Philofobija – tai stipri meilės baimė, kai žmogui tampa sunku arba beveik neįmanoma užmegzti ir palaikyti meilės santykių. Šis nerimas gali būti toks stiprus, kad net mintis apie artimesnį ryšį su kitu žmogumi sukelia didelį diskomfortą ar net paniką. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių “philos” – meilė, mylimas, ir “phobos” – baimė.
Kas sukelia philofobiją?
Neretai šios baimės šaknys glūdi ankstyvuose išgyvenimuose – vaikystės traumose ar skaudžiose ankstesnių santykių patirtyse. Kai kurie žmonės šitaip stengiasi apsisaugoti nuo būsimo skausmo ar nusivylimo: vengia prisirišti, kad išvengtų širdgėlos. Toks elgesys dažnai susiformuoja stebint artimųjų išsiskyrimus, netektį ar net patiriant smurtą šeimoje.
Kiti gyvenimo įvykiai ir aplinkybės taip pat gali paskatinti philofobijos išsivystymą:
- Tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis ar nepriežiūra vaikystėje
- Skaudūs išsiskyrimai ar neištikimybė suaugusiųjų amžiuje
- Kultūriniai ar religiniai reikalavimai ir verčiamos santuokos
- Kai kuriems žmonėms meilę stabdo aplinkos požiūris į netinkamus partnerius ar santykius
- Emocinės atskirties sutrikimai vaikystėje (pvz., kai dėmesio ir meilės negaunantis vaikas užmezga ryšį lengviau su nepažįstamais nei su artimaisiais).
Kokie yra philofobijos simptomai?
Kiekvienas žmogus šią baimę išgyvena skirtingai, todėl ir požymiai gali būti įvairūs. Vieni iš pagrindinių emocinių požymių:
- Stiprus nerimas ar išgąstis užmezgant intymų ryšį
- Baimė partnerio jausmams ar paties santykiams
- Noras nutraukti prasidedančius santykius ar atsiriboti nuo žmonių
- Pastovus nerimas, jog santykiai žlugs
Patiriant stiprias meilės emocijas, gali pasireikšti ir fiziniai simptomai:
- Galvos svaigimas
- Sausas burnos jausmas
- Nerimo, siaubo ar baimės bangos
- Pykinimas, vėmimas ar net viduriavimas
- Pernelyg gausus prakaitavimas
- Pagreitėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas
- Drebėjimas, rankų ar kūno virpėjimas
- Dusulio jausmas
Kam yra didesnė rizika susidurti su philofobija?
Philofobija dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Riziką padidina keli veiksniai:
- Šeimos istorija – stebint artimuosius, kurie patiria fobijas ar nerimo sutrikimus
- Paveldimumas – kai kurie žmonės gali paveldėti polinkį į nerimo sutrikimus
- Kitos fobijos – neretai kartu būna ir kitų baimių, pvz., įsipareigojimo, atstūmimo ar palikimo baimė
Nors nėra tikslių duomenų, kiek žmonių išgyvena meilės baimę, žinoma, kad apie dešimtadalis suaugusiųjų ir apie penktadalis paauglių bent kartą gyvenime susiduria su specifine fobija.
Kaip nustatoma philofobija?
Paprastai psichikos sveikatos specialistai naudoja aiškius kriterijus, nustatančius fobijos buvimą. Diagnozė patvirtinama, jei:
- Baimė dėl meilės ar intymumo tęsiasi ilgiau kaip pusę metų
- Kiekvieną kartą, pajutus meilę ar stiprius jausmus, kyla nutolimo ar nerimo reakcija
- Žmogus, išgyvendamas baimę, vengia įsimylėti ar nuoširdžiai mylėti, vengia artimų santykių
- Simptomai smarkiai trukdo vadovautis kasdieniu gyvenimu ir mezga prasmės kupinus ryšius su žmonėmis
Gydymo galimybės
Pastebėjus philofobijos ženklų, verta ieškoti specialisto pagalbos. Gydymui dažniausiai pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios tikslas – keisti mąstymo modelius, trukdančius užmegzti meilės ar draugystės ryšius. Ši terapija padeda atpažinti ir įveikti baimę sukeliančias mintis bei poelgius.
Efektyvus būdas – ekspozicinė arba sisteminė desensibilizacijos terapija. Jos metu žmogus palaipsniui pratinamas prie idėjos apie santykius ir meilę, mokoma atsipalaidavimo technikų: gilus kvėpavimas, meditacija. Daugiau nei 90 % žmonių, kenčiančių nuo specifinių fobijų, tokia terapija padeda geriau įveikti baimes ir adaptuotis kasdienybėje.
- Mokymasis valdyti reakcijas: atsipalaidavimo pratimai, meditacija
- Nuoseklus pripratinimas prie situacijų, kuriose reikia išgyventi meilę ar artumą
- Uždaviniai realiame gyvenime, padedantys mažais žingsniais pratintis prie artimesnių santykių
Galimos pasekmės
Ilgai neišgyvenant meilės arba nuolat vengiantiems artumo žmonėms gali pasireikšti įvairių psichologinių ar net fizinių sveikatos problemų. Dažnesni sutrikimai gali būti:
- Nuolatinis nerimas, depresija, panikos sutrikimas
- Pokyčiai seksualinėje srityje (pvz., erekcijos sutrikimai)
- Potrauminio streso sindromas
- Polinkis į priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų
Kada kreiptis pagalbos?
Svarbu neatidėlioti ir pasikalbėti su specialistu, jei nerimas ar panikos priepuoliai ima stipriai trikdyti kasdien rutinos, jei sunku miegoti, atsiranda depresijos ženklų arba polinkis vartoti svaiginančias medžiagas.
Klausimai, kuriuos galite užduoti specialistui
- Kodėl būtent man susiformavo ši baimė?
- Kokie gydymo būdai man būtų efektyviausi?
- Ar verta išbandyti psichoterapiją?
- Kiek laiko gali prireikti terapijai?
- Ar būtų naudinga vartoti vaistus?
