Blyškumas – tai odos ar gleivinių spalvos netekimas, kuomet oda atrodo šviesesnė nei įprastai. Ši būsena dažniausiai yra laikina, tačiau kai kuriais atvejais gali tęstis ilgiau, jei blyškumą sukelia nediagnozuota sveikatos problema. Išgydžius pagrindinę ligą, odos spalva paprastai grįžta į pradinę būklę.
Kas yra blyškumas?
Blyškumas pasireiškia sumažėjusia natūralia odos spalva, dažnai paveikiant ne tik pačią odą, bet ir gleivines, pavyzdžiui, burnos, akių ar nosies vidaus paviršių. Svarbu žinoti, kad blyškumas skiriasi nuo albinizmo: albinizmas yra įgimtas pigmento nebuvimas odoje, plaukuose bei akyse, o blyškumas – tai laikinas, dažniausiai staigus spalvos sumažėjimas, kurį dažnai lemia išorinės ar vidinės organizmo būklės.
Blyškumo simptomai
Blyškumas pasireiškia šviesesne arba į pilkšvumą linkusia oda, kuri aiškiai pastebima lyginant su įprastu jūsų odos atspalviu. Taip pat šviesesnės gali pasidaryti gleivinės – burnoje ar akių vokuose.
- Blyški oda ar gleivinės
- Blyškumas dažniausiai išryškėja veide, aplink burną, nagų guoliuose, akių vokuose ar burnos viduje
- Kilus dėl gilesnių sveikatos sutrikimų gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip:
- Spaudimas ar skausmas krūtinėje
- Greitas širdies plakimas
- Svaigulys arba apalpimas
- Dusulys ar sunkesnis kvėpavimas
- Padidėjęs prakaitavimas ar drėgna oda
- Nuolatinis nuovargis
Kokiose kūno vietose pastebimas blyškumas?
- Veidas
- Pirštų nagų guoliai
- Akių gleivinės
- Vidinė burnos pusė
Kas yra lokalizuotas blyškumas?
Lokalizuotu blyškumu vadinama tokia situacija, kai spalvos sumažėjimas matomas tik vienoje galūnėje ar tam tikrame odos plote, pavyzdžiui, po traumos. Toks simptomas gali būti ir kitų sutrikimų požymis, todėl rekomenduojama kviestis gydytoją jo kilmei nustatyti.
Blyškumo priežastys
Blyškumą paprastai nulemia sumažėjęs kraujo ir deguonies kiekis odoje. Ši būsena gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – tiek dėl stipraus emocinio išgyvenimo, tiek dėl sveikatos sutrikimų ar net vaistų šalutinio poveikio.
- Stiprios emocinės reakcijos – baimė, stresas ar šokas
- Vartojami vaistai
- Pagrindinės ligos ar sveikatos sutrikimai
Ligos ir būklės, sukeliančios blyškumą
- Mažakraujystė (anemija)
- Kraujotakos sutrikimai, tokie kaip arterijų užsikimšimai
- Kvėpavimo takų ligos
- Netinkama mityba
- Nusilpimas dėl nušalimo ar perkaitimo
- Kraujavimai po traumų
- Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje
- Lėtinės infekcijos
- Tam tikros vėžio formos
- Vitaminų trūkumas
Rizikos veiksniai
Blyškumas gali pasireikšti visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Dažnai šis simptomas vaizduojamas dramatiškuose filmų ar serialų epizoduose, kur veikėjas, išsigandęs ar šokiruotas, staiga pablykšta. Nors tai ne visada atspindi tikrovę, svarbu žinoti į ką atkreipti dėmesį norint atpažinti galimas sveikatos problemas tiek sau, tiek artimiesiems.
Kaip nustatomas blyškumas?
Blyškumą gydytojas įvertina išklausęs paciento simptomų aprašą ir atlikęs apžiūrą. Dažnai gali būti užduodama klausimų apie simptomų atsiradimo laiką, papildomus požymius (pavyzdžiui, dusulį ar skausmą), emocines situacijas, kurios galėjo išprovokuoti būklę.
Kokie tyrimai taikomi?
- Kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, leukocitų kiekio analizė), skirti nustatyti kraujo ląstelių kiekį
- Vidinių kraujavimų paieškai gali būti atliekama endoskopija ar kolonoskopija
- Vidaus organų – širdies, inkstų, plaučių – veiklos tyrimai
- Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgenas ar angiografija, padeda įvertinti arterijų būklę ir rasti galimus vidinius pažeidimus
Blyškumo valdymas ir gydymas
Neretai blyškią odą galima pastebimai pagerinti streso mažinimu ar pilnaverte mityba. Jei diagnozuojama pagrindinė liga, gydytojas paskirs atitinkamą gydymą ar vitaminų papildus priklausomai nuo nustatytų trūkumų.
Kaip gydomas blyškumas?
- Sveikatos būklės valdymas vaistais arba specialisto priežiūra
- Subalansuota mityba
- Vitaminų ar maisto papildų vartojimas, kai diagnozuotas jų trūkumas
- Streso valdymo technikos, padedančios nusiraminti patyrus baimės ar nerimo priepuolį
- Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos arba kraujo perpylimo, ypač jei blyškumą sukėlė traumos, vidiniai kraujavimai ar rimti kraujotakos sutrikimai
Kiek laiko trunka blyškumas?
Blyškumas paprastai išnyksta greitai – dažnai per kelias minutes, valandas ar keletą dienų, priklausomai nuo priežasties. Jei būklę lemia emociniai faktoriai, oda savo spalvą susigrąžina atslūgus jauduliui ir širdies ritmui grįžus į normalų lygį. Sergant tokiomis ligomis kaip anemija, sveikimas gali užtrukti ilgiau – kartais kelis mėnesius.
Kaip sumažinti blyškumo riziką?
Nors visiškai išvengti blyškumo dažniausiai nepavyks, tam tikri įpročiai gali sumažinti šio reiškinio tikimybę:
- Maitinkitės visaverčiu, vitaminų turtingu maistu
- Gydykite pagrindinius sveikatos sutrikimus
- Reguliariai rūpinkitės emocine sveikata ir, prireikus, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus
- Meskite rūkyti
Prognozė ir kasdienybė su blyškumu
Prognozė labai priklauso nuo blyškumo priežasties bei to, kaip greitai gaunama pagalba. Dažniausiai simptomai greitai susilpnėja pradėjus tinkamą gydymą ar pakeitus gyvenimo būdą. Svarbu nepraleisti rimtesnių požymių ir laiku kreiptis į gydytoją – ypač jei blyškumas netikėtai užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Kai oda išlieka blyški ir nepagerėja ilgą laiką, arba blyškumas stiprėja
- Jei pastebimas blyškumas tik vienoje kūno dalyje
- Atsiranda papildomų simptomų: skausmas, dusulys, itin greitas širdies plakimas
- Blyškumas prasidėjo po sužeidimo.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui:
- Kokia yra mano blyškumo priežastis?
- Ar reikia specialisto konsultacijos dėl pagrindinės ligos?
- Kada tikėtina, kad oda atgaus normalią spalvą?
- Kaip sumažinti tikimybę, kad blyškumas pasikartos ateityje?
