Nosokominė infekcija – tai susirgimas, kuris išsivysto gydymo įstaigoje gydantis kitos ligos ar būklės. Tokios infekcijos galimos ligoninėse, chirurgijos centruose, dializės klinikose ir ilgalaikės priežiūros įstaigose. Jos gali būti sunkios ir netgi kelti pavojų gyvybei. Jei gydymo įstaigoje atsiranda infekcija, ji paprastai laikoma nosokomine, jei simptomai pasireiškia per 48 valandas nuo atvykimo ar hospitalizacijos, per tris dienas po išrašymo arba per trisdešimt dienų nuo chirurginės operacijos.
Infekcijos tipai
Nosokominės infekcijos gali būti įvairios, priklausomai nuo aplinkybių ir patogenų, sukeliančių jas:
- C. difficile infekcija: Ši bakterija dažnai sukelia viduriavimą ir storosios žarnos uždegimą. Dažnas atsinaujinimas būdingas apie 16 % užsikrėtusiųjų.
- Šlapimo takų infekcija, susieta su kateteriu (CAUTI): Net trečdalį šių infekcijų sudaro šlapimo takų uždegimai dėl ilgą laiką naudojamų šlapimo kateterių.
- Infekcija per centrinę veninę liniją (CLABSI): Kraujo užkrėtimas per centrinį kateterį sudaro apie 14 % visų gydymo įstaigose įgyjamų infekcijų.
- MRSA (meticilinui atspari auksinio stafilokoko infekcija): Šiai bakterijų grupei būdingas atsparumas dažniausiai naudojamiems antibiotikams, įskaitant peniciliną ir meticiliną.
- Chirurginės žaizdos infekcija (SSI): Beveik kas penkta ligoninės infekcija yra susijusi su chirurgine intervencija, jos gali pažeisti tiek odą, tiek gilesnius audinius ar netgi implantus.
- Plaučių uždegimas dėl ventiliacijos (VAP): Dirbtinė plaučių ventiliacija kartais gali lemti infekcinį plaučių uždegimą, kuris sudaro apie 15 % visų tokių atvejų.
Simptomai ir priežastys
Nosokominės infekcijos simptomai
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Kosulys
- Pilvo skausmas
- Sutrikęs širdies ritmas
- Viduriavimas
- Dažnas šlapinimasis
- Skausmingas šlapinimasis
- Sumišimas ar irzlumas
Kas sukelia nosokomines infekcijas?
Šias infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai. Dažniausi:
- Bakterijos (tarp jų ir gramnegatyvinės bakterijos, galinčios sukelti kraujo užkrėtimą, plaučių uždegimą, meningitą)
- Clostridioides difficile bakterija, galinti sukelti sunkų viduriavimą ir storosios žarnos uždegimą
- MRSA – atspari daugeliui antibiotikų bakterija
- Virusai, tokie kaip hepatito virusai
Dažniausias perdavimo kelias – per lašelius, kai žmogus čiaudi ar kosti, taip pat dėl netinkamos higienos arba nesterilizuotų įrankių naudojimo.
Rizikos veiksniai
- Kateteriai ar kiti nuolatiniai drenažai
- Dirbtinė plaučių ventiliacija
- Dažni injekcijos ir invazinės procedūros
- Chirurginės operacijos
Didžiausią riziką patiria asmenys, kurių imunitetas susilpnėjęs.
Galimos komplikacijos
- Kraujotakos infekcijos per centrinę liniją: gali sukelti endokarditą, tromboflebitą, kaulų infekcijas, abscesus ar sepsį.
- Chirurginės žaizdos infekcija: gali pailginti žaizdų gijimą, prireikti pakartotinės operacijos, sukelti audinių ar implantų atmetimą, organizmo ertmių infekcijas arba sepsį.
- Kateterio sukeltos šlapimo takų infekcijos: gali komplikuotis rimtais šlapimo takų uždegimais ar sepsiu.
- Ventiliatoriaus sukelta pneumonija: gali lemti kvėpavimo nepakankamumą, pūlių kaupimąsi pleuros ertmėje (empiemą), sepsį.
Diagnozavimas
Nosokominės infekcijos dažnai įtariamos, kai pacientui gydantis ligoninėje atsiranda būdingų simptomų. Pradiniai požymiai gali būti odos bėrimas, paraudimas aplink žaizdą ar kateterio vietą. Diagnozei patvirtinti dažnai atliekami kraujo arba šlapimo tyrimai.
Gydymas
Infekcijų gydymas priklauso nuo jų sukėlėjo ir tipo. Gali būti skiriami:
- Antibiotikai (bakterinėms infekcijoms)
- Antivirusiniai vaistai (virusinėms infekcijoms)
- Vaistai nuo grybelių (grybelinėms infekcijoms)
Vienas iš didžiausių iššūkių gydant nosokomines infekcijas – atsparių vaistams mikroorganizmų plitimas. Dėl šio reiškinio, vadinamo atsparumu, kai kurios infekcijos sunkiai pasiduoda gydymui.
Prevencija
Nors visiškai išvengti visų užkrėtimų neįmanoma, yra nemažai priemonių, padedančių sumažinti riziką:
- Reguliarus rankų plovimas – viena veiksmingiausių priemonių.
- Pasidomėkite gydytojų dirbamomis higienos priemonėmis ir drąsiai klauskite, jei turite nuogąstavimų.
- Jei naudojate kateterį – pasiteiraukite, ar jis vis dar reikalingas kiekvieną dieną.
- Vartokite antibiotikus tik tiksliai pagal gydytojo nurodymą.
- Klauskite gydytojo apie tinkamiausio antibakterinio gydymo pasirinkimą, jei reikia atlikite papildomus tyrimus.
- Pasikalbėkite apie infekcijų prevenciją operacijos metu ir po jos.
- Stebėkite, ar nėra infekcijos požymių žaizdų ar kateterių vietose – paraudimas, skausmas ar pūliavimas turėtų kelti įtarimą.
- Reguliariai skiepijantis atnaujinkite gripo ar kitas rekomenduojamas vakcinas.
Prognozė
Laiku nustačius ir pradėjus gydymą, daugelis pacientų visiškai pasveiksta. Visgi dažnai prireikia ilgesnio buvimo ligoninėje ir papildomo gydymo, o kai kuriais atvejais infekcijos gali sukelti sunkias komplikacijas arba baigtis mirtimi.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei gydotės ligoninėje ar neseniai jums atlikta operacija, svarbu nedelsti ir pasikalbėti su gydytoju atsiradus naujiems ar stiprėjantiems simptomams. Anksčiau pradėtas gydymas gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių.
