Papiledema – tai būklė, kai dėl padidėjusio spaudimo galvos viduje pradeda tinti abiejų akių regos nervo diskai. Paprastai ši būklė kyla dėl sutrikusios smegenų skysčio cirkuliacijos, dėl ko padidėjęs spaudimas ima veikti ir akis. Svarbu žinoti, kad tai gali būti pavojinga gyvybei situacija, todėl laiku pastebėti simptomai ir gydymas ypač svarbūs.
Kas yra papiledema?
Papiledema reiškia abiejų akių regos nervo diskų paburkimą – tai aiškus požymis, kad padidėjo spaudimas galvoje. Paprastai mūsų organizme smegenų skystis nuolat susidaro ir vėl įsisavinamas, saugodamas smegenis nuo sužeidimų. Tačiau kai šio skysčio susikaupia per daug ar jo nutekėjimas sutrinka, kaupiasi spaudimas aplink smegenis ir regos nervą.
Regos nervo diskas – tai vieta, kur regos nervas jungiasi su akimi. Per jį gaunami regos signalai perduodami į smegenis. Kai padidėja spaudimas kaukolės viduje, dažniausiai patinsta abiejų akių diskai. Jei matomas tik vienos akies regos nervo disko paburkimas, įprastai diagnozuojama regos disko edema, o ne papiledema.
Papiledema dažniausiai indikuoja rimtesnę sveikatos problemą, todėl reikalinga skubi gydytojo apžiūra.
Kas dažniausiai serga papiledema?
Ši liga dažniau pasitaiko moterims, ypač sulaukusioms 20–44 metų amžiaus. Didelės rizikos grupei priklauso žmonės, turintys antsvorio arba nutukimą (kūno masės indeksas virš 25 ar 30). Skaičiuojama, kad iš 100 000 šios grupės moterų papiledema diagnozuojama apie 13 atvejų.
Kitos populiacijos grupės šia liga serga kur kas rečiau – apie 0,9 atvejo iš 100 000 žmonių.
Papiledemos simptomai
- Daugelis žmonių gali jausti tik nežymius simptomus arba išvis jų nepastebėti.
- Galvos skausmai, kurie neretai stipresni rytais ar gulint.
- Praiilgstantys regos sutrikimai – keliolikos sekundžių trunkantys laikini matymo pasikeitimai; vaizdas gali tapti neryškus, pakisti iki tamsaus ar net visiškai išnykti. Dažnai šie simptomai pasireiškia keičiant kūno padėtį.
- Dvejinas matymas (regimas du vaizdus vietoje vieno) – tai gali atsirasti dėl akių raumenis veikiančių nervų pažeidimo.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Kai kada juntami neurologiniai sutrikimai, tokie kaip judesių ar mąstymo sunkumai.
Laikui bėgant, negydoma papiledema gali vis labiau pažeisti regėjimą.
Papiledemos priežastys
- Padidėjęs spaudimas galvos viduje yra pagrindinė priežastis.
- Didelį pavojų kelia nekontroliuojamas, ypač piktybinis, kraujospūdis.
- Galvos ar smegenų augliai.
- Infekcijos, kraujavimas arba uždegimai galvoje ar galvos smegenų dengiančiuose dangaluose.
- Smegenų venų sinusų trombozė – tai kraujo krešulys galvos kraujagyslėse.
- Geležies stoka kraujyje (anemija).
- Tam tikrų vaistų vartojimas – pavyzdžiui, retinoino rūgšties preparatai, didelės vitamino A dozės, tetraciklinų grupės antibiotikai, kai kurie steroidai.
- Be aiškios priežasties išsivystantis padidėjęs spaudimas galvos viduje – toks atvejis vadinamas idiopatine intrakranijine hipertenzija.
Ar papiledema paveldima?
Ši būklė nėra paveldima – tėvų genetika įtakos rizikai neturi.
Ar migrena gali sukelti papiledemą?
Migraina nėra priežastis, tiesiogiai sukelianti papiledemą.
Papiledemos nustatymas
Dažnai regos nervo diskų paburkimas pastebimas tiriant kitus simptomus, pavyzdžiui, galvos skausmus ar regėjimo pokyčius. Akių gydytojas gali apžiūrėti akis, atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip regos lauko tyrimas – tai padeda įvertinti, ar diskas išties pastorėjęs.
Jei pastebima regos nervo paburkimo požymių, rekomenduojamas galvos magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Jis leidžia detaliai ištirti kaukolės vidų ir nustatyti tikslią priežastį.
Papildomai gydytojas gali paskirti juosmens punkciją (spinalinį dūrią), kuri leidžia išmatuoti spaudimą ir tirti smegenų skysčio sudėtį. Kartais reikalingi ir kraujo tyrimai, pavyzdžiui, geležies ar kitų medžiagų kiekiui nustatyti.
Papiledemos vertinimas
Gydytojai vertina papiledemos stiprumą pagal specialią skalę – pavyzdžiui, Frisén skalę. Joje išskiriama nuo nulio (kai diskas atrodo beveik normalus, gal kiek neryškesniais kraštais) iki penktos laipsnio (kai diskas stipriai iškilęs – nebematyti nei pačių kraujagyslių, nei jų išėjimo iš disko).
Papiledemos gydymas
Jei padidėjęs spaudimas galvoje atsirado be aiškios priežasties, gydytojai dažnai skiria anglies anhidrazės inhibitorius, pavyzdžiui, acetazolamidą. Taip pat daug dėmesio skiriama svorio mažinimui ir išlaikymui – tai padeda sumažinti ilgalaikę ligos riziką.
Kai konservatyvus gydymas neveiksmingas, rekomenduojamos chirurginės procedūros siekiant sumažinti spaudimą galvos viduje.
Jei papiledema atsirado dėl kitos ligos ar būklės, pirmiausia svarbu pašalinti pagrindinę priežastį – tik tuomet bus galima kontroliuoti regos nervo paburkimą.
Nevykdant gydymo, ilgainiui galima prarasti dalį ar visą regėjimą vienoje ar abiejose akyse.
Kaip mažinti papiledemos riziką?
- Stenkitės reguliuoti kraujospūdį ir laiku gydyti arterinę hipertenziją.
- Palaikykite sveiką kūno svorį.
- Reguliariai lankykitės pas akių gydytoją – anksti pastebėjus pokyčius, žymiai lengviau užkirsti kelią komplikacijoms.
Kaip gyventi su papiledema?
Svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus, jei pastebite naujus ar blogėjančius galvos skausmus, pykinimą, vėmimą ar staiga pakitusią regą. Tik nuodugni gydytojų apžiūra ir laiku parinktas gydymas padės išvengti regos netekimo ir kitų rimtų pasekmių.
Kuo skiriasi papiledema ir pseudopapiledema?
Pseudopapiledema vadinamas regos nervo disko patinimo vaizdas, kuris atrodo kaip tikroji papiledema, tačiau iš tiesų nėra susijęs su regos nervo paburkimu. Kitaip tariant, diskas tik atrodo iškilęs, bet tiesioginio pažeidimo nėra.
