Orthopoxvirus: rūšys, perdavimo būdai, simptomai ir gydymas

Orthopoksvirusai – tai virusų grupė, kuri dažniausiai sukelia iškilų, nelygų bėrimą ant odos. Šie virusai yra zoonotiniai, vadinasi, jie gali plisti tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių. Nors pagrindiniais šeimininkais dažnai tampa žinduoliai, tokie kaip karvės, katės ar įvairūs smulkūs graužikai, tam tikrose situacijose orthopoksvirusai gali užkrėsti ir žmogų. Iš visos šios virusų grupės, tik raupų ir mpox virusai plinta nuo žmogaus žmogui – pastarieji vis dar aptinkami, o raupai jau yra išnaikinti ir nebeplinta.

Orthopoksvirusų pavyzdžiai

Akhmeta virusas
Alaskapox virusas
Kupranugarių raupų virusas
Karvių raupų virusas
Arklių raupų virusas
Mpox virusas
Vakcinijos virusas (naudojamas skiepams nuo raupų)
Variolos virusas (tai yra virusas, sukeliantis raupus)

Simptomai ir priežastys

Orthopoksvirusų simptomai

Dažniausias orthopoksvirusų sukeltas požymis – specifinis iškilus, aiškiai apribotas bėrimas. Jo raida vyksta keliais etapais: iš pradžių dėmelės būna lygios, vėliau tampa iškilios, virsta pūslėmis, kurios užsipildo skysčiu, o galiausiai susiformuoja šašai. Paprastai užtrunka keletą savaičių. Bėrimas gali būti skausmingas, dažnai niežti. Priklausomai nuo viruso rūšies, bėrimas gali atsirasti įvairiose kūno vietose – delnuose, pėdose, lytinių organų srityje, aplink išangę.

Raumenų skausmai
Patinę limfmazgiai

Kaip plinta orthopoksvirusai?

Šios grupės virusai gali plisti tiek nuo gyvūnų žmogui, tiek tarp žmonių. Užsikrėsti galima įkandus ar įdrėskus infekuotam gyvūnui, taip pat tiesioginiam kontaktui su jo krauju, kūno skysčiais ar bėrimu. Žmogus žmogui orthopoksvirusai perduodami glaudžiai bendraujant – per kvėpavimo lašelius (kosėjant, čiaudint, kalbant), turint tiesioginį sąlytį su žaizdų išskyromis ar per artimą fizinį, intymų kontaktą.

Kokie gyvūnai perneša orthopoksvirusus?

Naminių gyvūnų rūšys, ypač katės ir šunys
Alaskapox virusą perneša pelėnai ir kirstukai
Mpox virusą dažniausiai nešioja žiurkės, pelės, voverės ir kiti smulkūs graužikai

Kai kurie orthopoksvirusai gali būti perduodami gyvūnams ir per vabzdžius, pavyzdžiui, erkes.

Susiję įrašai

Diagnozė ir tyrimai

Gydytojai dažniausiai įtaria orthopoksvirusus, pastebėję būdingą bėrimą ar kitus simptomus. Patvirtinti diagnozę galima atlikus kraujo, odos pažeidimo ar pažeistos vietos skysčio tyrimus.

Gydymas ir valdymas

Šios infekcijos gydomos tik tada, kai liga yra labai sunki. Kartais, ypač sergant mpox, skiriami antivirusiniai vaistai, skirti ir raupų gydymui. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamas vakcinijos antikūnų preparatas (VIG-IV).

Prevencija

Kai kurių orthopoksvirusų rizikos grupėms siūloma vakcinacija – šiandien yra skiepų tiek nuo mpox, tiek nuo raupų. Papildomai galima sumažinti užsikrėtimo tikimybę laikantis kelių svarbių atsargumo priemonių:

Naudoti apsaugines priemones (pvz., pirštines, kaukę), jei darbo ar laisvalaikio metu susiduriate su gyvūnais, galinčiais platinti virusą
Vengti tiesioginio kontakto su infekuotais gyvūnais ar žmonėmis (įskaitant ir žuvusius gyvūnus)
Neliesti daiktų ir patalynės, kurie galėjo būti užkrėsti orthopoksvirusais
Gerai termiškai apdoroti maisto produktus iš gyvulių dalių
Reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu
Saugiai elgtis lytinių santykių metu, naudoti prezervatyvus, dantų užtvaras
Naudoti asmenines apsaugos priemones, jei slaugote užsikrėtusį žmogų

Prognozė ir gyvenimas su orthopoksvirusais

Dauguma orthopoksvirusų infekcijos žmonėse pasitaiko retai, o po raupų išnaikinimo pavojus gyvybei dėl šių virusų labai sumažėjęs. Susirgus svarbu laikytis gydytojo patarimų, stebėti simptomus namuose ir stengtis būti atskirai nuo kitų žmonių tol, kol liga aktyvi, kad sumažintumėte užkrėtimo pavojų aplinkiniams.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Jei buvo artimas kontaktas su žmogumi ar gyvūnu, galėjusiu platinti orthopoksvirusus
Atsiradus naujam bėrimui ar žaizdų
Pajutus karščiavimą, raumenų skausmus, išsipūtusius limfmazgius