinės (dar neperėjusios į vėžinę stadiją) ir aktyvios (vėžio stadija) mielomos.
- Leukemijos – prasideda kaulų čiulpuose ir pažeidžia kraujo ląsteles. Dažnai pasireiškia nuovargiu, mažakraujyste bei kraujavimo sutrikimais.
- Limfomos – vystosi limfinėje sistemoje, dažnai pasireiškia padidėjusiais limfmazgiais kakle, pažastyse ar kirkšnyse.
Be to, kai kurie vėžio tipai iš kitų organų gali prasiskverbti ir į smegenis, nors tokie atvejai sutinkami palyginti retai.
Piktybinių navikų simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo naviko buvimo vietos. Pavyzdžiui, krūtyje esantis navikas gali pasireikšti skausmu ar neįprastu sekretu iš spenelio, o vidaus organų navikai – virškinimo sutrikimais ar pakitimais tuštinantis. Odos vėžys gali sudirginti, pasireikšti žaizdomis ar dariniais.
Taip pat pastebimi bendri simptomai, kurių derinys gali būti būdingas įvairioms vėžio formoms:
- Nuolatinis nuovargis
- Dusulys
- Mažakraujystė
- Viduriavimas
- Nenoras valgyti ir svorio kritimas
- Gausus naktinis prakaitavimas
- Neįprasti guzeliai ar sukietėjimai kūne
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Piktybinis navikas atsiranda, kai ląstelės ima nekontroliuojamai dalintis. Tiksli priežastis, kodėl taip ima darytis, dažnai lieka nežinoma. Tačiau keletas rizikos veiksnių aiškiai prisideda prie šios ligos išsivystymo:
- Rūkymas
- Paveldimumas, genetiniai pokyčiai
- Antsvoris
- Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas
- Sąlytis su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis
- Gausus jonizuojančios spinduliuotės poveikis
- Didelis ultravioletinių spindulių kiekis
Kaip plinta piktybiniai navikai?
Piktybinio auglio ląstelės gali atitrūkti nuo pirminės vietos, migruoti kraujo ar limfos tekėjimu ir sudaryti naujus darinius kituose organuose – šis reiškinys vadinamas metastazėmis. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė galimybė sustabdyti plitimą.
Diagnozavimo būdai
Įtarus naviką, pirmiausia atliekami profilaktiniai tyrimai – mamografija, kolonoskopija ar kiti specializuoti tyrimai, priklausomai nuo rizikos veiksnių. Naviko pobūdžiui nustatyti dažnai būtina atlikti biopsiją – paimti audinių mėginį laboratoriniam ištyrimui. Papildomai naudojama ir vaizdinė diagnostika – magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar pozitronų emisijos tomografijos tyrimai.
Gydymo galimybės
Piktybinio naviko gydymas parenkamas atsižvelgiant į jo tipą, dydį, išplitimo mastą ir bendrą paciento sveikatos būklę. Svarbu žinoti, ar navikas apsiriboja viena vieta, ar jau yra išplitęs į kitus organus.
Chirurginis gydymas
Kai ligos pradžia lokalizuota ir auglys dar neišplitęs, dažnai rekomenduojama chirurgiškai jį pašalinti, kartu su dalimi sveikų audinių aplink – taip siekiama sumažinti atkryčio tikimybę. Sergant pažengusia liga, kai metastazės išplitusios po visą organizmą, chirurginis gydymas gali būti neįmanomas.
Chemoterapija
Cheminiai vaistai, skirti sunaikinti vėžines ląsteles, gali būti vartojami tabletėmis arba leidžiami į veną. Chemoterapija veikia ne tik pirminį naviką, bet ir išplitusius pakitimus. Dėl stipraus poveikio dažnai taikoma kartu su kitais gydymo būdais – chirurgija ar spinduline terapija.
Spindulinė terapija
Tai stiprių energijos pluoštų naudojimas nukreiptai sunaikinti naviko ląsteles. Procedūra gali būti taikoma prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, arba po jos – kad būtų sunaikintos likusios vėžio ląstelės. Spindulinė terapija dažnai taikoma nepriklausomai arba kartu su kitais metodais.
Tikslinė vaistų terapija
Pažangesnės gydymo galimybės apima vaistus, kurie veikia konkrečius vėžio ląstelių baltymus, atsakingus už dalijimąsi ir plitimą. Tokie vaistai dažnai derinami su kitais vėžio gydymo būdais ir yra skiriami tam tikrų rūšių navikų atvejais.
Gydymo sukelti sunkumai
Nors gydymo metodai padeda kontroliuoti ir sumažinti ligą, jie dažnai sukelia nemalonių pojūčių:
- Apetito stoka
- Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas
- Nuolatinis nuovargis
- Pykinimas, vėmimas
- Plaukų netekimas
- Skausmas
- Gripo simptomai
- Laikini vaisingumo sutrikimai
Atsigavimo laikotarpis
Po gydymo kiekvienas žmogus atsigauna skirtingai – procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kaip greitai grįšite į įprastą gyvenimą, priklauso tiek nuo ligos eigos, tiek nuo gydymo intensyvumo.
Prevencijos galimybės
Visiškai išvengti piktybinių navikų neįmanoma, tačiau įmanoma sumažinti riziką:
- Venkite rūkymo
- Naudokite apsaugines priemones nuo saulės
- Ribokite alkoholio vartojimą
- Laikykitės sveikos gyvensenos principų – aktyviai judėkite, rinkitės subalansuotą mitybą
- Reguliariai tikrinkitės profilaktiškai – atlikite kolonoskopijas, mamogramas ir kitus siūlomus tyrimus
Kas laukia po diagnozės?
Diagnozavus piktybinį naviką, gydymo strategija parenkama individualiai, įvertinus ligos tipą, išplitimo mastą, bendrą sveikatą ir paciento pageidavimus. Svarbiausia – neveikti vieni, o glaudžiai bendradarbiauti su gydytojų komanda.
Išgijimo galimybės
Daugelį piktybinių navikų galima sėkmingai gydyti ar net išgydyti, ypač jei navikas aptinkamas anksti. Ankstyva diagnozė – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių geresnę prognozę.
Kasdienybė ir kada kreiptis į gydytojus?
Pastebėjus neaiškios kilmės skausmus, guzius ar nepagrįstą svorio kritimą, svarbu nedelsti – kreipkitės į gydytoją ir išsitirkite. Taip pat, jei šiuo metu gydotės dėl piktybinio naviko, nedvejodami susisiekite su gydytoju, jeigu pasireiškia nauji simptomai ar stiprus skausmas.
Klausimai gydytojui
Susidūrus su sunkia diagnoze, svarbu išsamiai išsiaiškinti visą informaciją. Jūsų pokalbio su gydytoju metu verta aptarti šiuos klausimus:
- Kokios rūšies piktybinį naviką aš turiu?
- Kurioje kūno vietoje yra darinys?
- Ar liga jau išplitusi?
- Kokia mano ligos stadija?
- Kokie siūlomi gydymo variantai?
- Ar gydymo metu galėsiu tęsti darbą ar mokslus?
- Kiek laiko truks gydymas?
- Kokia yra tikėtina ligos išeitis mano atveju?
- Kur gauti daugiau informacijos ar pagalbos?
