Nervų spaudimo sindromai – tai būklės, kai periferinius nervus užspaudžia aplinkiniai audiniai. Šie nervai jungia centrinę nervų sistemą su nutolusiais kūno organais, tokiais kaip plaštakos ar pėdos. Užspausti nervai dažnai tampa neuropatinio, t. y. nervinio, skausmo rankose arba kojose priežastimi.
- 1.Nervų spaudimo sindromų rūšys
- 2.Nervų spaudimo sindromų priežastys
- 3.Kam dažniau pasitaiko nervų spaudimo sindromai?
- 4.Nervų spaudimo sindromų simptomai
- 5.Nervų spaudimo sindromų diagnostika
- 6.Nesudėtingi gydymo būdai
- 7.Chirurginis gydymas
- 8.Dienos įpročiai, padedantys išvengti nervų spaudimo sindromų
- 9.Komplikacijos ir ilgalaikė prognozė
- 10.Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nervų spaudimo sindromų rūšys
Šie sindromai gali paveikti įvairias kūno vietas, priklausomai nuo to, kurie periferiniai nervai yra užspausti. Neretai simptomai atsiranda rankose arba kojose.
- Riešo kanalo sindromas: Užspaustas vidurinis nervas riešo srityje.
- Pronatoriaus raumens sindromas: Vidurinio nervo užspaudimas ties alkūne.
- Spindinio tunelio sindromas: Spaudimas spindiniam nervui ties alkūne.
- Viršskapulinio nervo užspaudimas: Nervas pažeidžiamas peties srityje.
- Viršutinės krūtinės angos sindromas: Užspausti nervai žemiau kaklo, viršutinėje krūtinės dalyje.
- Alkūninio nervo užspaudimas: Dažniausiai alkūnės arba riešo (Guyon’o kanalo) srityje.
- Meralgija parestezika: Spaudimas šlauninėje esančiam nervui.
- Peronealinio nervo užspaudimas: Užspaustas nervas blauzdoje.
- Pudendalinis sindromas: Užspaustas nervas dubens srityje.
- Sėdimasis nervas: Pažeidimas apatinėje nugaros dalyje, klubų ar kojos srityje.
- Pado kanalo sindromas: Blauzdinio nervo pažeidimas kulno arba pado srityje.
Nervų spaudimo sindromų priežastys
Dažniausiai spaudimas atsiranda tose vietose, kur nervai pereina per siaurus kanalus, arba tunelius, šalia sąnarių. Kai audiniai patinsta ar yra pažeisti, jie gali spausti nervą ir sukelti nemalonius pojūčius.
- Traumos ir nelaimingi atsitikimai
- Patempimai (čiurnos, kelio, riešo)
- Artritas
- Kaulų lūžiai arba ataugos
- Cukrinis diabetas
- Išnirimai (pvz., alkūnės ar peties)
- Disko išvarža
- Sumažėjusi skydliaukės veikla
- Operacijų komplikacijos
- Navikai ar cistos
Kam dažniau pasitaiko nervų spaudimo sindromai?
Šios būklės gali išsivystyti bet kuriam žmogui. Riziką didina nutukimas, nėštumas, įtvarų ar ramentų naudojimas, ilgalaikis spaudimas tam tikroms kūno vietoms. Tam tikros profesijos arba užsiėmimai, kuriuose nuolat kartojami sąnarių judesiai, irgi padidina tikimybę susirgti nervų spaudimo sindromais.
- Surenkamosios linijos darbuotojai
- Bazės kamuolio žaidėjai
- Dviratininkai
- Statybininkai, staliai
- Golferiai
- Teno žaidėjai
- Rašytojai, dirbantys kompiuteriu
- Jėgos sporto atstovai
Nervų spaudimo sindromų simptomai
Simptomai dažniausiai atsiranda pamažu, kartais būna pertrūkiais, o jų intensyvumas gali svyruoti nuo silpno iki stipraus. Atliekant veiksmus, kurie spaudžia ar tempia nervą, simptomai dažnėja.
- Skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas toje kūno vietoje, kur užspaustas nervas – dažniausiai sąnario srityje (pvz., rieše, alkūnėje ar čiurnoje)
- Judesių apribojimas: gali būti sunku pakelti ranką ar pėdą, paimti ar laikyti daiktus
- Galūnės silpnumas, varginantis įprastus darbus ar priverčiantis jaustis negrabiai
- Raumenų masės sumažėjimas pažeistoje srityje
Nervų spaudimo sindromų diagnostika
Specialistas pirmiausia įvertina paciento simptomus apžiūros metu. Atlikdamas paprastus funkcinio judesio testus, jis gali paprašyti rankose ar pėdose palaikyti, pakelti ar suimti įvairius daiktus.
Jei apžiūra leidžia įtarti nervų funkcijos sutrikimą, skiriami papildomi tyrimai:
- Elektroneuromiografija (EMG) ir nervų laidumo testai, matuojantys, kaip signalai perduodami iš nervų į raumenis
- MRT, nervų echoskopija ar rentgeno tyrimai, kurie padeda įvertinti nervo spaudimą ir paieškoti kitų priežasčių, kaip artritas, raiščių traumos ar lūžiai
Nesudėtingi gydymo būdai
Dalis nervų spaudimo sindromų pagerėja taikant konservatyvų gydymą.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir steroidų injekcijos mažina skausmą bei uždegimą
- Fizinė ir ergoterapija – stiprina raumenis, didina lankstumą, moko, kaip judėti ir atlikti kasdienes užduotis taip, kad būtų išvengta papildomo spaudimo nervui
- Įtvarai, specialios atramos (ortozės) – padeda stabilizuoti ir apsaugoti pažeistą vietą
Chirurginis gydymas
Jei konservatyvus gydymas nepadeda, gali būti svarstoma operacija. Priklausomai nuo konkrečios priežasties, operacijos metu galima:
- Praplatinti nervo kanalą
- Pašalinti naviką ar cistą
- Pataisyti, perkelti ar pakeisti nervo vietą
Dienos įpročiai, padedantys išvengti nervų spaudimo sindromų
Norint sumažinti riziką, ypač jei esate linkę sirgti šiomis būklėmis, naudingi šie patarimai:
- Reguliuokite klaviatūros aukštį, kad riešai būtų tiesūs
- Ilgai nesiremkite alkūnėmis į biuro kėdės atlošą ar stalą
- Keletą kartų per dieną atlikite galūnių tempimo pratimus
- Nuolat darykite pertraukėles nuo rašymo ar kitų monotoniškų judesių
- Naudokite riešo atramas prie kompiuterio klaviatūros ir pelės kilimėlio
- Reikalui esant, užsidėkite įtvarą ar ortozę
Komplikacijos ir ilgalaikė prognozė
Jeigu stiprus nervų spaudimas trunka ilgiau nei šešias savaites, gali išsivystyti nuolatiniai raumenų pokyčiai arba atsirasti nepataisoma nervų žala. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kai atsiranda pirmieji simptomai – taip padidėja tikimybė pasveikti be ilgalaikių pasekmių.
Daugeliu atvejų simptomai sumažėja ar visiškai išnyksta taikant nechirurginius metodus. Jei prireikia operacijos, nervo spaudimo sumažinimas dažnai duoda gerų rezultatų. Fiziniai ir ergoterapijos pratimai padeda užkirsti kelią pakartotiniam nervų užspaudimui.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Kai sunku atlikti kasdienius veiksmus – užsisegti marškinius, naudotis klaviatūra ar laikyti rašiklį
- Jaučiamas sąnarių skausmas
- Atsiranda galūnės tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas
- Sunku vaikščioti
