Prieausinės liaukos navikai: simptomai, priežastys ir gydymas

Lukas Grinčius Lukas GrinčiusLigų simptomų ir diagnostikos autorius 2025-08-13 4 min. skaitymo Koreguota: 2025-10-26
Prieausinės liaukos navikai: simptomai, priežastys ir gydymas

Prieausinės liaukos augliai – ganėtinai reti dariniai, atsirandantys vienoje iš seilių liaukų. Dauguma jų būna gerybiniai, tačiau apie penktadalis atvejų – piktybiniai.

Turinys

  1. 1. Kas yra prieausinės liaukos auglys
  2. 2. Simptomai
  3. 3. Priežastys
  4. 4. Diagnostika
  5. 5. Gydymo galimybės
  6. 6. Prevencija

Kas yra prieausinės liaukos auglys

Prieausinės liaukos auglys – tai nenormalus audinių darinys, susiformuojantis prieausinėje liaukoje, kuri yra didžiausia iš visų trijų žmogaus seilių liaukų. Ši liauka yra išsidėsčiusi ties kiekvienos ausies priekine dalimi. Gerybiniai augliai yra dažnesni, tačiau maždaug 20% visų atvejų sudaro piktybiniai, galintys sukelti seilių liaukos vėžį.

Tiek gerybiniai, tiek piktybiniai prieausinės liaukos augliai diagnozuojami gana retai. Manoma, kad piktybinės formos išsivysto vienam iš 100 000 žmonių per metus, o gerybinės – vienam iš 1–6 asmenų iš 100 000 per metus.

Simptomai

Prieausinės liaukos auglio simptomai

  • Gumbelis ar matomas patinimas prieš ausį.
  • Skirtingų dydžių veido pusės – viena iš jų gali atrodyti didesnė ar mažesnė už kitą.
  • Piktybiniai augliai dažniau sukelia skausmą, jaučiamą auglio vietoje.
  • Jutimų susilpnėjimas arba nutirpimas toje veido pusėje, kur yra auglys.
  • Trizmas – kramtomųjų raumenų surakimas.
  • Pasirodo pažeidimas ar opa pačiame gumbelyje.

Paprastai šie augliai auga labai lėtai – dažnai jie gali būti juntami ar matomi ilgus metus, kol pasireiškia pirmieji požymiai. Dažnai augliai aptinkami atsitiktinai, atliekant kitus galvos ar kaklo tyrimus.

Priežastys

Kodėl atsiranda prieausinės liaukos augliai

Tikslios priežastys iki šiol nėra aiškios. Tačiau nustatyta, kad riziką susirgti gali padidinti tabako vartojimas ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas galvos ir kaklo srityje.

Diagnostika

Kaip nustatomi prieausinės liaukos augliai

  • Gydytojo apžiūra: Pirmiausia įvertinama, kada ir kaip pastebėtas gumbelis, ar jis didėja.
  • Kraujo tyrimai: Gali būti ieškoma uždegimo požymių – padidėjusio baltųjų kraujo kūnelių kiekio.
  • Vaizdiniai tyrimai: Dažniausiai atliekamos kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimai, kurie padeda nustatyti auglio vietą, dydį ir ar jis išplitęs į kaimyninius audinius.
  • Punkcija plona adata: Šis tyrimas leidžia nustatyti, ar auglys gerybinis, ar piktybinis, ir tiksliai nustatyti auglio tipą. Piktybinių tipų yra per 20, o gerybinių – apie 11.

Be to, tyrimų rezultatai leidžia gydytojams įvertinti, kokio laipsnio ir stadijos auglys, kiek agresyvus jis yra ir kiek išplitęs organizme.

Gydymo galimybės

Kaip gydomi prieausinės liaukos augliai

Pagrindinis gydymo būdas – operacija, kurios metu pašalinama dalis arba visa prieausinė liauka (parotidektomija). Gerybiniai augliai po operacijos dažniausiai visiškai pašalinami ir žmogus pasveiksta. Piktybiniams augliams gali būti taikoma papildoma spindulinė terapija. Svarbu žinoti, kad vėžiniai dariniai gali atsinaujinti net ir po ilgo laiko.

Prevencija

Ar galima išvengti prieausinės liaukos auglių

Nėra garantuoto būdo apsisaugoti nuo šios ligos, tačiau vengiant žinomų rizikos veiksnių, tokių kaip tabako vartojimas, galima sumažinti susirgimo tikimybę.

Prognozė

Ką galima tikėtis nustačius prieausinės liaukos auglį

Pasekmės ir gydymo sėkmė priklauso nuo to, ar auglys buvo gerybinis, ar piktybinis. Paprastai gerybinis auglys išgydomas chirurginiu būdu. Jei auglys piktybinis ir nustatomas ankstyvoje stadijoje, gydymas taip pat gali būti sėkmingas. Vis dėlto, šie augliai turi tendenciją atsinaujinti net praėjus keliems metams nuo gydymo.

  • Po gydymo dėl piktybinio auglio dažnai tenka reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti pakartotinius tyrimus net iki 20 metų.
  • Stebėjimo rekomenduojamas grafikas:
    • 1-aisiais metais – kas 1–3 mėnesius
    • 2-aisiais metais – kas 2–6 mėnesius
    • 3–5 metais – kas 4–8 mėnesius
    • Paskui – kartą per metus

Išgyvenamumas sergant piktybiniu prieausinės liaukos augliu

Išgyvenamumo rodikliai labai svyruoja priklausomai nuo auglio tipo, stadijos ir laipsnio. Pavyzdžiui, dažniausia piktybinio auglio forma (mucoepidermoid carcinoma) turi labai skirtingus penkerių metų išgyvenamumo rodiklius: jei auglys žemo laipsnio – jie gali siekti net 86%, o aukšto laipsnio – tik apie 22%.

  • Išgyvenamumo prognozės pagrįstos anksčiau gydytų žmonių duomenimis ir atnaujinamos kas penkerius metus.
  • Kiekvienam žmogui šie rodikliai gali labai skirtis – viską lemia auglio tipas, laipsnis, stadija ir asmeninė sveikatos būklė.

Kasdienybė su prieausinės liaukos augliu

Kaip pasirūpinti savimi po gydymo

  • Laikytis visų gydytojo paskirtų reguliarių apžiūrų tam, kad įmanomą ligos atsinaujinimą būtų galima pastebėti pačioje pradžioje.
  • Vengti tabako produktų, nes jie laikomi vienu iš didžiausių rizikos veiksnių.
  • Esant nerimui dėl galimo atkryčio, galima pasikonsultuoti su specialistais, kurie padeda prisitaikyti po onkologinių ligų – tokios programos dažnai būna naudingos emociškai.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją

Jei pastebėjote naują gumbą prieš ausį, ypač jei anksčiau gydėtės dėl prieausinės liaukos auglio, būtina kuo skubiau susisiekti su gydytoju. Reguliari stebėsena padeda laiku aptikti galimus atkryčius ir imtis reikiamų priemonių.

Raskite tinkamą specialistą

Peržiūrėkite gydytojų profilius, atsiliepimus ir įstaigas, kuriose jie dirba.

Ieškoti gydytojo