Papiliarinė skydliaukės vėžio forma yra dažniausia šios liaukos onkologinė liga. Ji prasideda iš folikulinių skydliaukės ląstelių, kurios gamina baltymą tireoglobuliną. Ši vėžio forma auga lėtai ir dažniausiai atsiranda viename iš skydliaukės skilčių.
Kas yra papiliarinis skydliaukės vėžys?
Skydliaukė, panaši į drugelį, yra kaklo priekyje, po oda. Tai hormoninę pusiausvyrą reguliuojanti liauka, lemianti daugelį svarbių organizmo procesų. Papiliarinis vėžys – arba papiliarinė skydliaukės karcinoma – vystosi būtent iš šios liaukos folikulinių ląstelių.
Išskiriamos kelios papiliarinio skydliaukės vėžio atmainos. Dažniausiai pasitaiko folikulinis variantas; kitos – kolumninis, stulpinių ląstelių, insuliarinis ar difuzinės sklerozės variantai – būna retesnės, bet gali plisti ir augti greičiau.
Kam būdingas šis vėžys?
Papiliarinis skydliaukės vėžys gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojamas vidutinio amžiaus žmonėms. Moterys serga šiuo vėžiu dažniau nei vyrai. Nors vaikystėje PTC reta, visgi tarp vaikų ji dominuoja tarp visų skydliaukės navikų.
Paplitimas ir svarba
Papiliarinis skydliaukės vėžys sudaro net iki 80–85 % visų skydliaukės navikų. Nors pati liga dažnai laikoma rimta, ji pasižymi viena geriausių išgyvenamumo prognozių tarp skydliaukės vėžio formų. Dažniausiai pasveikstama visiškai, o liga retais atvejais tampa mirtina.
Kaip vėžys plinta?
Papiliarinis vėžys iš pradžių paprastai išplinta į kaklo limfmazgius. Šios mažos struktūros yra limfinės ir imuninės sistemos dalis. Nepaisant dažnai lėto augimo, apie 30 % pacientų diagnozės metu jau būna išplitę metastazės į kitus audinius ar limfmazgius.
Papiliarinio skydliaukės vėžio simptomai
Pagrindinis požymis – neskausmingas gumbelis ar mazgas skydliaukėje. Dažniausiai kitų simptomų nebūna. Retesniais atvejais pacientai gali jausti skausmą kakle, žandikaulyje ar ausyje. Jei navikas stipriai didėja, jis gali spausti kvėpavimo ar rijimo takus, tuomet tampa sunku kvėpuoti arba ryti.
Papiliarinio skydliaukės vėžio priežastys
Nors ligos atsiradimo priežastis nėra iki galo aiški, išskirti keletas rizikos veiksnių. Svarbūs paveldimumas, jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis ir tam tikros genetinės būklės.
Spinduliuotė ir rizika
- Asmenims, kuriems vaikystėje ar vėliau buvo taikytas didelės dozės spindulinis gydymas kaklo srityje (vėžiui ar kai kurioms gerybinėms ligoms), padidėja vėžio rizika.
- Radiaciniai incidentai, tokie kaip Černobylio atominės elektrinės avarija, žymiai išaugino papiliarinio skydliaukės vėžio atvejų skaičių paveiktuose regionuose.
Paveldimas polinkis
- Familinė adenominio polipozė (Gardner sindromas) – reta genetinė liga, kai žarnyne susidaro daugybė ikivėžinių darinių, gegali išsivystyti įvairių organų navikai, tarp jų ir skydliaukėje.
- Vernerio sindromas – liga, pasireiškianti priešlaikiniu senėjimu ir žymiai išaugusia vėžių rizika, tarp kurių dažnai pasitaiko ir skydliaukės navikai.
- Carney kompleksas – reta genetinė būklė, lemianti įvairių navikų riziką, tarp kurių gali būti ir skydliaukės navikai.
Minėti paveldimi sindromai sudaro tik apie 5 % visų papiliarinių skydliaukės vėžio atvejų.
Diagnozės nustatymas
Papiliarinio skydliaukės vėžio pirmasis ženklas dažnai būna pajustas lambelis kakle arba gydytojo pastebėtas mazgas įprastinės patikros metu. Kartais mazgelis aptinkamas netyčia, atliekant kitus diagnostinius tyrimus.
Diagnozuojant ligą dažniausiai atliekama:
- Vaizdinė diagnostika – ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) padeda tiksliai nustatyti mazgo vietą ir savybes.
- Plonos adatos biopsija – gydytojas mažos adatos pagalba paima audinio mėginį iš mazgo ir patologas mikroskopu nustato, ar tai vėžinės ląstelės, ir kokio tipo vėžys yra.
- Galima paskirti ir genetinę konsultaciją, siekiant įvertinti paveldimų ligų riziką.
Gydymo metodai
Kaip bus gydomas papiliarinis skydliaukės vėžys, priklauso nuo naviko dydžio, jo vietos ir ar vėžinės ląstelės jau spėjo išplisti į kitus organus.
Pagrindinis gydymo būdas – chirurginis. Priklausomai nuo situacijos, gali būti pašalinta tik dalis skydliaukės (lobektomija) arba visa liauka (tireidektomija). Jei navikas išplitęs į limfmazgius, kartu pašalinami ir pažeisti limfmazgiai.
Po visiškos skydliaukės šalinimo operacijos reikės visą gyvenimą vartoti hormonų pakaitalus.
Taip pat gali būti taikoma:
- Radioaktyvaus jodo terapija – skydliaukės ir vėžio ląstelės sugeria jodą, todėl jodo radioaktyvioji forma leidžia sunaikinti likusias naviko ar įprastas skydliaukės ląsteles po operacijos.
- Išorinė radioterapija arba vidinė spindulinė terapija (brachiterapija) – stiprūs spinduliai nukreipiami į auglį iš išorės arba radioaktyvios medžiagos įmontuojamos į naviką ar šalia jo.
- Retai naudojama chemoterapija.
Galimos šalutinės reakcijos ir komplikacijos
Nuolatinis hipotirozės vystymasis dažnas po skydliaukės visiško pašalinimo ir radioaktyvaus jodo terapijos – dėl to būtina nuolat vartoti tiroksino preparatus.
Operacijos metu galimos tokios komplikacijos:
- Infekcija.
- Netikėtai pašalintos ar pažeistos prieskydinės liaukos, atsakingos už kalcio balansą kraujyje.
- Pažeista pasikartojanti gerklų nervo šaka, sukelianti užkimimą ar silpną balsą.
Radioaktyvaus jodo terapijos metu galimos:
- Pykinimas, vėmimas.
- Seilių liaukų patinimas.
- Pereinamas skydliaukės hormonų perteklius kraujyje.
- Plaučių fibrozė (kai kuriems pacientams išsivysto plaučių randėjimas).
- Pavieniais atvejais sumažėja vaisingumas, labai retai išsivysto leukemija ar pieno liaukų, šlapimo pūslės navikai.
Ar galima išvengti papiliarinio skydliaukės vėžio?
Dauguma ligonių neturi žinomų rizikos veiksnių, todėl papiliarinio skydliaukės vėžio prevencija – dažniausiai neįmanoma. Kadangi spinduliuotė yra žinomas rizikos faktorius, gydytojai vengia mažiems vaikams taikyti radioterapiją dėl nenuodingų būklių.
Tam tikri vaizdinės diagnostikos tyrimai (pavyzdžiui, rentgeno ar KT) taip pat spinduliuoja, tačiau jų sukelta rizika gerokai mažesnė ir iki galo neįvertinta.
Tiems, kurių šeimoje yra buvę šio vėžio atvejų ar kurie turi paveldimų genetinių būklių, gali būti rekomenduojama genetinė konsultacija – kai kuriais atvejais siūloma preventyviai šalinti skydliaukę, kad būtų išvengta vėžio atsiradimo.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Papiliarinio skydliaukės vėžio prognozė dažniausiai yra puiki, ypač jei diagnozuojama jaunam žmogui ir navikas nedidelis. Net jei vėžys išplitęs į kaklo limfmazgius, gydymas dažnai veiksmingas, o mirtingumas – labai mažas.
Kai kurie veiksniai, galintys pabloginti prognozę:
- Vyresnis nei 55 metų amžius diagnozuojant ligą.
- Didelio dydžio navikas.
- Išplitimas į tolimus organus.
- Retos, agresyvesnės papiliarinio vėžio atmainos (pvz., stulpinių ląstelių).
Bendras penkerių metų išgyvenamumas sergant papiliariniu skydliaukės vėžiu siekia daugiau nei 90 %. Daugelis žmonių po gydymo gyvena dar dešimtmečius.
Gyvenimas su papiliariniu skydliaukės vėžiu
Po gydymo reikia reguliariai lankytis pas gydytojus, įprastai – kas 6–12 mėnesių penkerius metus, kad būtų stebima, ar liga neatsinaujina. Jei pašalinta visa skydliaukė arba taikyta radioaktyvaus jodo terapija, būtina nuolat vartoti skydliaukės hormonų pakaitus. Gydytojas stebės ir koreguos vaistų dozę pagal jūsų poreikius visą likusį gyvenimą.
