Širdies miksoma – tai auglys, kuris formuojasi tiesiogiai širdyje. Nors šis navikas nėra piktybinis, jis laikomas dažniausiu pirminiu ne vėžiniu širdies augliu. Miksomų dydis gali labai skirtis: vieni būna vos centimetro skersmens, kiti gali siekti net iki 15 centimetrų.
Miksomų atsiradimas ir vieta
Apie tris ketvirtadalius visų miksomų formuojasi kairiajame prieširdyje – tai viršutinė širdies kamera kairėje pusėje. Maždaug penktadalis atsiranda dešiniajame prieširdyje, o likusi dalis – skilveliuose (apatinėse širdies kamerose). Dažniausiai miksomos vystosi iš pertvaros, skiriančios kairįjį ir dešinįjį prieširdį. Prie pertvaros navikas būna prisitvirtinęs specialiu kojeliu, kuris leidžia jam laisvai judėti. Tokia judumo savybė lemia, kad miksoma kartais įkrenta į širdies vožtuvą ir laikinai sutrikdo kraujo tekėjimą.
Nors miksoma nėra vėžys, šis navikas pavojingas tuo, kad gali rimtai sutrikdyti širdies veiklą. Dėl šios priežasties gydymas dažniausiai apima chirurginį auglio pašalinimą, kad būtų išvengta grėsmingų komplikacijų.
Rizikos grupės ir dažnumas
Miksomos dažniausiai nustatomos žmonėms nuo 30 iki 60 metų, tačiau šiek tiek dažniau jos pasitaiko moterims. Kiek kitokia situacija stebima esant Korney komplekso genetiniam sindromui – tokiais atvejais miksomų atsiranda ne tik širdyje, bet ir kitose organizmo vietose, o dažniau navikai diagnozuojami vyrams, dažniausiai dar jaunystėje – apie 20-uosius gyvenimo metus.
Širdies navikai, susiformuojantys būtent širdyje, visoje populiacijoje reti – vieną žmogų iš dviejų tūkstančių. Apie pusę visų pirminių širdies navikų sudaro būtent miksomos.
Kokiu būdu miksoma veikia organizmą?
Miksomos visų pirma gali sutrikdyti kraujo apytaką tiek širdyje, tiek visame organizme. Dažniausios su šia būkle susijusios komplikacijos:
- Embolija. Kai kurios miksomos yra labai trapios ir iš jų gali atitrūkti dalelės – jos krauju pasiekia kitus organus ir užkemša kraujagysles. Kartais prie naviko gali susiformuoti ir kraujo krešuliai, kurie vėliau nutrūksta. Emoblijos padariniai priklauso nuo to, kokia kraujagyslė užsikemša – jei paveikiamos smegenys, gali ištikti insultas.
- Vožtuvo užsikimšimas. Miksoma, prisitvirtinusi prie stalko, kartais siūbuoja kraujyje ir gali trumpam užblokuoti vožtuvą (dažniausiai – mitralinį). Tokios staigios užtvaros trikdo normalų kraujo tekėjimą širdyje bei į visą organizmą.
Miksomos simptomai
Šios širdies ligos simptomai priklauso nuo to, kurioje tiksliai vietoje miksoma auga ir ar jau sutrikdo širdies darbą. Dažniausi požymiai gali būti:
- Pakilusi kūno temperatūra.
- Bendras silpnumas ir mažas energijos lygis.
- Naktinis prakaitavimas.
- Raynaud fenomenas (pirštų balimas, mėlynavimas nuo šalčio ar streso).
- Kvėpavimo pasunkėjimas fizinio krūvio metu.
- Užgultas kvėpavimas ar net nualpimas stojantis (dėl to, kad navikas laikinai užkemša mitralinį vožtuvą, krinta kraujospūdis).
- Netikėtas svorio kritimas.
Miksomų priežastys
Dažniausiai miksomų atsiradimo priežastis nėra žinoma. Visgi apie 10 % atvejų siejama su Korney kompleksu – genetiniu sindromu, todėl jei jūsų šeimoje tai buvo užfiksuota, būtina apie tai informuoti sveikatos priežiūros specialistus.
Kaip nustatoma miksoma?
Šį naviką gydytojas įtaria remdamasis apžiūra bei specialiais tyrimais. Miksomos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų požymius, todėl diagnozė kartais užtrunka. Gydytojas klausysis širdies stetoskopu – dėl miksomos gali pasigirsti būdingas širdies ūžesys, vadinamas „naviko pliaukštelėjimu“, kurį sukelia trumpalaikis mitralinio vožtuvo užsikimšimas.
Be to, gydytojas aptars jūsų jaučiamus simptomus, pablogėjusią savijautą, o kilus įtarimų – paskirs vaizdinius tyrimus.
Diagnostikos tyrimai
Miksomos patikimai nustatomos širdies vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai naudojami:
- Širdies echoskopija (transtorakinė dažniausiai atskleidžia naviką, tačiau sudėtingesniais atvejais gali būti atliekama per stemplę, kad geriau matytųsi smulkūs navikai ar prisitvirtinimo vieta).
- Širdies rezonansas (MRI).
- Kompiuterinė tomografija (KT).
Be vaizdinių tyrimų, kartais atliekamas kraujo tyrimas, kuris rodo:
- Nedidelį raudonųjų kraujo kūnelių skaičių (anemija).
- Mažą trombocitų kiekį (trombocitopeniją).
- Padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių skaičių, kuris rodo uždegimą.
Nors šie kraujo rezultatai gali atsirasti dėl kitų ligų, jie – kartu su vaizdiniais tyrimais ir simptomais – padeda nustatyti tikslią diagnozę.
Miksomų gydymas
Patvirtinus miksomos diagnozę, rekomenduojama kuo greičiau atlikti operaciją ir pašalinti naviką. Ši intervencija būtina, nes miksoma padidina ypač pavojingų komplikacijų riziką – ypač embolijų, kurios gali būti mirtinos.
Prognozė ir ilgalaikė priežiūra
Miksomą patyrusių pacientų prognozė paprastai gera – šie navikai operacijos metu dažniausiai pašalinami visiškai ir nelinkę atsinaujinti. Vis dėlto maždaug 1–2 % žmonių nauji miksomos požymiai išryškėja praėjus 10–15 metų po operacijos; kiek dažniau – sergant Korney kompleksu.
Dėl galimos naviko atsinaujinimo rizikos pacientams rekomenduojami reguliarūs širdies vaizdiniai tyrimai. Taip galima laiku aptikti naujai atsiradusias miksomas ir išvengti komplikacijų ateityje.
Praeityje turėjusieji miksomų, dažniau nei kiti patiria prieširdžių ritmo sutrikimų. Gydytojas įvertins jūsų riziką ir prireikus paskirs vaistų širdies ritmo korekcijai.
Kasdienybė ir stebėsena
Kreipkitės į gydytoją tuoj pat, jei pajutote miksomai būdingus simptomus – šie požymiai nebūtinai tiesiogiai susiję su miksoma, tačiau bet koks širdies darbo sutrikimas reikalauja kuo ankstesnio įvertinimo ir pagalbos.
Jei jau esate gavę miksomos diagnozę, gydytojas nurodys, kaip dažnai reikia lankytis konsultacijoms bei, esant reikalui, numatys operacijos laiką. Po pašalinimo labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl gijimo ir tolimesnių patikrinimų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokio dydžio yra navikas?
- Kokį poveikį miksoma daro mano širdžiai?
- Ar galimi keli navikai vienu metu?
- Kada planuoti operaciją?
- Kokie vaistai gali būti skiriami simptomams ar komplikacijoms mažinti?
- Kaip dažnai reikia atlikti patikras ar papildomus tyrimus?
