Paralyzinis žarnų nepraeinamumas – tai būklė, kai žarnynas kaip funkcionali organų sistema laikinai nustoja judėti ir neperstumia maisto bei atliekų. Dažniausiai ši būsena yra trumpalaikė ir išnyksta pašalinus ją sukėlusią priežastį. Peristaltikos, tai yra ritmingų žarnyno bangų, nutrūkimas lemia, kad žarnyne ima kauptis nesuvirškintas maistas, dujos ir skysčiai. Tokiu atveju žmogus jaučia pilvo pūtimą, tempimą, gali atsirasti vidurių užkietėjimas ar net pykinimas.
Turinys
Kaip vystosi paralyzinis nepraeinamumas
Šis žarnyno sutrikimas iš esmės yra funkcinė, o ne mechaninė problema: jokios fizinės kliūties virškinimo trakte nėra, bet judėjimo funkcija dėl tam tikrų signalų sutrikimo išnyksta. Kartais sustoja visas virškinamasis traktas, bet dažnai nepraeinamumas pasireiškia tik dalyje žarnos, ypač netoli uždegimo arba sužalojimo vietos. Paprastai tokią būklę išprovokuoja įvairios traumos, operacijos ar infekcijos, tačiau dažnas kaltininkas būna ir tam tikrų medžiagų disbalansas, vaistai, elektrolitų stoka ar metaboliniai pakitimai.
Paralyzinio žarnyno nepraeinamumo simptomai
- Pilvo pūtimas
- Pilvo apimties padidėjimas
- Dujos
- Vidurių užkietėjimas
- Pykinimas ir vėmimas
- Dehidratacija
Esant itin ryškiems šiems požymiams, reikėtų nedelsti kreiptis į medikus.
Priežastys, galinčios sukelti paralyzinį nepraeinamumą
Yra keletas priežasčių, dėl kurių gali išsivystyti šis žarnyno sustojimas:
Operacijos ir chirurginės intervencijos
Dažniausiai paralyzinis žarnyno nepraeinamumas iškyla po pilvo srities operacijų – tai natūrali kūno reakcija, kurią medikai įprastai numato ir planuoja. Tačiau ir kitos rūšies operacijos gali išprovokuoti šį žarnyno veiklos sustojimą.
Uždegimai
Pilvo srities uždegimai gali laikinai nutraukti žarnyno veiklą. Šią būklę skatinti gali tiek vietinė dirginanti reakcija, tiek toksiškos infekcijos. Dažniausios uždegiminės ligos, susijusios su paralyziniu nepraeinamumu, yra:
- Apendicitas
- Kasa uždegimas (pankreatitas)
- Pilvaplėvės uždegimas (peritonitas)
- Žarnyno virusiniai ar bakteriniai uždegimai (gastroenteritas)
- Tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas)
- Divertikulitas
- Naujagimių nekrotizuojantis enterokolitas
- Uždegiminės žarnyno ligos
- Botulizmas
- Sepsis
Vaistiniai preparatai
Kai kurie medikamentai gali reikšmingai sulėtinti žarnyno veiklą:
- Anticholinerginiai vaistai
- Opioidiniai analgetikai
- Tricikliai antidepresantai
- Fenotiazino grupės preparatai
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai
Žarnyno motoriką paveikti gali ir kai kurių mineralų stoka ar perteklius:
- Per mažas kalio kiekis kraujyje
- Padidėjęs kalcio kiekis
- Magnio trūkumas
- Fosforo stygius
Ligos ir kiti sveikatos sutrikimai
- Inkstų veiklos nepakankamumas
- Kvėpavimo funkcijos sutrikimai
- Plaučių uždegimas
- Nugaros smegenų pažeidimai
- Kraujotakos nepakankamumas žarnose (mezenterinė išemija)
- Cukrinio diabeto sukelta ketoacidozė
- Skydliaukės ligos, ypač hipotirozė
- Širdies infarktas
Diagnostikos metodai
Diagnozuojant šią būklę, gydytojui pakanka išklausyti ligos istoriją ir atlikti apžiūrą. Norint patvirtinti, kad nėra fizinės kliūties žarnyne, pasitelkiami rentgeno ar ultragarso tyrimai – jie parodo išplatėjusias, dujų ar skysčių prisipildžiusias žarnų dalis. Gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti elektrolitų ir mineralų pusiausvyrą organizme, ypač jei ieškoma galimos priežasties.
Gydymo principai
Pirmiausia yra ieškoma ir šalinama pagrindinė priežastis – infekcija ar liga, jei tokia nustatoma. Kartais, jei paralyzinis žarnyno nepraeinamumas išsivysto kaip natūrali organizmo reakcija po operacijos, sveikatos priežiūros specialistų komanda jau būna numačiusi atitinkamus veiksmus.
- Žarnyno poilsis – vengti maisto vartojimo, kol žarnyno veikla neatsinaujins
- Skysčių, druskų ir maistinių medžiagų papildymas lašeline (infuzijomis)
- Prokinetiniai vaistai, skirti atnaujinti žarnyno judesius, jei peristaltika savaime neatsistato
- Sunkesniais atvejais – nosies ir skrandžio zondas, skirtas pašalinti susikaupusį orą ir skysčius iš skrandžio
Prognozė ir pasveikimas
Dažniausiai paralyzinis nepraeinamumas praeina per keletą dienų, be didesnių komplikacijų. Jei žarnyno veikla neatsinaujina daugiau nei penkias dienas, gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, ieškodamas kitų galimų problemų. Daugumos pacientų būklė stabilizuojasi ir pagerėja be vaistų intervencijos. Atstatę skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, galima palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos. Ypač retais atvejais šios būklės pasveikimo laikas gali būti ilgesnis.