Neutrofilija – tai būklė, kai kraujyje staiga padidėja neutrofilų kiekis. Neutrofilai priklauso baltųjų kraujo kūnelių grupei ir sudaro didžiausią baltųjų kraujo kūnelių dalį. Jie yra labai svarbūs imuninei sistemai, nes pirmieji reaguoja į infekcijas ir padeda organizmui kovoti su svetimais mikroorganizmais. Tačiau kartais neutrofilų kiekis tampa per didelis dėl įvairių priežasčių.

Neutrofilijos priežastys

Padidėjęs neutrofilų kiekis organizme gali atsirasti tiek dėl rimtų kraujo ligų, tiek dėl paprastos infekcijos ar net stipraus streso.

Pirminės priežastys

Nuo gimimo turima neutrofilija.
Lėtinė mieloleukemija – kraujo vėžio rūšis, pažeidžianti baltuosius kraujo kūnelius.
Esminė trombocitozė – reta būklė, kai organizmas gamina per daug trombocitų.
Policitemija vera – kraujo ligos forma, kai kaulų čiulpai per daug gamina raudonuosius kraujo kūnelius.
Vaikų mielomonocitinė leukemija – reta vaikams būdinga kraujo vėžio rūšis, kai tam tikri balti kraujo kūneliai nesubręsta tinkamai.
Lėtinė neutrofilinė leukemija – reta kraujo vėžio forma, kai kaulų čiulpai gamina per daug neutrofilų.

Antrinės priežastys

Dažnos infekcijos ir organizmo uždegiminės reakcijos.
Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas ar uždegiminė žarnyno liga.
Kraujagyslių uždegimas (vaskulitas).
Fizinės traumos, pavyzdžiui, kaulų lūžiai.
Organizmo reakcija į auglius.
Vaistų poveikis.
Psichologinis ar fizinis stresas.
Rūkymas.
Intensyvus fizinis krūvis.

Kas skiria neutrofiliją nuo neutropenijos?

Neutropenija reiškia, kad kraujyje neutrofilų yra per mažai. Dažniausiai tokia būklė atsiranda dėl infekcijų arba taikant tam tikrus vėžio gydymo būdus. Tuo tarpu neutrofilija – priešingas būklės variantas, kai neutrofilų padaugėja.

Neutrofilijos simptomai

Pati neutrofilija dažniausiai nesukelia ryškių simptomų. Dažnai žmonės apie tai sužino tik atlikę kraujo tyrimus. Vis dėlto yra keletas požymių, susijusių su ligomis, kurios sukelia neutrofiliją, pavyzdžiui:

Susiję įrašai

Aukšta kūno temperatūra (38 °C ar daugiau).
Nuovargis, silpnumas.
Svaigimas ar alpimo pojūtis.
Pasikartojančios infekcijos.
Nemokantys gyti žaizdos.
Patinę ar skausmingi sąnariai.

Neutrofilijos nustatymas

Norint nustatyti neutrofiliją, pirmiausia vertinama bendra sveikatos būklė ir ieškoma infekcijų, uždegimo ar kraujo ligų požymių. Svarbiausias tyrimas – bendras kraujo tyrimas (BKT), kuris parodo bendrą baltųjų kraujo kūnelių ir neutrofilų kiekį kraujyje.

Normalus neutrofilų kiekis

Normalu, kad neutrofilų kiekis įvairuoja priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių, tačiau dažniausiai sveiko suaugusio žmogaus kraujyje yra nuo 1 450 iki 7 500 neutrofilų mikrolitre kraujo. Neutrofilija diagnozuojama, kai neutrofilų kiekis viršija 7 500 mikrolitre. Jei bendras baltųjų kraujo kūnelių kiekis viršija 11 000 mikrolitre, ši būklė vadinama leukocitoze.

Gydymas ir priežiūra

Neutrofilija – ne savarankiška liga, o tik požymis, rodantis sutrikimą organizme. Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties: infekcijų, uždegiminių procesų ar kraujo ligų gydymo. Kartais neutrofilų kiekį padidina vartojami vaistai arba stiprus stresas.

Kaip sumažinti neutrofilijos riziką?

Paprastai neutrofilijos išvengti neįmanoma – jos gali atsirasti dėl įgimtų ar kitų ligų. Tačiau jei nėra rimtų sveikatos problemų, padėti sau galite rūpindamiesi savo sveikata. Geriausi patarimai būtų:

Jei rūkote – stenkitės mesti rūkyti.
Laikykitės sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo.
Mokykitės valdyti stresą.
Venkite peršalimų ir sezoninių infekcijų.

Ligos eiga ir gyvenimas su neutrofilija

Neutrofilija – tai ne galutinė diagnozė, o signalas apie galimą sutrikimą. Kokios perspektyvos priklauso nuo to, kokia liga paskatino šį pokytį kraujyje. Apie galimus gydymo rezultatus ir eigą visada verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Savipriežiūra

Kai žinomas tikrasis neutrofilijos sukėlėjas, galima imtis veiksmingų priemonių jį kontroliuoti. Rūpinkitės bendra organizmo būkle, stebėkite savo savijautą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite blogėjančių simptomų arba atsiranda naujų požymių. Taip pat nesidrovėkite užduoti klausimų apie savo kraujo tyrimų rezultatus ir jų reikšmę, sužinoti, kodėl pasikeitė jūsų neutrofilų kiekis bei ar reikalingas išsamesnis ištyrimas.