Nosokomefobija – tai stipri, sunkiai suvaldomas baimė ligoninių. Ji priskiriama prie specifinių fobijų, panašiai kaip kai kurie nerimo sutrikimai. Nors daugelis žmonių jaučia tam tikrą diskomfortą lankydamiesi ligoninėse, šią fobiją turintiesiems baimė tampa tokia didelė, kad apsilankymai gydymo įstaigose arba netgi mintys apie juos kelia didelį nerimą ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
Kaip pasireiškia nosokomefobija gyvenime
Tiems, kurie susiduria su nosokomefobija, ši baimė dažnai peržengia logikos ribas. Nors žmogus puikiai supranta, kad jo jausmai gali būti pertekliniai ar nepagrįsti, savarankiškai jų suvaldyti nepavyksta. Dėl šios baimės asmuo gali visiškai vengti ligoninių net ir tais atvejais, kai jam būtina gauti medicininę pagalbą. Be to, dėl nosokomefobijos gali būti atsisakoma aplankyti artimuosius ligoninėse ar nuolat patirti stiprų nerimą net tik galvojant apie tokią galimybę.
- Baimė apsilankyti ligoninėje, net kai tai būtina sveikatai.
- Nerimas, vos tik pagalvojus apie ligoninę.
- Panika ar didelis išgąstis sužinojus, kad teks vykti į gydymo įstaigą.
- Didelis kaltės jausmas neišdrįsus aplankyti artimojo ligoninėje.
- Pernelyg dažnas jaudinimasis dėl galimos būtinybės atsidurti ligoninėje.
Kiek dažnai pasitaiko ši fobija?
Nosokomefobija nėra itin reta – panašiai kaip akrofobija (aukščio baimė) ar aerofobija (skrydžio baimė), ji gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kai kuriems žmonėms ši baimė išryškėja vos tik pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, o kitiems – po tam tikrų patirčių.
Su kokiomis kitomis baimėmis gali būti susijusi?
Nosokomefobija neretai susijusi su kitomis, panašiomis baimėmis, kurios dažnai kyla gydymo įstaigose:
- Baimė skausmo (agliophobia)
- Baimė onkologinių ligų (carcinophobia)
- Baimė uždarų patalpų, tokių kaip mažos apžiūros kabinos (claustrophobia)
- Baimė matyti kraują (hemophobia)
- Baimė gydytojų (iatrophobia)
- Baimė dėl mikrobų (mysophobia)
- Baimė susirgti (nosophobia)
- Baimė operacijų (tomophobia)
- Baimė vaistų (pharmacophobia)
- Baimė mirties (thanatophobia)
- Baimė injekcijų ar adatų (trypanophobia)
Nosokomefobijos priežastys
Tikslūs šios baimės atsiradimo mechanizmai kol kas iki galo neišaiškinti, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie jos vystymosi:
- Paveldimumas – jei šeimoje yra nerimo arba kitų fobijų atvejų, rizika didėja.
- Asmeninės traumuojančios patirtys, susijusios su ligoninėmis, tokios kaip sunkios vaikystės ligos ar artimo žmogaus netektis ligoninės aplinkoje.
- Kitos su gydymu susijusios baimės – pavyzdžiui, dėl kraujo, adatų, sterilumo ar net nuogybės.
- Žiniasklaidos formuojamas ligoninių įvaizdis, nes jose dažnai nušviečiami pavojai, nelaimės ar klaidos.
- Padidėjęs jautrumas kvapams – stiprus dezinfekcijos, vaistų ar kitų ligoninėms būdingų kvapų jautrumas gali kelti papildomą stresą.
Ligos simptomai
Susidūrus su ligoninės aplinka arba net mintyse įsivaizdavus tokį vizitą, žmogui gali pasireikšti stiprūs nerimo ar net panikos požymiai. Kai kuriems būdinga vadinamoji „balto chalato baimė“ – kai padidėja kraujospūdis ir jaučiamas nerimas gydytojų akivaizdoje.
- Dažnas ar sunkus kvėpavimas, hiperaventiliacija
- Galvos svaigimas
- Sausas burnoje pojūtis
- Smarkus prakaitavimas
- Raumenų įtampa
- Pykinimas ar net vėmimas
- Kosmarai
- Panika arba stiprūs nerimo priepuoliai
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Virpėjimas arba drebėjimas
- Stiprus noras pabėgti ar pasislėpti
Kaip nustatoma nosokomefobija
Nors daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai gydymo įstaigose, fobija pasižymi itin stipria baime, kuri ima daryti įtaką sprendimams ir kasdienybės kokybei. Siekiant šios fobijos diagnozės, specialistai vertina simptomų pobūdį, jų trukmę bei tai, kiek stipriai jie trikdo kasdienį gyvenimą.
- Ar baimės pojūtis labai stiprus ir sukelia nerimą?
- Ar ši baimė jau trukdo jūsų kasdienybei ir kelia nuolatinį stresą?
- Ar simptomai tęsiasi ilgiau nei pusę metų?
- Ar baimė yra neproporcinga realiam pavojui?
- Ar nuolat bandoma vengti ligoninių, net kai yra poreikis ten apsilankyti?
- Ar jaučiate fizinius nerimo ar panikos simptomus?
Nosokomefobijos gydymas
Lengvesniais atvejais gydymas gali būti nereikalingas, tačiau jei baimė pradeda riboti gyvenimą ar trukdo rūpintis savo ar artimųjų sveikata, verta ieškoti pagalbos. Yra kelios veiksmingos strategijos ir terapijos:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia išmokti suprasti ir keisti neigiamas mintis, kurios susijusios su ligoninėmis. Susitikimų metu stengiamasi įsisąmoninti baimės kilmę ir palaipsniui jos atsisakyti.
- Ekspozicijos terapija (desensibilizacija) – laipsniškas susidūrimas su baimę keliančiais objektais ar situacijomis, pradedant nuo mažiausiai bauginančių, pamažu pereinant prie sudėtingesnių (nuotrauka, tada ligoninė iš išorės, galiausiai – realus apsilankymas viduje).
- Hipnoterapija – jos metu žmogus įvedamas į ramybės būseną, kurioje lengviau keisti požiūrį į baimę.
- Medikamentinis gydymas – kai kuriais atvejais nerimą gali padėti sumažinti antidepresantai ar vaistai nuo nerimo (šie preparatai nėra gydymo esmė, bet gali palengvinti situaciją, kai būtinas apsilankymas ligoninėje).
Kaip sumažinti nosokomefobijos riziką?
Tikslių prevencinių priemonių, kurios visiškai užkirstų kelią šiai fobijai, nėra. Tačiau bendras psichinės sveikatos palaikymas bei reguliarus rūpinimasis savimi gali būti naudingi:
- Ribokite alkoholio bei svaiginamųjų medžiagų vartojimą.
- Mažinkite kasdienį stresą.
- Meskite rūkyti bei venkite kitų tabako produktų.
- Leiskite daugiau laiko su artimais žmonėmis.
- Išbandykite naują veiklą ar pomėgius tam, kad atitrauktumėte mintis nuo fobijos.
Ką verta žinoti apie prognozę?
Pilnai išgydoma ši baimė nėra, tačiau taikant tinkamas terapijas ir nuosekliai dirbant su savimi, dauguma žmonių geba ženkliai sumažinti jos įtaką savo gyvenimui.
Kaip geriau susitvarkyti su ligoninės baime?
Kiekvienam žmogui anksčiau ar vėliau tenka apsilankyti pas gydytoją ar atsidurti gydymo įstaigoje. Yra keletas patarimų, kurie gali padėti geriau valdyti šią baimę ir palengvinti kasdienybę:
- Stenkitės rinktis malonesnes, jaukesnes gydymo įstaigas – dauguma naujesnių ligoninių projektuojamos taip, kad primintų jaukią buities erdvę.
- Iš anksto planuokite, kas padės apsilankymo metu: pasiimkite patogius daiktus, mėgstamą knygą ar žaidimų, kvieskite palaikančius žmones.
- Praktikuokite nusiraminimo pratimus – kvėpavimo, dėmesingo sąmoningumo, laisvo raumenų atpalaidavimo technikas. Sutelkite dėmesį į pojūčius – lieskite malonų daiktą ar mėgaukitės mėgstamu užkandžiu, stebėdami jo skonį.
- Venkite kofeino – jis gali pagilinti nerimo simptomus.
- Aptarkite savo baimę su artimu žmogumi ar patikimu specialistu.
