Paraquato apsinuodijimas – tai ypač pavojinga būklė, kurią sukelia sąlytis su paraquatu – stipriai nuodingu, plačiai žemės ūkyje naudojamu herbicidu. Ši cheminė medžiaga dažnai pasitelkiama piktžolėms naikinti ar augalams nudžiovinti prieš derliaus nuėmimą.
Kaip galima apsinuodyti paraquatu?
Net menkiausias kiekis paraquato kelia grėsmę gyvybei. Nuryti vos arbatinį šaukštelį šios medžiagos gali būti mirtina. Apsinuodijimas gali išsivystyti ne tik nurijus medžiagą, bet ir jai patekus ant odos, į akis ar į kvėpavimo takus, ypač jei oda pažeista. Net apranga, kontaktavusi su paraqautu, kelia pavojų. Toksiškų dalelių galima įkvėpti perpurškiant laukus ar dirbant netoli naudojamo herbicido.
Kaip dažnai pasitaiko paraquato apsinuodijimai?
Apsinuodijimų paraquatu pasitaiko nedažnai, tačiau juose dažniausiai nukenčia ūkininkai, žemės ūkio darbuotojai ar žmonės, gyvenantys šalia dirbamų laukų, kur ši medžiaga purškiama. Riziką sumažina saugumo priemonės: paraquatas dažnai dažomas ryškia spalva, kvapais ir specialiais priedais, sukeliančiais vėmimą, kad atsitiktinai nurijus būtų galima kuo greičiau pašalinti medžiagos likučius iš organizmo.
Paraquato apsinuodijimo simptomai
Pirmiausia ši nuodinga medžiaga pažeidžia virškinamąjį traktą bei kvėpavimo sistemą. Dažniausi ankstyvieji požymiai:
- Kosulys ar užspringimas
- Gerklės patinimas, perštėjimas
- Rijimo sunkumai
- Burnos, ryklės paraudimas, skausmas
- Kraujingos ar įprastos viduriavimas
- Pykinimas, vėmimas (taip pat gali būti vemiama krauju)
- Pilvo skausmas
- Kraujavimas iš nosies
Laikui bėgant paraquatas pasiekia ir kitus organizmo organus bei sistemas. Išsivysto:
- Konfūzija
- Trumpoji sąmonės stoka ar koma
- Labai greitas širdies plakimas
- Raumenų silpnumas
- Traukuliai
- Kraujospūdžio smukimas (šokas)
- Sunkus kvėpavimas ar dusulys
Iš kur kyla apsinuodijimas?
Dažniausiai nelaimės įvyksta, kai paraquatas pilamas į kitus indus, o juos palaikius, pavyzdžiui, vandeniu, kas nors netyčia išgeria. Apsinuodyti galima net ir dalelėms patekus ant rankų, ypač jei yra odos pažeidimų. Kvėpuojant purškiamomis dalelėmis ar medžiagai patekus į akis, taip pat galima apsinuodyti.
Galimos ilgalaikės pasekmės
Paraquato daroma žala dažnai būna negrįžtama. Sunkiais atvejais gali būti nepagydomai pažeidžiami vidaus organai:
- Plaučiai
- Širdis
- Kepenys
- Inkstai
Komplikacijų mastą lemia sugerstos medžiagos kiekis, sąlyčio būdas bei bendra organizmo sveikata.
Kaip nustatomas apsinuodijimas?
Svarbus detalus išsiaiškinimas, kiek ir kokiu būdu žmogus kontaktavo su paraquatu. Pirmiausia dėmesys skiriamas tiesiogiai gydymui, tačiau gydytojai taip pat gali tirti:
- Gyvybinius rodiklius: kraujospūdį, pulsą, kvėpavimo dažnį, temperatūrą
- Kraujo ir šlapimo sudėtį
- Širdies veiklą (atliekama EKG arba echoskopija)
- Plaučių būklę (krūtinės ląstos rentgenograma ar KT tyrimas)
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija
Kaip gydomas paraquato apsinuodijimas?
Tikslas – kuo greičiau pašalinti pavojingą medžiagą iš organizmo ir neleisti jai įsisavinti. Pirmieji žingsniai gali būti:
- Aktyvintosios anglies ar specialaus molio (Fullerio žemės) skyrimas – šios medžiagos mažina toksino pasisavinimą
- Pašalinami drabužiai, kurie galėjo liestis su paraquatu
- Jei reikia – per nosį įvedamas vamzdelis turiniui iš skrandžio pašalinti
- Odos ir akių plovimas tekančiu vandeniu kelias minutes
Po pradinio gydymo dažnai tenka ilgesnį laiką gulėti ligoninėje. Gydymas gali apimti:
- Dirbtinę plaučių ventiliaciją, jei nebegalima kvėpuoti savarankiškai
- Dializę sutrikus inkstų veiklai
- Kraujo valymą (hemoperfuziją) nuo toksinų
- Skysčių lašines infuzijas
- Vaistus, normalizuojančius kraujo spaudimą ar kitus simptomus
Ar yra priešnuodis paraquatui?
Šiuo metu nėra specifinio gydymo ar priešnuodžio, kuris neutralizuotų paraquatą. Svarbiausia – kuo greitesnis pašalinimas ir palaikomasis gydymas, siekiant sumažinti organų pažeidimą.
Ar naudojamas deguonis gydant paraquat apsinuodijimą?
Deguonis paprastai nėra skiriamas, nes šis cheminis junginys ypač destruktyviai veikia audinius sąveikaujant su deguonimi. Papildomas deguonis gali tik padidinti toksinį poveikį.
Kaip sumažinti pavojų apsinuodyti paraquatu?
Saugumo užtikrinimui būtina naudoti paraquatą tik pagal specialias taisykles, tarnybų nustatytus ribojimus ir instrukcijas. Rekomenduojama:
- Naudoti tik originalioje, užrakintoje ir pažymėtoje talpoje
- Laikyti vaikams ir neįgaliotiems asmenims neprieinamoje vietoje
- Paraquatą naudoti tik specialiai apmokytiems asmenims didelėse ūkinėse teritorijose
Prognozė ir kas laukia ateityje
Jei kontaktas su paraquatu buvo trumpalaikis ir kiekis buvo mažas, laiku suteikus pagalbą išgyvenimo tikimybė yra didesnė. Vis dėlto, net ir gavus gydymą, išgyvenimas po didelių dozių apsinuodijimo nėra užtikrintas, o ilgalaikės pasekmės gali lydėti visą gyvenimą.
Kaip prižiūrėti save po paraquato apsinuodijimo?
Kai kurie apsinuodijusieji visiškai atsigauna, tačiau kiti patiria ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Prieš išvykstant iš ligoninės, gydytojas pateiks rekomendacijas dėl ambulatorinių tyrimų ar gydymo, pavyzdžiui, vaistų ar dializės. Svarbu laikytis visų specialisto nurodymų, reguliariai lankytis paskirtuose apsilankymuose ir kuo greičiau pranešti apie bet kokį naujai atsiradusį negalavimą.
