Parosmija – tai būklė, kai žmogaus uoslė iškraipoma. Žmonės, patiriantys šį sutrikimą, kvapus pradeda justi visai kitaip nei anksčiau: net malonūs aromatai gali atrodyti bjaurūs ar net atstumiantys. Pavyzdžiui, ką tik iš orkaitės ištraukti sausainiai, dažniausiai kelia saldžias ir malonias asociacijas, tačiau sergant parosmija jie gali pasirodyti kaip supuvę ar nemalonūs.
Kas yra parosmija
Parosmija yra uoslės sutrikimas, dėl kurio žmonės kvapus jaučia iškraipytai. Kartais tai reiškia, jog nebejaučiami tam tikri aromatai iš aplinkos, o kartais – įprasti kvapai atrodo visiškai „neteisingi“. Svarbu nesupainioti šios būklės su anosmija: anosmija žymi visišką uoslės praradimą.
Dažnai kartu su parosmija pasireiškia kiti pojūčių pokyčiai, pavyzdžiui, disgeuzija – pakitęs skonio jutimas, arba ageuzija – visiškas skonio praradimas. Šie simptomai dažnai siejami su infekcinėmis ligomis, ypatingai kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis.
Kaip dažnai pasitaiko parosmija
Parosmija nėra itin reta – tam tikru gyvenimo metu ją patiria apie 4% suaugusiųjų, o pastaraisiais metais, ypač po virusinių infekcijų protrūkių, šis sutrikimas tapo dar dažnesnis. Nemažai sergančiųjų uoslės pokyčius pajunta praėjus keliems mėnesiams po ligos pradžios. Maždaug 40–75% žmonių, persirgusių kvėpavimo takų virusais, išgyvena vienokius arba kitokius uoslės sutrikimus.
Parosmijos simptomai
Iškreiptos uoslės simptomai kiekvienam žmogui gali būti skirtingi. Kai kuriems tai pasireiškia lengvai ir trumpam, o kitiems – sunkiai ir ilgą laiką. Dažniausiai simptomai atsiranda netrukus po infekcijos, kai organizmas dar atsigauna.
- Pojūčių netekimas tam tikriems kvapams aplinkoje.
- Nemalonus, dažnai supuvęs aromatas, kuris ypač jaučiamas prie maisto.
- Ankščiau malonūs kvapai tampa stiprūs, sunkiai pakeliami ar tiesiog nemalonių asociacijų.
Kas sukelia parosmiją
Yra nemažai priežasčių, galinčių iššaukti uoslės iškraipymą:
- Virusai, taip pat ir neseniai išplitusios infekcijos.
- Ūminis arba lėtinis sinusitas.
- Galvos traumos.
- Nosies polipai.
- Peršalimo ligos arba gripas.
- Vartojami vaistai.
- Lėtinė burnos sausuma.
- Rūkymas.
- Cheminių medžiagų poveikis.
- Onkologiniai gydymo metodai.
- Laikinės skilties epilepsija.
- Smegenų navikai (retesni atvejai).
Ar parosmija užkrečiama?
Pati parosmija nėra užkrečiama. Tačiau kai kurios ją sukeliančios infekcijos gali plisti nuo žmogaus žmogui. Siekiant apsisaugoti, svarbu laikytis higienos ir vengti kontakto su sergančiaisiais.
Kaip nustatoma parosmija
Diagnozę paprastai nustato otorinolaringologas. Gydytojas išklausinėja apie nesenai buvusias infekcijas, vartojamus vaistus bei gyvenimo būdo ypatumus, tokius kaip rūkymas. Dažnai pacientui tenka užuosti įvairias medžiagas ir įvardinti jų kvapą.
Neretai prireikia papildomų tyrimų:
- Taikomi vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso arba sinusų kompiuterinė tomografija.
- Kartais atliekami nosies ar sinusų audinio mėginiai (biopsija).
Tyrimų rezultatai leidžia išsiaiškinti tikslią priežastį ir parinkti geriausią gydymą.
Parosmijos gydymas ir valdymas
Uoslės sutrikimo gydymas priklauso nuo priežasties. Dauguma žmonių laikui bėgant visiškai arba bent iš dalies atgauna įprastą kvapų pojūtį. Tačiau nedidelei daliai pacientų sutrikimas gali išlikti visą gyvenimą.
Trigerių pašalinimas
Jei parosmiją iššaukė išoriniai veiksniai, tokie kaip rūkymas, tam tikri vaistai ar cheminių medžiagų poveikis, dažniausiai simptomi palengvėja juos šalinti. Svarbu visada pasitarti su gydytoju prieš keičiant gydymą ar atsisakant vaistų.
Vaistai
Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti vaistus, kurie sumažina parosmijos simptomus. Klinikiniai tyrimai rodo, kad tokios medžiagos kaip fenitoinas, klonazepamas, topiramatas ar valproinė rūgštis gali padėti atkurti uoslę.
Uoslės treniravimas
Uoslės treniruotės dar vadinamos „kvapų mokymu“. Gydytojas gali pasiūlyti keletą mėnesių kasdien du kartus per dieną uostyti skirtingus kvapus – tai padeda nosies receptoriams atsigauti ir grąžinti teisingą kvapų pojūtį.
Chirurginis gydymas
Taikomas retais atvejais, kai parosmiją sukelia, pavyzdžiui, nosies polipai ar smegenų navikai. Kartais chirurgas gali pašalinti pažeistus receptorius iš nosies, tačiau ši procedūra sudėtinga ir ne visada rizika pateisina naudą.
Ar įmanoma išvengti parosmijos?
Dauguma atvejų parosmija būna susijusi su veiksniais, kurių išvengti nelengva – pavyzdžiui, traumos ar virusinės infekcijos. Tačiau jei žinoma, kad simptomus provokuoja šalutiniai aplinkos veiksniai, vertėtų jų vengti ar šalinti: mesti rūkyti, laikytis saugos taisyklių dirbant su cheminėmis medžiagomis.
Bendras sergamumo infekcijomis mažinimas – reguliari rankų higiena – taip pat padeda sumažinti riziką susirgti virusinėmis ligomis, galinčiomis sukelti uoslės pokyčius.
Prognozė ir gyvenimas su parosmija
Parosmija dažnai užtrunka ilgiau nei kiti lydintys simptomai, ypač jei jos priežastis – infekcija. Tyrimai rodo, kad po persirgtos kvėpavimo takų virusinės infekcijos, uoslė daugeliui žmonių pradeda gerėti praėjus 14–16 mėnesių. Tačiau simptomai gali išlikti ir ilgiau, o kai kurie atvejai būna nuolatiniai. Nepaisant to, pilnas pasveikimas yra dažnas, ypač jei imamasi tinkamo gydymo.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Kvėpavimo, uoslės ar skonio pojūčių sutrikimai neturėtų būti ignoruojami. Pajutę bet kokius pastovaus ar ilgalaikio uoslės iškraipymo simptomus, verta kuo anksčiau kreiptis į specialistus. Gydytojas nustatys priežastį ir pasiūlys tinkamiausius sprendimus.
