Mielino oligodendrocitų glikoproteino antikūnų sukeltas uždegimas (MOGAD) yra reta autoimuninė liga, kai imuninė sistema pradeda atakuoti centrinės nervų sistemos struktūras. Šios atakos taikinys – mielinas, tai apsauginė dangalų medžiaga, apgaubianti nervines ląsteles smegenyse, nugaros smegenyse ir regos nervuose. Imuniniai baltymai (antikūnai) klaidingai atpažįsta mieliną kaip grėsmę ir sukelia uždegimą.
Kas būdinga šiai ligai
MOGAD atveju imuninė sistema, kuri paprastai saugo organizmą nuo virusų bei bakterijų, pasiklysta – ji pradeda kovoti su sveikais audiniais. Tokia klaida sukelia uždegimą bei pažeidžia mieliną, o tai vadinama demielinizacija. Kai mielinas nukenčia, nerviniai impulsai tarp smegenų, nugaros smegenų ir kito kūno pradeda strigti. Tai sukelia įvairius simptomus, susijusius su rega, raumenų funkcija ar koordinacija.
Galimi du šios būklės tipai. Monofazinė MOGAD forma reiškia, kad simptomų paūmėjimas pasireiškia tik kartą. Kita – recidyvuojanti ligos forma, kai požymiai atsinaujina po ilgesnių geros savijautos periodų.
MOGAD paplitimas
Ši liga yra gana reta – kasmet ja suserga apie 1–3 asmenis iš milijono. Tačiau vis daugiau medikų ją atpažįsta, todėl plečiasi atvejų stebėsena.
MOGAD simptomai
Pažeidimai dažniausiai paliečia akis, nugaros smegenis arba smegenis.
Regos simptomai
- Matymo neryškumas
- Dvejinimasis akyse
- Regėjimo praradimas (vienos arba abiejų akių)
- Akių skausmas
- Prastėjantis spalvų išskyrimas
Nugaros smegenų požymiai
- Raumenų silpnumas
- Jautrumo praradimas, tirpimas
- Tuštinimosi ar šlapinimosi funkcijos sutrikimai
- Sunkumas visiškai ištuštinti šlapimo pūslę
- Padidėjęs raumenų tonusas (spastiškumas)
- Degantys ar dilgčiojantys pojūčiai kakle, nugaroje ar pilve
Smegenų pažeidimo simptomai
- Sumišimas
- Koordinacijos ir pusiausvyros netekimas
- Galvos skausmai
- Elgesio pokyčiai
- Trumpalaikis sąmonės praradimas
- Priepuoliai (traukuliai)
Sergantysis gali periodiškai nejausti jokių simptomų. Dažnai liga pasireiškia atsinaujinančiais paūmėjimais, tarp jų būna ramybės periodai.
Simptomų skirtumai pagal amžių
Vaikams MOGAD dažniausiai paveikia smegenis ir sukelia tokias problemas kaip koordinacijos stoka ar sumišimas, dažnai kartu su regos nervo pažeidimo požymiais. Suaugusiems liga dažniau apima nugaros smegenis ir regos nervus, todėl dažnesni regos sutrikimai arba stiprūs silpnumai bei nutirpimai.
Ligos priežastys
Tikrosios MOGAD atsiradimo priežastys kol kas nėra žinomos. Ši būklė nelaikoma paveldima ir neturi aiškiai nustatytų genetinių sąsajų.
Galimos komplikacijos
- Nuolatinis regėjimo praradimas
- Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai
- Galūnių paralyžius
- Lėtiniai skausmai
- Nuolatinis nuovargis
- Kognityviniai sutrikimai – atminties ar mokymosi sunkumai
Patiriant šią ligą, neretai gali išsivystyti ir depresija, nes nuolatiniai simptomai ir suvaržymai stipriai veikia gyvenimo kokybę.
Kaip nustatoma MOGAD
Diagnozuojant šią ligą, gydytojas vertina paciento simptomus, apžiūri jį ir atlieka neurologinį ištyrimą. Skiriami papildomi tyrimai, ieškant iki MOGAD būdingų žymenų:
- Uždegimą rodantis padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis
- Pažeidimai (lezijos) galvos ar nugaros smegenyse
- Oligokloninių juostų nebuvimas, skiriantis nuo kai kurių kitų ligų
Dažniausiai taikomi tyrimai:
- Kraujo tyrimai
- Regos funkcijos įvertinimas
- Lumbalinė punkcija (stuburo skysčio tyrimas)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Ligos simptomai dažnai primena kitus nervų sistemos sutrikimus, todėl svarbu kruopšti diferenciacija.
Kada dažniausiai nustatoma diagnozė?
MOGAD dažniausiai diagnozuojama 20–30 metų amžiaus žmonėms, nors gali pasitaikyti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Vaikai paprastai diagnozuojami dar nesulaukę 11 metų.
Gydymo galimybės
Kol kas išgydyti šios ligos nėra galimybės, tačiau simptomai gali būti kontroliuojami arba sušvelninami.
Ūmių simptomų valdymas
- Stiprūs steroidai (dažniausiai metilprednizolonas), leidžiami į veną kelias dienas
- Plazmaferezė – kraujo plazmos keitimo procedūra
- Imunoglobulinų infuzijos į veną (IVIG) – taip pakeičiami kraujo antikūnai
- Imunosupresantai, vartojami per burną
Ilgalaikė kontrolė
- Imunosupresantiniai vaistai
- Mykofenolato mofetilis
- Rituksimabas
- Azatioprinas
- IVIG infuzijos ar poodinės imunoglobulino injekcijos
Gydymas parenkamas individualiai, o prireikus, gydytojas išsamiai paaiškina, kaip veikia vaistai ir į ką atkreipti dėmesį. Jei dėl mielino pažeidimų sunku judėti ar matyti, gali būti pasiūlyta reabilitacija kasdienės veiklos įgūdžiams stiprinti.
Prevencija
Specifinių priemonių, kurios galėtų apsaugoti nuo MOGAD, kol kas nėra. Mokslininkai vis dar tiria šios ligos mechanizmus bei ieško naujų prevencijos ar gydymo būdų.
Ligos eiga ir ateities perspektyvos
Nors išsamių MOGAD ilgalaikių prognozių dar trūksta, dažniausiai ligoniai išlaiko gerą gyvenimo kokybę, nors kartais gali likti nuolatiniai regėjimo pokyčiai. Verta atkreipti dėmesį, kad ilgalaikė imunosupresantų vartojimą gali padidinti jautrumą infekcijoms.
Gyvenimo trukmė sergant MOGAD
Pati liga gyvenimo trukmės paprastai nesutrumpina. Tiksliai įvertinti rizikas ar galimas pasekmes padės gydytojas, išsamiai susipažinęs su konkrečia jūsų situacija.
Kada kreiptis į specialistą
- Staiga pasireiškia nauji simptomai
- Pakyla regos ar judesių problemos
- Simptomai ne tik nesitraukia, bet ir stiprėja
- Kyla nerimas dėl gydymo poveikio
Pastebėję neįprastus pokyčius savo kūne – nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokią gydymo taktiką siūlytume taikyti man?
- Ar reikės ilgalaikio gydymo?
- Kokio šalutinio poveikio galima tikėtis?
- Kaip reikėtų elgtis, jei simptomai atsinaujintų?
