Naktiniai siaubai – neįprasta, tačiau gana bauginanti miego sutrikimų rūšis, su kuria dažniausiai susiduria vaikai, tačiau retkarčiais jie gali pasireikšti ir suaugusiems. Šios būsenos metu žmogus atsiduria tarp gilaus miego ir budrumo: smegenys tarsi „įstringa“ pusiau miego būsenoje. Tai sukelia stiprų išgąstį ar paniką, žmogus gali staiga sėstis lovoje arba net iššokti iš jos, pradėti verkti, rėkti, prakaituoti, jausti stiprų širdies plakimą. Nors tokie epizodai dažniausiai trunka nuo minutės iki pusvalandžio, ryte žmogus paprastai jų visiškai neprisimena.

Kas yra naktiniai siaubai?

Naktinius siaubus arba miego siaubus medikai priskiria parasonijoms – tai grupė miego sutrikimų, susijusių su neįprastais judesiais ir elgesiu miegant. Šie epizodai prasideda ne REM (greitų akių judesių) miego stadijoje, paprastai nakties pradžioje. Jų metu žmogų apima stiprus išgąstis, matomi ryškūs fiziniai požymiai: prakaitavimas, alkani žvilgsniai, kartais – agresyvūs judesiai, vaikščiojimas miegant.

Naktiniai siaubai vaikystėje ir suaugusiųjų amžiuje

Vaikai nuo 3 iki 7 metų amžiaus – didžiausia šio sutrikimo grupė. Dažniausiai vaikystėje naktiniai siaubai praeina savaime, vaikui augant. Vaikų naktinis siaubas gali pasireikšti neužmerktomis ar primerktomis akimis, vaikai neretai atrodo apatiški, sunkiai reaguoja į kalbinimą, sunku juos raminti – neretai net bandant tai daryti reakcija būna priešinga. Kartais pasitaiko nerišli kalba ar nerangūs judesiai. Su naktiniais siaubais dažniau siejamas ir vaikščiojimas miegant, šlapinimasis į lovą – o ryte vaikai paprastai visko neprisimena.

Suaugusiesiems naktiniai siaubai – retesnė problema. Tačiau suaugusiųjų epizodai būna intensyvesni, dažniau pasitaiko patirti traumų, nes miego metu staiga iššokama iš lovos ar judama impulsyviai. Tokiais atvejais neretai jau yra susijusių kitų sutrikimų, kaip potrauminio streso ar nerimo sutrikimai.

Susiję įrašai

Naktinių siaubų ir košmarų skirtumai

Košmarai ir naktiniai siaubai dažnai painiojami, tačiau tai – skirtingi reiškiniai:

Naktiniai siaubai pasireiškia ne REM miego stadijoje, o košmarai – REM fazėje.
Naktinių siaubų metu žmogus išlieka tik pusiau budrus ir labai greitai vėl užmiega, o po košmaro dažniausiai visiškai prabundama.
Naktiniai siaubai nesukelia jokių prisiminimų apie turinį, priešingai nei košmarai, kurių istoriją dažniausiai atsimename.
Per naktinius siaubus būdingi aštrūs, netikėti judesiai, verksmas ar riksmai, fizinės reakcijos; košmarų metu jaučiama tik baimė, tačiau elgesio pokyčių nepastebima.

Kaip dažnai pasitaiko naktiniai siaubai?

Manoma, kad nuo 1 iki 6,5 % vaikų nuo 1 iki 12 metų bent kartą gyvenime patiria naktinius siaubus. Suaugusiesiems tokie sutrikimai diagnozuojami gerokai rečiau.

Naktinių siaubų simptomai

Prakaitavimas
Verksmas arba riksmas
Greitas, gilus kvėpavimas
Padažnėjęs širdies plakimas
Praplėstos vyzdžiai
Staigūs, dažnai nekontroliuojami judesiai
Vaikščiojimas miegant

Baimė
Panikos pojūtis
Sąmyšis
Aplinkinės aplinkos nesuvokimas
Nesiseka pabudinti ar nuraminti
Epizodo metu sunku pažadinti
Ryte nėra prisiminimų apie įvykį

Galimos naktinių siaubų priežastys ir provokuojantys veiksniai

Kol kas nėra iki galo išaiškinta, kodėl atsiranda naktiniai siaubai. Mokslininkai mano, kad ši būsena gali kilti dėl to, kad sąmonė „užstringa“ tarp skirtingų miego fazių – žmogus nėra visiškai pabudęs, tačiau ir nesapnuoja įprastai. Todėl ir kyla sunkumų pažadinti ar nuraminti žmogų per epizodą.

Yra nustatyta keletas veiksnių, kurie gali dažniau išprovokuoti naktinius siaubus:

Kūno temperatūros pakilimas (karščiavimas)
Didelis miego trūkumas
Miego apnėja
Pervargimas, nuovargis ar patiriamas stresas
Emocinis įtampos laikotarpis
Alkoholio vartojimas

Kokie asmenys dažniau patiria naktinius siaubus?

Naktiniai siaubai gali pasitaikyti bet kokio amžiaus žmonėms. Pastebėta, kad jei šeimoje yra tokių atvejų, rizika jų patirti gali būti didesnė. Taip pat šiam sutrikimui labiau linkę žmonės, turintys kitų miego sutrikimų, pavyzdžiui, periodinių galūnių judesių sindromą ar obstrukcinę miego apnėją.

Naktinių siaubų keliamas pavojus

Naktiniai siaubai gali ne tik trukdyti ramų nakties poilsį tiek jums, tiek šeimos nariams, bet ir sukelti fizines traumas. Dažnai per šiuos epizodus žmogus juda labai staigiai, gali netikėtai iškristi iš lovos, susižeisti į baldus ar kitus daiktus. Dažnai po tokių nutikimų lieka mėlynių, tačiau retais atvejais gali prireikti ir skubios medicininės pagalbos, jei traumos rimtesnės.

Kaip nustatomi naktiniai siaubai?

Diagnozuojant šį sutrikimą, dažnai užtenka išsamios apklausos ir fizinės apžiūros. Jei atvejai reti, pavyzdžiui, pasitaiko tik kelis kartus per metus, gydymas dažnai nereikalingas. Visgi jei epizodai pasikartoja nuolat, kelių kartų per savaitę dažniu, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Papildomi tyrimai paprastai nėra būtini, tačiau retais atvejais gali būti siūloma atlikti smegenų elektroencefalogramą (EEG) ar nakties miego tyrimą (polisomnografiją), siekiant atmesti kitus galimus sutrikimus, tokius kaip miego apnėja.

Kaip elgtis patiriant naktinius siaubus?

Nėra universalaus gydymo metodo, galinčio visiems padėti įveikti naktinius siaubus, tačiau svarbiausia – užtikrinti asmens saugumą epizodo metu ir netrukdyti pačiai būsenai praeiti. Dauguma žmonių neprisimins patirto naktinio siaubo, tad verta su jais apie tai pasikalbėti ryte, kad būtų aišku, kas vyksta. Taip pat naudinga ieškoti ir pašalinti galimus išprovokuojančius veiksnius: miego stoką, galimus kitus miego sutrikimus ar karščiavimą.

Specialistai gali pasiūlyti būdus, padedančius sumažinti stresą ar įtampą, pavyzdžiui, konsultacijas su psichikos sveikatos specialistu. Emocinės problemos dažnai glaudžiai susijusios su miego kokybe.

Ar vartojami medikamentai?

Dažniausiai vaistai naktinių siaubų gydymui neskiriami. Jie gali būti svarstomi tik tais atvejais, kai epizodai labai dažni ir sukelia rimtų sužalojimų, tačiau pirmiausia rekomenduojama gydyti pagrindinius juos skatinančius sutrikimus, pavyzdžiui, stiprų nerimą.

Patarimai, kaip mažinti naktinių siaubų tikimybę

Laikykitės reguliaraus miego grafiko, stenkitės miegoti tiek, kiek reikia pagal amžių.
Prieš miegą venkite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
Rūpinkitės, kad miegamajame nebūtų ryškių šviesų ar stiprių garsų.
Kreipkitės į gydytoją dėl galimų miego sutrikimų, tokių kaip miego apnėja.
Apsaugokite miegamąją aplinką perstatydami baldus bei pašalindami pavojingus daiktus nuo lovos.

Ką žinoti gyvenant su naktiniais siaubais?

Naktiniai siaubai dažnai sukelia nerimą ne tik pačiam žmogui, bet ir artimiesiems. Raminti žmogų, kuris šiuo metu išgyvena tokį epizodą, gana sunku, nes suaktyvėjus pavojaus būsenai dažnai bręsta neaiškus elgesys.

Daugelis vaikų iki paauglystės šių sutrikimų atsikrato natūraliai. Kartais naktiniai siaubai gali būti susiję su kitais sveikatos sutrikimais, todėl jų valdymas gali padėti rečiau patirti naktinius siaubus. Jeigu šie epizodai dažni arba jie trukdo kokybiškai išsimiegoti, pasitarkite su gydytoju.

Kaip elgtis, kai šalia – asmuo, patiriantis naktinius siaubus?

Nerekomenduojama bandyti stipriai žadinti žmogaus per epizodą. Instinktyvi reakcija gali būti sulaikyti judesius ar bandyti pažadinti, tačiau taip galima sukelti pavojų ir pačiam žmogui, ir jums. Be to, pažadinus epizodas dažnai užsitęsia.

Kiek įmanoma ramiau, tyliai ir švelniai pagelbėkite žmogui grįžti atgal į lovą, jeigu jis iš jos išėjo, kalbėkite tyliai, ramiai. Svarbiausia – pasilikite šalia tol, kol žmogus vėl užmigs ir būsena nurims.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei naktiniai siaubai kartojasi dažnai (kelis kartus per savaitę)
Jei jie trukdo tinkamai išsimiegoti
Jei dėl epizodų pasitaiko sužalojimų
Jei simptomai pasireiškia nuolat nakties viduryje ar antroje pusėje
Jei epizodai labai trumpi – trumpesni nei minutė
Jei pasireiškia ir kiti požymiai, tokie kaip knarkimas, kvėpavimas per burną ar labai didelis mieguistumas dieną