Naujagimių abstinencijos sindromas – tai būklė, kuri pasireiškia kūdikiui gimus po to, kai jis nėštumo metu nuolat buvo veikiamas opioidinių ar kitų stipriai priklausomybę sukeliančių medžiagų. Šios medžiagos vaiko organizmą pasiekia per placentą, kuri aprūpina vaisių deguonimi, maistinėmis medžiagomis ir, deja, taip pat įvairiomis cheminėmis medžiagomis iš motinos kraujo.
Kas sukelia naujagimių abstinencijos sindromą?
Pagrindinė šios būklės priežastis – nėštumo metu vartojami opioidai bei kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos. Mažylis, būdamas motinos įsčiose, pripranta prie šių medžiagų, o po gimimo, vaiko kūnui jų negaunant, prasideda abstinencijos simptomai.
- Opioidai, tokie kaip heroinas, oksikodonas, kodeinas, hidrokodonas, metadonas, morfinas ar buprenorfinas.
- Be opioidų, sindromą taip pat gali sukelti alkoholis, nikotinas, barbitūratai, benzodiazepinai, kai kurie antidepresantai (ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai).
- Stimuliantai, pavyzdžiui, amfetaminai.
Kuriems kūdikiams kyla rizika?
Naujagimių abstinencijos sindromas išsivysto tiems kūdikiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo (arba buvo priklausomos nuo) opioidų ar kitų stipriai veikiančių preparatų. Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų yra dažna bėda, su kuria susiduria daugybė žmonių visame pasaulyje, tad ir šis sindromas tampa vis aktualesnis.
Kaip dažnai diagnozuojamas naujagimių abstinencijos sindromas?
Šios būklės paplitimas nuolat auga. Skaičiuojama, kad iš 1 000 naujagimių NAS nustatomas 2–7 kūdikiams, o kas keliasdešimt minučių ligoninėse gimsta mažylis, kuriam diagnozuojama ši problema.
Kaip NAS paveikia kūdikio organizmą?
Naujagimių abstinencijos sindromas sukelia nemalonius, dažnai stiprius simptomus, kol vaiko organizmas visiškai išvalo susikaupusius narkotikus ar kitas pavojingas medžiagas. Per šį laikotarpį mažylis gali būti itin neramus, daug verkti, sunkiai nusiraminti. Kai kuriais atvejais kūdikis lieka stebėti naujagimių intensyvios terapijos skyriuje (NITS), kol būklė stabilizuojasi.
Naujagimių abstinencijos sindromo simptomai
- Vėmimas ir viduriavimas.
- Padidėjusi kūno temperatūra, prakaitavimas.
- Dažnas ar apsunkintas kvėpavimas.
- Ašarus ir perdėtas, aukšto tono verksmas.
- Dažnas žindymas ar čiulpimas.
- Drebėjimas (tremoras).
- Vystyklų bėrimai.
- Raumenų įtampa, sustiprėję refleksai.
- Augimo sutrikimai.
- Miego problemos (sunkiai užmiega ar dažnai prabunda).
- Neramus elgesys, maitinimo sunkumai.
- Odos dėmėtumas, marmurinė struktūra.
Kiekvieno kūdikio simptomai gali skirtis. Jie priklauso nuo vartotos medžiagos, jos kiekio ir laikotarpio, kiek laiko medžiaga veikė besivystantį organizmą.
Stipri simptomatika
- Pergyvenami traukuliai.
- Labai ankstyvas gimimas arba vystymosi defektai.
- Staigios kūdikio mirties sindromas (SKMS).
Simptomų pasireiškimo laikas
Simptomai dažniausiai ima ryškėti 1–3 dienas po gimimo, tačiau kai kada jų išryškėjimas gali užtrukti ir savaitę. Gydytojai stebi naujagimį ligoninėje, kol iš jo organizmo pasišalina visos medžiagos ir būklė tampa stabili.
Ilgalaikės pasekmės vaikui
Nors intensyvūs simptomai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ilgalaikės pasekmės gali likti visam gyvenimui. Vėliau vaikams gali pasireikšti:
- Vystymosi uždelsimai, motorikos, socialinių ir pažintinių įgūdžių sunkumai.
- Elgesio ir emocinės problemos, sunkumai mokykloje.
- Trumpalaikės atminties sutrikimai.
- Augimo sulėtėjimas, sunkumai priaugant svorį.
- Klausa ir regėjimo problemos.
- Didesnė dėmesio deficito ir hiperaktyvumo, nerimo ar depresijos rizika.
Labai svarbu reguliariai tikrinti vaiko raidos eigą ir padėti jam laiku įgyti amžiui būdingus įgūdžius.
Diagnozė ir tyrimai
Naujagimių abstinencijos sindromą diagnozuoti nėra paprasta, nes jo požymiai panašūs į kitų kūdikių ligų simptomus. Dažniausiai gydytojai išsiaiškina motinos vartotų medžiagų istoriją ir atlieka laboratorinius tyrimus:
- Naujagimio šlapimo, kraujo ar virkštelės mėginio tyrimas gali padėti nustatyti medžiagos rūšį ir kiekį.
- Tiriamas pirmasis naujagimio tuštinimasis (mekonijus).
- Kartais skiriamas ir motinos šlapimo tyrimas.
Be laboratorinių tyrimų, taikoma speciali NAS balų sistema, kuri padeda įvertinti simptomų stiprumą ir spręsti dėl gydymo taktikos.
Gydymas ir pagalba
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo vaiko sveikatos būklės, simptomų intensyvumo ir konkrečios priežastinės medžiagos. Taikoma:
- Vaistai, kurie palaipsniui mažina simptomus, pavyzdžiui, metadonas, morfinas, buprenorfinas, fenobarbitalis ar klonidinas.
- Lašelinių infuzijos (intraveninės skysčių terapijos) dehidratacijos atveju.
- Kremai ar tepalai, skirti odos bėrimų ir iššutimų gydymui.
- Mažo kiekio, bet dažnesnis maitinimas kaloringu pieno mišiniu, kuris padeda priaugti svorio.
Gydymo trukmė gali svyruoti nuo keleto dienų iki pusės metų, ilgesniais atvejais – gydymas taikomas ir vėlesniame vaiko amžiuje, ypač vystymosi, elgesio ar emocinių sutrikimų atvejais.
Tėvų pagalba kūdikiui
- Kuo daugiau laiko praleiskite su kūdikiu, būkite šalia jam sunkiausiais momentais.
- Stenkitės kiek įmanoma sumažinti triukšmo ir ryškios šviesos aplinkoje.
- Kūdikį švelniai supkite, glauskite prie savęs (oda prie odos kontaktas).
- Ramybės suteikia ir suvystymas minkštu apklotu.
Maitinimas krūtimi
Opioidai ir kitos medžiagos gali patekti į motinos pieną ir per jį paveikti kūdikį. Jeigu vartojate ne gydytojo skirtus medikamentus ar narkotikus, žindyti nerekomenduojama – verčiau rinktis mišinį ar donoro pieną. Jei gydytojas paskyręs patvirtintą opioidų terapiją, galimybė žindyti aptariama individualiai, atsižvelgiant į jūsų ir kūdikio sveikatą. Jei susiduriate su priklausomybės sunkumais, pasitarkite su medikais dėl gydymo – tai svarbu tiek jums, tiek vaikui.
Prevencija
- Jei planuojate nėštumą ar tapote nėščia, informuokite gydytoją apie visus vartojamus vaistus ar medžiagas – kartu galima parinkti saugų gydymo būdą.
- Niekada nenutraukite gydytojo skirtų medikamentų be aptarimo su mediku – staigus nutraukimas kelia pavojų besivystančiam vaisiui.
- Naudokite kontraceptines priemones iki tol, kol jūsų sveikata bus tinkama nėštumui ir galėsite saugiai auginti vaiką.
Perspektyvos ir prognozė
Kūdikiui diagnozavus naujagimių abstinencijos sindromą, dažniausiai prireikia apie 20 dienų nuolatinės gydytojų priežiūros ligoninėje – stebima vaiko savijauta, tikrinama, ar visiškai pasišalino pavojingos medžiagos. Kartais gydymas užsitęsia iki pusės metų. Išėjęs namo kūdikis toliau turi būti atidžiai stebimas, kad laiku pastebėtumėte galimus vystymosi sunkumus. Papildoma tėvų globa, rūpestis ir palaikymas ypač svarbūs pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais.
Simptomų trukmė priklauso nuo buvusios medžiagos kiekio ir kūdikio organizmo ypatybių – vidutiniškai jie tęsiasi apie tris savaites, bet gali užtrukti ir iki pusės metų. Per tą laiką įvairiapusė specialistų pagalba padeda naujagimiui įveikti sudėtingą laikotarpį.
Kada kreiptis į gydytojus?
Kilus įtarimui dėl naujagimių abstinencijos sindromo ar pastebėjus jo simptomus, nedelsdami pasitarkite su medikais. Stebėkite savo vaiko raidą ir kuo anksčiau kreipkitės pagalbos, jei pastebite vėlavimus ar nepastebite būdingų įgūdžių.
- Kūdikis karščiuoja ilgiau nei parą.
- Nustoja valgyti ar vemia po kiekvieno maitinimo.
- Pastebite traukulius ar neįprastai neritmišką širdies plakimą.
- Atsiranda kvėpavimo sutrikimai.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokie vaistai yra saugūs vartoti nėštumo metu?
- Kaip galima atsisakyti priklausomybę sukeliančių medžiagų?
- Ar mano vaiko simptomai gali turėti ilgalaikių pasekmių?
- Kaip tinkamai palaikyti ir raminti vaiką gydymo metu?
